Shona

Kekchi

1 Samuel

17

1Zvino vaFirisitia vakakoka hondo dzavo kuzorwa, vakaungana paSoko raiva raJudha, vakavaka misasa yavo pakati peSoko naAzeka paEfesidamimi.
1Eb laj filisteo queßxchßutub ruheb lix soldados re teßxic chi pletic. Queßxchßutub ribeb aran Soco, li cuan saß xcuênt Judá. Ut queßxyîb lix muhebâleb saß li naßajej Efes-damim li cuan saß xyi li cuib chi tenamit Soco ut Azeca.
2Sauro navarume vaIsiraeri vakaunganawo, vakavaka misasa yavo pamupata weEra, vakagadzira hondo kuzorwa navaFirisitia.
2Ut laj Saúl ut eb lix soldado laj Israel queßxchßutub ajcuiß ribeb ut queßxyîb lix muhebâleb saß li ru takßa Ela. Ut queßxtzolob ribeb re teßpletik riqßuineb laj filisteo.
3VaFirisitia vakanga vamire pagomo kuno rumwe rutivi, navaIsiraeri vakanga vamire pagomo kuno rumwe rutivi; mupata wakange uri pakati pavo.
3Eb laj filisteo cuanqueb saß xbên jun li tzûl ut eb laj Israel cuanqueb saß xbên jun chic li tzûl. Ut li ru takßa nacana saß xyi li cuib chi tzûl.
4Zvino kumisasa yavaFirisitia kwakabuda mhare, yainzi Goriati weGati; kureba kwake kwakanga kuna makubhiti matanhatu uye sapanosvika mimwe.
4Qui-el chak saß xyânkeb laj filisteo jun li cuînk cau rib chi pletic. Numenak oxib vara xnajtil rok. Li cuînk aßan aj Goliat xcßabaß. Gat xtenamit.
5wakange ane ngoani yendarira pamusoro wake, uye wakange akafuka nguvo dzokurwa dzamabape endarira, nguvo dzokurwa dzamabape endarira dzakasvika mashekeri ane zviuru zvishanu zvendarira pakurema kwadzo.
5Cuan xpunit chßîchß saß xjolom yîbanbil riqßuin bronce. Ut li rakß cuan chirix yîbanbil ajcuiß riqßuin bronce. Li rakß jun quintal riqßuin jun arroba râlal.
6wakange ane zvidzitiro zvamakumbo zvendarira, nemharu yendarira pakati pamafudzi ake.
6Ramro lix tzelec riqßuin chßîchß bronce. Ut cuan ajcuiß jun xkßesnal chßîchß saß xbên xtel.
7Rwiriko rwepfumo rake rwakanga rwakafanana nedanda romuruki; nechese yepfumo rake yakasvika mashekeri ana mazana matanhatu amatare pakurema kwayo; uye mubati wenhowo yake waifamba mberi kwake.
7Lix lâns, aßan jun cacuil cheß ut chßîchß li rußuj. Ut numenak cablaju libra li râlal. Li cuînk li nacßamoc re li perpôquil chßîchß re xrambal li re xchßôl yô chi xic chiru.
8Akamira, akadanidzira kuhondo dzavaIsiraeri, akati kwavari, Mabudireiko muchigadzira hondo yenyu? Ini handizi muFirisitia, nemwi varanda vaSauro here? imwi muzvitsaurire murume, aburukire kuno kwandiri.
8Laj Goliat quixakli aran ut quixjap re chixyebal reheb laj Israel: —¿Cßaßut nak xechßutub êrib arin chi pletic kiqßuin? ¿Ma mâcuaß ta biß lâin aj filisteo? Ut, ¿ma mâcuaß ta biß lâex xmôsex laj Saúl? Sicßomak ru junak li cuînk saß êyânk re tâpletik cuiqßuin, chan.
9Kana akagona kurwa neni, akandiuraya, isu tichava varanda venyu; asi kana ini ndikamukunda, ndikamuuraya, imwi muchava varanda vedu, muchatibatira.
9Cui li cuînk aßan tinixcamsi, lâo aj filisteo tocanâk chokß êmôs. Ut cui lâin tincamsi li cuînk li têsicß ru, lâex texcanâk chokß kamôs lâo.
10MuFirisitia akati, Nhasi ndinoshoora hondo dzavaIsiraeri, ndipei munhu, tirwe.
