1Zvino vakagara makore matatu kusino kurwa pakati pavaSiria navaIsiraeri.
1Eb laj Israel ut eb laj Siria incßaß queßpletic chi ribileb rib chiru oxib chihab.
2Zvino negore rechitatu Jehoshafati mambo waJudha wakaburukira kuna mambo waIsiraeri.
2Saß li rox chihab laj Josafat lix reyeb laj Judá cô chi âtinac riqßuin lix reyeb laj Israel.
3Ipapo mambo waIsiraeri akati kuvaranda vake, Munoziva here kuti RamotiGiriyadhi nderedu? Asi isu tigere hedu tinyerere, tisingaritori kuna mambo weSiria.
3Lix reyeb laj Israel quixye reheb li nequeßtenkßan re: —¿Ma incßaß nequenau nak li tenamit Ramot, li cuan saß xcuênt Galaad, ke lâo? Cui ke lâo, ¿cßaßut nak mâcßaß yôco? ¿Cßaßut nak incßaß nakisi rubel xcuanquil lix reyeb laj Siria? chan.
4Akati kuna Jehoshafati, Uchaenda neni kundorwa neRamotiGiriyadhi here? Jehoshafati akati kuna mambo waIsiraeri, Ini ndakaita sewe, navanhu vangu savanhu vako, namabhiza angu samabhiza ako.
4Quixpatzß re laj Josafat: —¿Ma tinâtenkßa chi pletic riqßuineb li cuanqueb Ramot, xcuênt Galaad? chan. Ut laj Josafat quixye re: —Lâin ut eb lin soldado texkatenkßa. Lin soldado ut eb lin cacuây teßxic chêtenkßanquil chi pletic.
5Jehoshafati akati kuna mambo waIsiraeri, Dombobvunza hako shoko raJehovha nhasi.
5Abanan, nintzßâma châcuu nak tâpatzß re li Dios ma târaj aßan nak toxic chi pletic, chan.
6Zvino mambo waIsiraeri akaunganidza vaporofita, vanenge varume vaiva namazana mana, akati kwavari, Ndiende kundorwa neRamotiGiriyadhi here, kana ndirege? Ivo vakati, Endai, nekuti Ishe uchariisa mumaoko amambo.
6Ut lix reyeb laj Israel quixchßutubeb li profeta. Cuanqueb na câhib ciento chi profeta. Ut li rey quixpatzß reheb: —¿Ma us nak toxic chi pletic aran Ramot xcuênt Galaad? chan. Ut eb li profeta queßxye re: —Us texxic chi pletic xban nak li Kâcuaß tixkßaxtesi li tenamit Ramot saß âcuukß lâat, chanqueb.
7Asi Jehoshafati akati, Hakuchina mumwe muporofita waJehovha pano here, timubvunze?
7Abanan laj Josafat quixpatzß: —¿Ma mâcßaß junak chic xprofeta li Dios arin naru topatzßok cuiß? chan.
8Mambo waIsiraeri akati kuna Jehoshafati, Mumwe murume uchiriko, Mikaya mwanakomana waImira, watingabvunza kuda kwaJehovha naye, asi ini ndinomuvenga, nekuti haaporofiti zvakanaka pamusoro pangu, asi zvakaipa. Jehoshafati akati, Mambo ngaarege kudaro.
8Ut lix reyeb laj Israel quixye re laj Josafat: —Cuan jun chic naru naxye ke cßaßru naraj li Dios. Li jun aßan, aßan laj Micaías, li ralal laj Imla. Abanan xicß nacuil xban nak mâ jun sut naxye cue châbil esilal. Junes incßaß us naxye cue, chan. Abanan laj Josafat quixye re: —At rey, mâye chi joßcan, chan.
9Zvino mambo waIsiraeri akadana muranda, akati, Kurumidza undotora Mikaya mwanakomana waImira.
9Chirix aßan lix reyeb laj Israel quixbok jun li natenkßan re ut quixye re: —¡Cßam chak saß junpât laj Micaías, li ralal laj Imla! chan.
10Zvino mambo waIsiraeri naJehoshafati mambo waJudha vakanga vagere mumwe nomumwe pachigaro chake choushe, vakafuka nguvo dzavo dzoushe padare pasuwo reSamaria; vaporofita vose vakaporofita pamberi pavo.
10Li cuib chi rey chunchûqueb saß lix cßojaribâl chire li oquebâl re li tenamit Samaria. Tikibanbileb riqßuin li châbil akß li nequeßrocsi li rey. Chixjunileb li profeta yôqueb chixyebal li cßaßru tâcßulmânk.
11Zedhekia mwanakomana waKenaani akazviitira nyanga dzamatare, akati, Zvanzi naJehovha, Nedzidzi muchatunga vaSiria, kusvikira vapera.
11Li profeta Sedequías, li ralal laj Quenaana, quixyîb li xucub riqßuin chßîchß ut yô chixjapbal re chixyebal: —Joßcaßin xye li Kâcuaß, “Riqßuineb li xucub aßin tâxekßeb laj Siria toj retal tâsach ruheb chixjunileb”, chan.
12Navamwe vaporofita vose vakaporofita saizvozvo, vakati, Endai Ramotigiteadhi, muchakunda, nekuti Jehovha uchariisa muruoko rwamambo.
12Juntakßêt li yôqueb chixyebal chixjunileb li profeta. Queßxye: —Ayukex chi pletic riqßuineb laj Ramot li cuan saß xcuênt Galaad. Texnumtâk saß xbêneb xban nak li Kâcuaß tixkßaxtesiheb saß êrukß, chanqueb li profeta.
13Zvino nhume yakanga yandodana Mikaya yakataura kwaari, ikati, Tarirai, mashoko avaporofita anobvumirana achitaura zvakanaka kuna mambo; zvino ndinokumbira kuti shoko renyu rive seshoko romumwe wavo, mutaurewo zvakanaka.
13Nak yô chi cßulmânc aßin, li cuînk li quitaklâc xban li rey chixcßambal chak laj Micaías quixye re: —Chixjunileb li profeta yôqueb chixyebal nak teßrêchani li plêt. Joßcan ajcuiß tâye lâat, chan re.
14Ipapo Mikaya akati, NaJehovha mupenyu, izvo zvinorehwa naJehovha kwandiri, ndizvo zvandichataura.
14Abanan laj Micaías quixye: —Saß xcßabaß li yoßyôquil Dios, lâin tinye reheb li cßaßru tixye cue li Kâcuaß, chan.
15Zvino wakati achisvika kuna mambo, mambo akati kwaari, Mikaya, tiende kundorwa neRamotiGiriyadhi here, kana tirege? Akapindura, akati, Endai henyu, muchakunda, nekuti Jehovha uchariisa muruoko rwamambo.
15Chirix aßan laj Micaías cô ut quixakli chiru li rey, ut li rey quixye re: —At Micaías, ¿ma us cui topletik riqßuineb laj Ramot li cuan xcuênt Galaad malaj ut incßaß toxic? chan. Ut laj Micaías quixye re: —Texxic chi pletic. Têrêchani li plêt xban nak li Kâcuaß tixkßaxtesi saß êrukß, chan.
16Mambo akati kwaari, Ndinofanira kukupikisa kangani kuti undiudze chokwadi yoga nezita raJehovha?
16Li rey quixye re: —¿Jarub sut tinye âcue nak tat-âtinak saß xcßabaß li Kâcuaß Dios junelic tâye li yâl? chan.
17Iye akati, Ndaona vaIsiraeri vose vakapararira pamakomo samakwai asina mufudzi, Jehovha akati, Ava havana tenzi, mumwe nomumwe ngaadzokere kumusha kwake norugare.
17Ut li profeta Micaías quixye re: —Lâin xcuil nak chixjunileb li soldado aj Israel yôqueb chixchaßchaßinquil ribeb chiru li tzûl. Chanchaneb li carner li mâcßaß aj ilol reheb. Ut li Kâcuaß quixye cue, “Eb li cristian aßin mâcßaß aj ilol reheb. Cheßsukßîk saß li rochocheb chixjûnkaleb chi cßojcßo xchßôleb,” chan.—
18Mambo waIsiraeri akati kuna Jehoshafati, Handina kukuudza here? Kuti haangaporofiti zvakanaka pamusoro pangu, asi zvakaipa?