10Anakcuan yôquin chixyebal êre lâex, lix soldado laj Israel, nak têtakla chak junak li cuînk re tâpletik cuiqßuin, chan.
11Zvino Sauro navaIsiraeri vose vakati vachinzwa mashoko awa avaFirisitia, vakavhunduka, vakatya kwazvo.
11Cßajoß nak quixucuac laj Saúl joßqueb ajcuiß lix soldados nak queßrabi li cßaßru quixye laj Goliat. Nequeßsicsot xbaneb xxiu.
12Zvino Dhavhidhi wakange ari mwanakomana womuEfurata weBheterehemujudha, wainzi Jese; iye wakange ana vanakomana vasere, asi munhu uyu wakange ava mutana pamazuva aSauro, akwegura pakati pavarume.
12Laj David, aßan jun reheb li cuakxakib chi ralal laj Isaí. Lix tenamit laj Isaí, aßan Belén Efrata li cuan saß xcuênt Judá. Ac tîx chic laj Isaí nak laj Saúl quicuan chokß rey.
13Vanakomana vatatu vakuru vaJese vakanga vaenda naSauro kundorwa; zvino mazita avana vake vatatu, vakanga vaenda kundorwa, akanga ari, Eriabhu wedangwe, tevere Abhinadhabhu, wechitatu Shama.
13Oxibeb li ralal laj Isaí ac cuanqueb saß xyânkeb lix soldado laj Saúl re teßxic chi pletic. Li xbên ralal, aßan laj Eliab; li xcab, aßan laj Abinadab; ut li rox, aßan laj Sama.
14Dhavhidhi wakange ari muduku kuna vose; vaiva vatatu vakanga vaenda naSauro.
14Laj David, aßan li îtzßinbej saß xyânkeb li cuakxakib chi ralal. Eb li oxib chi asbej queßcôeb chirix laj Saúl chi pletic.
15Zvino Dhavhidhi waisienda kuna Sauro, achidzoka kuzofudza makwai ababa vake paBheterehemu.
15Laj David rajlal nacuulac riqßuin laj Saúl ut nasukßi cuißchic Belén chixcßacßalenquil lix carner lix yucuaß.
16MuFirisitia waiswedera mangwana namadeko, akamirapo mazuva ana makumi mana.
16Rajlal ekßela ut rajlal ecuu naxic laj Goliat chixchikßbal xjoskßileb laj Israel. Caßcßâl cutan quixbânu chi joßcan.
17Zvino Jese akati kuna Dhavhidhi mwanakomana wake, Chindopa vakuru vako efa imwe yezviyo izvi zvakakangwa, nezvingwa zvine gumi, ukurumidze kuzviisa kumisasa kuvakuru vako;
17Saß jun li cutan laj Isaí quixye re laj David; —Tâcßam li jun chacach chi trigo aßin li qßuilinbil ut li lajêb chi caxlan cua. Tatxic chi junpât saß lix muhebâleb li soldados. Ut tâqßue li trigo ut li caxlan cua reheb lâ cuas.
18asi mapundu awa omukaka wakafa ane gumi uise kumukuru wechuru chavo, ugotarira kuti vakuru vako vakadiniko, ndokutora kwavari chokuvonerapo.
18Ut tâcßam ajcuiß li lajêb chi queso aßin re li nataklan saß xbêneb li jun mil chi soldado. Tâcuil ma cauheb lâ cuas. Ut teßxtakla chak junak retalil châcuix re nak tinnau nak saheb saß xchßôl, chan laj Isaí.
19Zvino Sauro, naivo navarume vose vaIsiraeri vakanga vari pamupata weEra vachirwa navaFirisitia.
19Li rey Saúl ut chixjunileb li soldado aj Israel cuanqueb saß li ru takßa re Ela. Yôqueb chi pletic riqßuineb laj filisteo.
20Dhavhidhi akamuka mangwanani, akasiya makwai ake kumufudzi, akatora nhumbi, akaenda kwaakanga arairwa naJese; akasvika pakanga pakarundwa ngoro, varwi vobuda vachiridza mhere kundorwa.
20Cuulajak chic nak toj ekßela laj David quicuacli ut quixcanabeb li carner saß rukß jalan chic re nak aßan chic tâilok reheb. Quixcßam li tzacaêmk ut cô joß quiyeheß re xban laj Isaí lix yucuaß. Nak quicuulac cuanqueb cuiß lix muhebâleb li soldados, ac xiqueb re chi pletic ut yôqueb chixjapbal reheb.