18Ut li rey Acab quixye re laj Josafat: —¿Ma incßaß ta biß xinye âcue nak li cuînk aßin junes mâusilal naxye cue? Mâ jun sut naxye li us chicuix, chan.
19Mikaya akati, Zvino chinzwai shoko raJehovha, Ndakaona Jehovha agere pachigaro chake choushe, nehondo dzose dzokudenga dzimire naye kurudyi rwake nokuruboshwe rwake.
19Li profeta Micaías quixye ajcuiß: —Qßuehomak retal li cßaßru quixcßutbesi chicuu li Kâcuaß. Xcuil li Kâcuaß cßojcßo saß lix cßojaribâl saß choxa. Ut chixjunileb lix ángel xakxôqueb chixcßatk. Cuanqueb saß lix nim ukß ut cuanqueb saß lix tzße.
20Ipapo Jehovha akati, Ndianiko uchandonyengera Ahabhi, aende, andourawa paRamotiGiriyadhi? Zvino mumwe akati zvokuti, nomumwezve akati zvokuti.
20Li Kâcuaß quixye, “Cuan ta junak tâxic chixbalakßinquil laj Acab re nak tâxic Ramot xcuênt Galaad re tâcamsîk”, chan. Cuanqueb li ángel queßxye jun naßleb ut cuanqueb li queßxye jalan.
21Zvino mweya ukabuda, ukamira pamberi paJehovha, ukati, Ini ndichandomunyengera.
21Ut jun li musikßej quichal chi ubej ut quixye, “Lâin tinxic chixbalakßinquil laj Acab” chan. Ut li Kâcuaß quixye: “¿Chanru tâbânu nak tatxic chixbalakßinquil?” chan.
22Jehovha akati kwauri, Neiko? Iwo ukati, Ndichaenda, ndichava mweya wenhema mumiromo yavaporofita vake vose. Iye akati, Iwe ndiwe uchamunyengera, uchakundawo; enda hako, undoita saizvozvo.
22Li musikßej quixye, “Lâin tin-oc riqßuineb chixjunileb li profeta re nak teßxye ticßtiß re laj Acab,” chan. Ut li Kâcuaß quixye re, “Us. Ayu ut balakßi laj Acab. Tâuxmânk joß xaye” chan.—
23Naizvozvo zvino, tarirai Jehovha wakaisa mweya wenhema mumiromo yavaporofita venyu ava vose, asi Jehovha wakataura zvakaipa pamusoro penyu.
23Ut laj Micaías quixye ajcuiß re: —Aßan aßin li quicßulman. Li Kâcuaß quixtakla jun li musikßej riqßuineb lâ profeta re nak teßxye ticßtiß âcue, xban nak ac tenebanbil chak raylal saß âbên xban li Kâcuaß, chan laj Micaías.
24Ipapo Zedhekia mwanakomana waKenaani akaswedera, akarova Mikaya padama rake, akati, Mweya waJehovha wakaenda nepiko uchibva kwandiri kundotaura newe?
24Ut li profeta Sedequías, li ralal laj Quenaana, quinachßoc riqßuin laj Micaías ut quixtzßaj chi rukß saß xnakß ru ut quixye re: —¿Ma x-el ta biß cuiqßuin lix musikß li Dios re tââtinak âcuiqßuin? chan.
25Mikaya akati, Uchazviona musi uyo wauchandovanda mukamuri yomukati.
25Ut laj Micaías quixye re: —Nak yôkat chixmukbal âcuib saß eb li cab, tojoßnak tâqßue retal ma yâl na li yôquin chixyebal, chan.
26Ipapo mambo waIsiraeri akati, Batai Mikaya, mumuise kuna Amoni mubati weguta, nokuna Joashi mwanakomana wamambo,
26Chirix aßan li rey Acab quixye: —Chapomak laj Micaías ut têcßam riqßuin laj Amón li nataklan saß li tenamit. Ut têcßam riqßuin laj Joás li cualal.
27muti, Zvanzi namambo, pinzai munhu uyu mutirongo, mumupe zvokudya zvokutambudzika, nemvura yokutambudzika, kusvikira ndichidzoka norugare.
27Yehomak reheb nak teßxqßue saß tzßalam ut junes caxlan cua ut haß teßxqßue re toj retal tinsukßîk chak lâin chi sa saß inchßôl, chan.
28Ipapo Mikaya akati, Kana mukadzoka norugare, Jehovha haana kutaura neni. Akati, Inzwai, imwi vanhu, imwi mose.
28Ut laj Micaías quixye re: —Cui lâat tatsukßîk chak chi sa saß âchßôl, mâcuaß li Kâcuaß xyehoc cue li xinye, chan. Ut quixye reheb li tenamit —Chêjunilex lâex qßuehomak retal li xinye, chan.
29Naizvozvo mambo waIsiraeri naJehoshafati mambo waJudha vakaenda RamotiGiriyadhi.
29Queßcôeb ut lix reyeb laj Israel, ut laj Josafat, lix reyeb laj Judá, chi pletic saß li tenamit Ramot li cuan saß xcuênt Galaad.
30Zvino mambo waIsiraeri akati kuna Jehoshafati, Ini ndichazvishandura, ndigondorwa; asi iwe chifuka nguvo dzangu dzoushe. Mambo waIsiraeri akazvishandura, akandorwa.
30Ut lix reyeb laj Israel quixye re laj Josafat: —Lâin tinjal li cuakß re nak incßaß teßxnau cuu. Ut lâat tâqßue lâ cuakß li nacacuocsi junelic, chan. Ut li rey Acab quixjal li rakß ut cô chi pletic.
31Zvino mambo weSiria wakange araira vatariri vengoro dzake, vana makumi matatu navaviri, akati, Regai kurwa navaduku kana navakuru, asi namambo waIsiraeri oga.
31Lix reyeb laj Siria ac quixye reheb li cablaju xcaßcßâl li nequeßtaklan saß xbêneb li nequeßxic saß li carruaje nak incßaß teßpletik riqßuineb lix soldado laj Israel. Caßaj cuiß riqßuin lix reyeb laj Israel teßpletik.
32Zvino vatariri vengoro vakati vachiona Jehoshafati, vakati, Zvirokwazvo ndiye mambo waIsiraeri. Vakatsaukira kundorwa naye; zvino Jehoshafati akaridza mhere.
32Nak queßril li rey Josafat, queßxcßoxla nak aßan laj Acab. Ut queßcôeb chixcamsinquil. Abanan laj Josafat quixjap re.
33Ipapo vatariri vengoro vakati vachiona kuti haazi mambo waIsiraeri, vakadzoka pakumutevera.
33Nak queßxqßue retal nak mâcuaß laj Acab, lix reyeb laj Israel, queßxcanab râlinanquileb.
34Zvino mumwe murume akabwembura uta hwake asingashumbi, hake, akafura mambo waIsiraeri pakati pezvisungo zvenguvo dzake dzokurwa nadzo, ipapo mambo akati kumufambisi wengoro yake, Dzoka, undiise kunze kwehondo, nekuti ndakuvadzwa kwazvo.
34Abanan jun li soldado laj Siria quixcut lix tzimaj chi incßaß quixcßoxla nak toxixtau li rey. Ut li tzimaj aßan quixtau li rey Acab ut qui-oc saß xcßulbal rib lix chßîchß li naxcol cuiß rib. Laj Acab quixjap re ut quixye: —Câmc cue. Sukßisi li carruaje aßin. Tinâcuisi saß li plêt, chan.
35Kurwa kukanyanya kwazvo nomusi uyo; mambo akatsigirwa mungoro yake pakurwa navaSiria, akafa madekwana; ropa rikabuda pavanga rikaerera mukati mengoro.
35Cau yôqueb chi pletic saß li cutan aßan. Nak yôqueb chi pletic, queßxxakab li rey Acab saß lix carruaje ut yô chi iloc cuanqueb cuiß li soldado aj Siria. Yô chi hoyecß lix quiqßuel saß li carruaje. Nak qui-ecuu li rey Acab quicam.