21VaIsiraeri navaFirisitia vakazvigadzidzira kurwa, hondo dzakatarisana.
21Lix soldâdeb laj Israel joß eb ajcuiß lix soldâdeb laj filisteo queßxtzolob ribeb re teßpletik. Ut yôqueb chixcaßyanquil ribeb.
22Dhavhidhi akasiya nhumbi dzake pamaoko omutariri wenhumbi, akamhanyira kuhondo, akasvika akakwazisa vakuru vake.
22Laj David quixcanab li rîk riqßuin laj ilol re li cßaßak re ru reheb li soldados. Cô saß ânil bar chßutchßûqueb cuiß li soldados re târil chanruheb li ras.
23Zvino wakati achataura navo, iya mhare ikabuda kuhondo yavaFirisitia, iye muFirisitia weGati, wainzi Goriati, akataura mashoko aaisitaura, Dhavhidhi akaanzwa.
23Toj yô ajcuiß chi âtinac riqßuineb nak laj Goliat, li nimla cuînk li quichal saß li tenamit Gat, quixxakab rib saß xyiheb laj Israel ut eb laj filisteo. Qui-oc cuißchic chixhobbaleb laj Israel joß naxbânu rajlal cutan. Ut laj David quirabi li yô chixyebal.
24Zvino varume vose vaIsiraeri vakati vachiona murume uyu, vakamutiza, vakatya kwazvo.
24Nak eb laj Israel queßril laj Goliat, quichal xxiuheb ut queßêlelic chiru.
25Varume vaIsiraeri vakati, Maona here murume uyo, wakwira? Zvirokwazvo wakwira kuzoshoora Isiraeri; munhu unomuuraya, mambo uchamufumisa nefuma zhinji, nokumupawo mwanasikana wake, nokusunungura imba yababa vake munaIsiraeri.
25Ut queßxye chi ribileb rib: —¿Ma xeqßue retal li cuînk aßan li nachal rajlal chikahobbal? Li ani tâcamsînk re li cuînk aßan, li rey tixqßue nabal xbiomal. Ut tixqßue ajcuiß lix rabin chokß rixakil. Ut incßaß chic teßpatzßekß xtoj li rechßalal, chanqueb.
26Zvino Dhavhidhi akataura navarume vakanga vamire naye, akati, Munhu, unouraya muFirisitia uyu, akabvisa kushoorwa kwavaIsiraeri uchapiweiko? nekuti muFirisitia uyu usinokudzingiswa ndianiko, unoshoora hondo dzaMwari mupenyu?
26Laj David quiâtinac riqßuineb li cuanqueb chixcßatk. Quixye reheb: —¿Cßaßru tâqßuehekß re li ani tâcamsînk re li cuînk li incßaß naxpâb li Dios? ¿Ani tâisînk re li xutân li xqßue saß xbêneb laj Israel? ¿Cßaßru xcuanquil nak naxhobeb lix soldados li yoßyôquil Dios? chan.
27Vanhu vakamupindura saizvozvo, vakati, Munhu, unomuuraya, uchapiwa chokuti nechokuti.
27Eb li cuînk queßxye re laj David cßaßru tâqßuehekß re li ani tâcamsînk re laj Goliat.
28Zvino Eriabhu mukoma wake mukuru akanzwa achitaura navarume avo, Eriabhu akatsamwira Dhavhidhi, akati, Waburukireiko pano iwe? Makwai aya mashoma waasiya naniko murenje? Ndinoziva manyawi ako, nokuipa komoyo wako, nekuti waburuka kuzoona hondo.
28Laj Eliab li asbej quirabi li yô chixyebal laj David ut quijoskßoß riqßuin. Quixye re: —¿Cßaßut nak xatchal arin? ¿Ani yô chi iloc reheb li cuib oxibeb li carner li nacacßacßale saß li chaki chßochß? Ninnau nak lâat kßetkßetat ut incßaß us nacacßoxla. ¿Ma caßaj cuiß rilbal li pletic xatchal? chan.
29Dhavhidhi akati, Zvino ndadiniko hangu? Handina kungobvunza hangu here?
29Laj David quixye re: —¿Cßaßru li incßaß us xinbânu anakcuan? ¿Ma incßaß ta biß naru tinâtinak? chan.
30Akatendeukirazve kunomumwe, akataurazve saizvozvo; vanhu vakamupindurazve saizvozvo.