36Zvino zuva rakati rovira mhere ikanzwika pahondo yose, ichiti, Mumwe nomumwe ngaadzokere kuguta rake, mumwe nomumwe kunyika yake.
36Nak qui-ecuu quiyeheß resil reheb laj Israel nak tento teßsukßîk saß xtenamiteb ut saß rochocheb chi xjûnkaleb.
37Naizvozvo mambo akafa, akaiswa Samaria, vakaviga mambo paSamaria.
37Nak quicam laj Acab, queßxcßam Samaria ut aran queßxmuk.
38Vakasuka ngoro padziva reSamaria, imbwa dzikananzva ropa rake, ndipo paishamba zvifeve; sezvakanga zvarehwa neshoko raJehovha.
38Aran Samaria cuan jun li haß li nequeßatin cuiß li ixk li nequeßxcßayi ribeb. Saß li haß aßan queßxcßam chi chßajecß lix carruaje li rey Acab. Ut eb li tzßiß queßxrekß lix quiqßuel joß quixye li Dios.
39Zvino mamwe mabasa aAhabhi, nezvose zvaakaita, neimba yenyanga dzenzou yaakavaka, namaguta ose aakavaka, hazvina kunyorwa here mubhuku yaMakoronike amadzimambo aIsiraeri?
39Chixjunil li quixbânu li rey Acab tzßîbanbil retalil saß li hu Crónicas, li tzßîbanbil cuiß retalil li quilajeßxbânu lix reyeb laj Israel. Ut tzßîbanbil ajcuiß retalil li palacio li quixyîb riqßuin marfil. Tzßîbanbil ajcuiß retalileb li tenamit li quixyîb.
40Naizvozvo Ahabhi akavata namadzibaba ake, Ahazia mwanakomana wake akamutevera paushe.
40Laj Acab quicam, ut aß chic laj Ocozías li ralal qui-oc saß xcuanquil chokß rêkaj.
41Zvino Jehoshafati mwanakomana waAsa, wakatanga kubata ushe hwaJudha negore rechina raAhabhi mambo waIsiraeri.
41Nak yô xcâ chihab roquic chokß rey laj Acab aran Israel, laj Josafat li ralal laj Asa qui-oc chokß rey aran Judá.
42Jehoshafati wakange ava namakore makumi matatu namashanu pakutanga kwake kubata ushe; akabata makore makumi maviri namashanu paJerusaremu. Zita ramai vake rakanga riri Azubha, mukunda waShirihi.
42Oßlaju xcaßcßâl chihab cuan re laj Josafat nak qui-oc chokß rey. Ôb xcaßcßâl chihab quicuan saß xcuanquil aran Jerusalén. Lix naß laj Josafat, aßan lix Azuba, lix rabin laj Silhi.
43Akafamba panzira dzose dzababa vake Asa; haana kutsauka padziri, asi wakaita zvakarurama pamberi paJehovha; kunyange zvakadaro matunhu akakwirira haana kubviswa, vanhu vakaramba vachingobayira nokupisira zvinonhuhwira pamatunhu akakwirira.
43Laj Josafat quixbânu li us chiru li Kâcuaß joß quixbânu laj Asa lix yucuaß. Incßaß quixcanab xbânunquil. Junelic ban cuan saß tîquilal. Abanan incßaß quirisiheb li artal li najt xteram li queßxlokßoniheb cuiß li yîbanbil dios. Ut eb li tenamit queßmayejac chiruheb li artal aßan ut queßxcßat li pom re xlokßoninquil lix dioseb.
44Jehoshafati akayanana namambo waIsiraeri.
44Li rey Josafat quixcßam rib saß usilal riqßuin lix reyeb laj Israel.
45Zvino mamwe mabasa aJehoshafati, nesimba rakaonekwa kwaari, nokurwa kwake, hazvina kunyorwa here mubhuku yaMakoronike amadzimambo aJudha?
45Chixjunil li quixbânu li rey Josafat, joß ajcuiß li quixbânu riqßuin xcacuilal xchßôl, ut li pletic li quixbânu, tzßîbanbil retalil saß li hu Crónicas, li tzßîbanbil cuiß retalil li quilajeßxbânu lix reyeb laj Judá.
46VaSodhomiwo vakanga vasiiwa pamazuva aAsa baba vake, akavabvisawo panyika.
46Laj Josafat qui-isin reheb li cuînk ut li ixk li queßxcßayi ribeb chiruheb li artal re xlokßonin quil li jalanil dios li cuanqueb saß eb li cutan nak quicuan chokß rey laj Asa, lix yucuaß.
47Asi paEdhomu pakanga pasina mambo mumwe wakange achibata panzvimbo yamambo.
47Saß eb li cutan aßan mâcßaß xreyeb li cuanqueb Edom. Lix reyeb laj Judá quixxakab jun li cuînk chi taklânc saß li naßajej aßan.
48Jehoshafati akavaka zvikepe zveTarishishi kuenda Ofiri kuzotora ndarama; asi hazvina kuenda, nekuti zvikepe zvakaputsika paEZiyonigebheri.
48Li rey Josafat quixqßue chi yîbâc li nînki jucub joß li cuan Tarsis re teßxic chiru li palau toj Ofir chixcßambal chak li oro. Abanan incßaß queßcuulac xban nak queßjacheß li jucub aran Ezión-geber.
49Zvino Ahazia mwanakomana waAhabhi akati kuna Jehoshafati, Varanda vangu ngavaende navaranda vako nezvikepe. Asi Jehoshafati wakaramba.
49Li rey Ocozías li ralal laj Acab, quixye re laj Josafat nak tixtaklaheb lix soldado saß lix jucub, abanan laj Josafat incßaß quiraj xcßambaleb lix soldado laj Ocozías.
50Jehoshafati akavata namadzibaba ake, akavigwa kuna madzibaba ake paguta raDhavhidhi baba vake, Jehorami mwanakomana wake akamutevera paushe.
50Laj Josafat quicam ut quimukeß saß li muklebâl li queßmukeß cuiß lix xeßtônil xyucuaß saß lix tenamit li rey David. Ut aß chic laj Joram li ralal qui-oc saß xcuanquil chokß rêkaj.
51Ahazia mwanakomana waAhabhi, akatanga kubata ushe hwaIsiraeri paSamaria pagore regumi namanomwe raJehoshafati mambo waJudha, akabata ushe hwaIsiraeri makore maviri.
51Nak yô cuuklaju chihab roquic chokß xreyeb laj Judá laj Josafat, laj Ocozías li ralal laj Acab, qui-oc chokß xreyeb laj Israel. Cuib chihab quicuan saß xcuanquil aran Samaria.
52Akaita zvakaipa pamberi paJehovha, akafamba nenzira yababa vake, uye nenzira yamai vake, uye nenzira yaJerobhoamu mwanakomana waNebhati, wakatadzisa Isiraeri.
52Li rey Ocozías quixbânu li mâusilal chiru li Kâcuaß joß queßxbânu laj Acab lix yucuaß ut lix Jezabel lix naß. Ut quixbânu ajcuiß joß quixbânu laj Jeroboam, li quicßamoc xbeheb laj Israel chixbânunquil li mâusilal chiru li Kâcuaß. Laj Jeroboam, aßan li ralal laj Nabat.Laj Ocozías quixlokßoniheb li yîbanbil dios Baal ut quicßanjelac chiru joß quixbânu lix yucuaß. Riqßuin li mâusilal quixbânu quixchikß xjoskßil li Kâcuaß, lix Dioseb laj Israel.
53Nekuti wakashumira Bhaari, akanamata kwaari, akatsamwisa Jehovha Mwari waIsiraeri, sezvakaita baba vake pazvose.
53Laj Ocozías quixlokßoniheb li yîbanbil dios Baal ut quicßanjelac chiru joß quixbânu lix yucuaß. Riqßuin li mâusilal quixbânu quixchikß xjoskßil li Kâcuaß, lix Dioseb laj Israel.