30Laj David qui-el riqßuin li ras ut quipatzßoc riqßuin jun chic. Ut quiyeheß cuißchic re joß quiyeheß re xbên cua.
31Zvino vakati vanzwa mashoko akataurwa naDhavhidhi, vakaarondedzera kuna Sauro; akatuma munhu kuzomudana.
31Cuanqueb li queßabin re li quixye laj David. Coxeßxye resil re laj Saúl. Ut laj Saúl quixtakla xbokbal laj David.
32Dhavhidhi akati kuna Sauro, Ngakurege kuva nomunhu unopera moyo nokuda kwake; muranda wenyu uchaenda kundorwa nomuFirisitia uyo.
32Laj David quixye re laj Saúl: —At rey, mâ ani taxak chichßinânk xchßôl xban laj filisteo. Lâin aj cßanjel châcuu. Lâin tinxic chi pletic riqßuin, chan.
33Sauro akati kuna Dhavhidhi, Haungagoni kundorwa nomuFirisitia uyo, nekuti uchiri mukomana, asi iye murume murwi kubva pauduku hwake.
33Abanan laj Saúl quixye re: —Incßaß. Lâat incßaß naru tatxic chi pletic riqßuin aßan. Lâat toj sâjat. Ut li cuînk aßan chalen saß xchßajomal cau rib chi pletic, chan.
34Dhavhidhi akati kuna Sauro, Muranda wenyu waifudza makwai ababa vake; zvino kana shumba ikasvika, kana bere, kuzotora gwayana paboka,
34Laj David quixye re laj Saúl: —At rey, lâin nin-iloc reheb lix carner lin yucuaß. Nak queßchal li cakcoj malaj ut li oso chixchapbal li carner saß xyânkeb lix comon,
35ndaibuda, ndikaitevera, ndikaiuraya, ndikaiwira pamuromo wayo; kana ichinge ikandimukira, ndaibata ndebvu dzayo, ndokuibaya nokuiuraya.
35lâin côin chirixeb toj retal quinmakß li carner chiru. Nak li cakcoj malaj ut li oso queßraj intiubal, lâin quinchap saß xxuqueb re ut quincamsiheb.
36Muranda wenyu akazviuraya zvose, kunyangwe shumba kunyangwe bere; muFirisitia uyu usinokudzingiswa uchafanana nechimwe chazvo, nekuti wakashora hondo dzaMwari mupenyu.
36Usta cakcoj, usta oso, lâin quincamsiheb. Ut li cuînk aßin li incßaß naxpâb li Dios, joßcan ajcuiß tixcßul xban nak yô chixhobbal lix soldados li yoßyôquil Dios, chan.
37Dhavhidhi akati, Jehovha wakandirwira pagumbo reshumba negumbo rebere, iye uchandirwirawo paruoko rwomuFirisitia uyu. Ipapo Sauro akati kuna Dhavhidhi, Enda hako, Jehovha uchava newe.
37Ut quixye cuißchic laj David: —Li Kâcuaß quicoloc cue chiruheb li cakcoj ut li oso. Ut aßan ajcuiß tâcolok cue chiru li cuînk aßin aj filisteo, chan. Ut laj Saúl quixye re: —Ayu, ut li Kâcuaß Dios taxak chitenkßânk âcue.—
38Sauro akafukidza Dhavhidhi nguvo dzake, akadzika ngoani yendarira pamusoro wake, akamufukidza nguvo dzokurwa dzamabape endarira.
38Laj Saúl quixqßue li rakß chßîchß chirix laj David. Saß xjolom quixqßue lix punit chßîchß yîbanbil riqßuin bronce.
39Zvino Dhavhidhi akasungira munondo wake pamusoro penguvo dzake, akaidza kufamba; nekuti wakange asina kumboidza izvozvo. Dhavhidhi akati kuna Sauro, Handigoni kufamba nadzo, nekuti handina kumbodziidza. Dhavhidhi akadzibvisa.
39Ut quixqßue lix kßesnal chßîchß saß xcßâmal xsaß saß xbên li rakß. Ut laj David qui-oc chi bêc, abanan incßaß quiru chi bêc xban nak toj mâjiß cßaynak chi bêc riqßuin rakß soldado. Laj David quixye re laj Saúl: —Lâin incßaß ninru chi bêc riqßuin li akßej aßin xban nak moco cßaynakin ta, chan. Ut quirisi chirix li rakß chßîchß.
40Akabata tsvimbo muruoko rwake, akazvitsaurira hurungudo shanu parukova, akadziisa muhombodo yake yomufudzi, yaakanga anayo, imo munhava yake; chifuramabwe chake chakanga chiri muruoko rwake; akaswedera kumuFirisitia.
40Quixchap lix xukß. Quixxoc saß li nimaß ôb li cocß pec tîc ru ut quixqßueheb saß lix bôls. Cuan li rantßin saß rukß. Ut cô cuan cuiß laj filisteo.
41MuFirisitia akauya, akaswedera kuna Dhavhidhi; munhu wakange akabata nhovo yake akamutungamirira.
41Ut laj filisteo yô chi nachßoc riqßuin laj David. Li cuînk li nacßamoc re li chßîchß li naxram cuiß li re xchßôl yô chi xic chiru.
42Zvino muFirisitia wakati achitarira, akaona Dhavhidhi, akamuzvidza; nekuti wakange achiri mukomana hake, mutsvuku, ane chiso chakanaka.
42Laj filisteo quiril nak chßinaßus na-iloc laj David. Xban nak toj sâj al, incßaß quixqßue xcuanquil.
43MuFirisitia akati kuna Dhavhidhi, Ndiri imbwa kanhi, zvaunouya kwandiri netsvimbo? MuFirisitia akatuka Dhavhidhi navamwari vake.
43Quixye re laj David: —¿Ma lâin ta biß tzßiß nak tatchâlk chi pletic cuiqßuin riqßuin cheß? chan. Ut quixmajecua laj David saß xcßabaß lix dioseb laj filisteo.
44MuFirisitia akati kuna Dhavhidhi, Uya kuno kwandiri, ndipe shiri dzokudenga nezvikara zvebundo nyama yako.
44Quim arin, chan, ut tinqßue lâ tibel reheb li xul li nequeßrupupic li nequeßtißoc tib ut reheb ajcuiß li xul li cuanqueb saß qßuicheß, chan.
45Ipapo Dhavhidhi akati kumuFirisitia, Iwe unouya kwandiri nomunondo, nepfumo, nemharu; asi ini ndinouya kwauri nezita raJehovha wehondo, Mwari wehondo dzavaIsiraeri, vaunoshoora.
45Laj David quixye re laj Goliat: —Lâat xatchal chi pletic cuiqßuin riqßuin chßîchß, lâns ut kßesnal cheß. Abanan lâin xinchal chi pletic âcuiqßuin saß xcßabaß li Kâcuaß, li nimajcual Dios, li nequeßxlokßoni lix soldâdeb laj Israel li yôcat chixchikßbal xjoskßileb.
46Nhasi Jehovha uchakuisa muruoko rwangu; ndichakuuraya, ndichakugura musoro wako, ndichapa shiri dzokudenga nezvikara zvenyika zvitunha zvehondo dzavaFirisitia nhasi, kuti nyika yose izive kuti Mwari uripo pakati paIsiraeri.
46Anakcuan ajcuiß tatxkßaxtesi saß cuukß li Kâcuaß. Lâin tinnumtâk saß âbên ut tinset lâ cux. Ut tinqßue lix tibeleb li soldados aj filisteo chixtiuheb li xul li nequeßrupupic, joß ajcuiß li joskß aj xul. Ut chixjunileb li cuanqueb saß ruchichßochß teßxqßue retal nak lix Dios eb laj Israel kßaxal nim xcuanquil.
47Zvino kuti ungano iyo yose izive, kuti Jehovha haaponesi nomunondo kana nepfumo, nekuti kurwa ndokwaJehovha, iye uchakuisa mumaoko edu.
47Chixjunileb li chßutchßûqueb arin teßxqßue retal nak li chßîchß ut li lâns mâcßaß na-oc cuiß chiru li Dios. Aß li Kâcuaß, aßan li tâêchanînk re li plêt aßin ut aßan tâkßaxtesînk êre saß kukß lâo aj Israel, chan laj David.
48Zvino muFirisitia wakati achisimuka, achiuya kuzosangana naDhavhidhi, Dhavhidhi akakurumidza, akamhanyira kuhondo kuzosangana nomuFirisitia.
48Laj filisteo qui-oc chi nachßoc riqßuin laj David. Ut laj David cô saß junpât cuan cuiß laj filisteo.
49Dhavhidhi akapinza ruoko rwake muhombodo yake, akabvisamo ibwe, akariposhera, akarova muFirisitia pahuma yake; ibwe rikanyura muhuma yake, iye akawira pasi nechiso.
49Quixchßic li rukß saß lix bôls, quirisi jun li pec ut quixqßue saß lix rantßin ut quixcut chi cau riqßuin lix rantßin. Li pec quinak saß xpêquem ut quicana chi tßiltßo saß xpêquem. Ut laj Goliat quitßaneß chi huphu saß chßochß.
50Naizvozvo Dhavhidhi akakunda muFirisitia nechifuramabwe nebwe, akakunda muFirisitia, akamuuraya; asi kwakanga kusino munondo muruoko rwaDhavhidhi.
50Joßcaßin nak quixcamsi laj Goliat laj David, usta mâcßaß xchßîchß riqßuin. Quixcamsi ban riqßuin rantßin ut pec.
51Zvino Dhavhidhi akamhanya, akamira pamusoro pomuFirisitia, akatora munondo wake, akauvhomora pamuhara wawo, akamuuraya, akamugura musoro wake nawo. Zvino vaFirisitia vakati vachiona kuti mhare yavo yafa, vakatiza.
51Chirix aßan, laj David cô saß ânil riqßuin laj Goliat. Quixakli saß xbên. Quixbotzß lix chßîchß laj Goliat ut riqßuin aßan quixset xcux. Ut eb laj filisteo queßxqßue retal nak camenak chic li nacßamoc be chiruheb ut queßêlelic.
52Zvino varume vaIsiraeri navaJudha vakasimuka, vakadanidzira, vakatevera vaFirisitia kusvikira paGati napamusuwo weEkironi. Vakanga vakuvadzwa vavaFirisitia vakawira pasi panzira inoenda Shaaraimi, kusvikira paGati napaEkironi.
52Ut eb li soldados aj Israel ut eb aj Judá queßxjap re ut queßrâlinaheb laj filisteo toj saß li oquebâl reheb li tenamit Gat ut Ecrón. Ut yalak bar saß eb li be re Saaraim ut Gat ut Ecrón nequeßtßanaxin li camenak.
53Ipapo vana vaIsiraeri vakadzoka pakudzingirira vaFirisitia, vakapambara misasa yavo.
53Ut eb laj Israel queßsukßi saß xmuhebâleb laj filisteo ut quilajeßxxoc li cßaßru reheb.
54Dhavhidhi akatora musoro womuFirisitia, akauisa Jerusaremu, asi nguvo dzake dzokurwa nadzo wakadziisa mutende rake.
54Ut laj David quixcßam aran Jerusalén lix jolom laj Goliat. Abanan lix chßîchß re pletic quixxoc saß lix muhebâl.
55Zvino Sauro wakati achiona Dhavhidhi achibuda kundorwa nomuFirisitia, akati kuna Abhineri, mukuru wehondo, Abhineri, mukomana uyo mwanakomana waaniko? Abhineri akati, Nomweya wenyu mupenyu, mambo handizivi.
55Nak laj David cô chi pletic riqßuin laj Goliat, laj Saúl quixpatzß re laj Abner li nataklan saß xbêneb li soldados: —¿Ani aj alal li al aßan? chan. Quichakßoc laj Abner ut quixye:
56Mambo akati, Bvunza zvakanaka kuti mukomana uyu mwanakomana waaniko.
56—Relic chi yâl, at rey, lâin incßaß ninnau, chan. Ut laj Saúl quixye re: —Patzßi ani lix yucuaß, chan re.
57Zvino pakudzoka kwaDhavhidhi pakuuraya muFirisitia Abhineri akamutora akamuisa pamberi paSauro, achakabata musoro womuFirisitia muruoko rwake.
57Nak quisukßi chak laj David saß li plêt, cuan chak saß rukß lix jolom laj Goliat. Ut laj Abner quixcßam laj David riqßuin laj Saúl.Laj Saúl quixye re: —¿Ani lâ yucuaß? chan. Laj David quixye re: —Lâin ralal laj Isaí, laj cßanjel châcuu. Belén xtenamit, chan.
58Sauro akati kwaari, Ndiwe mwanakomana waaniko, iwe jaya? Dhavhidhi akapindura, akati, Ndiri mwanakomana womuranda wenyu Jese muBheterehemu.
58Laj Saúl quixye re: —¿Ani lâ yucuaß? chan. Laj David quixye re: —Lâin ralal laj Isaí, laj cßanjel châcuu. Belén xtenamit, chan.