Shona

Kekchi

2 Kings

23

1Zvino mambo akatuma vanhu vakaunganidza vakuru vose veJudha naveJerusaremu.
1Li rey Josías quixtakla xbokbaleb riqßuin chixjunileb li nequeßcßamoc be saß xyânkeb laj Judá ut saß xyânkeb laj Jerusalén.
2Mambo akakwira kumba kwaJehovha, anavarume vose vaJudha, navose vakanga vagere Jerusaremu, navapristi navaporofita, navanhu vose, vaduku navakuru, akavaravira mashoko ose ebhuku yesungano yakawanikwa mumba maJehovha.
2Cô saß lix templo li Dios rochbeneb li cuînk aj Judá ut rochbeneb li cuînk li cuanqueb Jerusalén. Queßcôeb rochben eb laj tij ut eb li profeta. Queßcôeb ajcuiß chixjunileb li tenamit, joß nînk, joß cocß. Ut li rey quiril chiruheb chixjunil li tzßîbanbil saß li hu re li contrato, li hu li queßxtau saß lix templo li Kâcuaß.
3Mambo akamira pambiru, akaita sungano pamberi paJehovha, akazvisunga kutevera Jehovha, nokuchengeta mirairo yake nezvipupuriro, nezvaakatema, nomoyo wake wose nomweya wake wose, kuti asimbise mashoko esungano iyi, akanga akanyorwa mubhuku iyi, vanhu vose vakasimbisa sungano iyo.
3Quixakli li rey chixcßatk li rokechal li templo ut quixbânu jun li contrato riqßuin li Kâcuaß. Quixye re li Kâcuaß nak tixbânu lix chakßrab ut chi anchal xchßôl tixbânu li naxtakla li Kâcuaß. Quixye nak chi anchal xchßôl tixqßue xcuanquil li contrato li tzßîbanbil saß li hu. Ut chixjunileb li tenamit queßxye nak teßxbânu li cßaßru tzßîbanbil saß li contrato.
4Ipapo mambo akaraira mupristi mukuru Hirikia, navapristi vaimutevera, navatariri vomukova, kuti vabudise patemberi yaJehovha nhumbi dzose dzakanga dzaitirwa Bhaari neAshera nehondo dzose dzokudenga, akadzipisa kunze kweJerusaremu muruwa rwaKidhironi, akaisa madota adzo paBhetieri.
4Li rey Josías quixtakla laj Hilcías li xbênil aj tij, joßqueb ajcuiß li xcaßbil aj tij ut eb li nequeßcßacßalen re li templo. Quixye reheb nak teßrisi saß lix templo li Kâcuaß chixjunil li quicßanjelac re xlokßoninquil laj Baal ut lix Asera. Teßrisi ajcuiß chixjunil li quicßanjelac re xlokßoninquil li sakße, li po ut eb li chahim. Ut li rey Josías quixcßat chixjunil chire li tenamit Jerusalén saß li cßalebâl Cedrón ut quixtakla lix chahil aran Bet-el.
5Akabvisa vapristi vezvifananidzo, vakanga vagadzwa namadzimambo aJudha kuti vapise zvinonhuhwira pamatunhu akakwirira mumaguta aJudha, nenzvimbo dzakapoteredza Jerusaremu, uye vose vaipisa zvinonhuhwira kuna Bhaari, nezuva, nomwedzi, nenyeredzi, nehondo dzose dzokudenga.
5Quirisiheb laj tij li queßcßanjelac chiruheb li jalanil dios, li queßxakabâc xbaneb li rey junxil chixcßatbal li incienso saß eb li naßajej li najt xteram li cuanqueb Judá ut Jerusalén. Ut quirisiheb ajcuiß li queßcßatoc incienso re xlokßoninquileb laj Baal, li sakße ut li po joß eb ajcuiß li chahim.
6Akabudisawo Ashera mumba maJehovha, akaiisa kunze kweJerusaremu kurukova rwaKidhironi, akaipisa parukova rwaKidhironi, akaikuya ikaita madota, akakanda madota ayo pamusoro pamarinda avarombo.
6Quixtakla ajcuiß risinquil saß lix templo li Kâcuaß lix jalam ûch lix Asera. Queßrisi Jerusalén ut queßxcßam toj saß li ru takßa re Cedrón ut aran queßxcßat. Ut lix chahil queßxcut saß xbêneb lix muklebâl li tenamit.
7Akaputsawo dzimba dzavaSodhoma, dzakanga dziri paimba yaJehovha, pairukira vakadzi machira eAshera.
7Ut quixtakla ajcuiß xjucßbal saß li templo lix naßajeb li nequeßxcßayi ribeb re xlokßoninquil lix dioseb. Aßan lix naßajeb li nequeßquemoc re li tßicr li nacßanjelac re xlokßoninquil li yîbanbil dios xAsera.
8Akabudisa vapristi vose mumaguta aJudha, akashatisa matunhu akakwirira, paipisira vapristi zvinonhuhwira, kubva paGebha kusvikira paBheeri-shebha; akaputsa matunhu akakwirira pamasuwo, aiva pavanopinda napo pasuwo raJoshua mubati weguta, aiva kuruboshwe rwomunhu kana opinda nesuwo reguta.
8Quixtakla xcßambal Jerusalén chixjunileb laj tij li cuanqueb Judá ut quixtakla xpoßbaleb chixjunileb li naßajej najt xteram li queßxcßat cuiß li incienso eb laj tij. Naticla saß li naßajej Geba ut nacuulac toj saß li naßajej Beerseba. Quixtakla xjucßbal eb li artal li cuanqueb saß li oquebâl re laj Josué, li quitaklan saß li tenamit. Eb li artal aßan queßcuan saß xtzße li oquebâl re li tenamit.
9Asi vapristi vamatunhu akakwirira havazaikwira kuaritari yaJehovha paJerusaremu, asi vaidya zvingwa zvisina kuviriswa vari pakati pehama dzavo.
9Eb laj tij aßan incßaß queßru chi cßanjelac saß li templo, abanan queßxcuaß li caxlan cua li mâcßaß xchßamal rochbeneb laj tij li queßcßanjelac saß li templo.
10Akashatisa Tofeti raiva pamupata wavana vaHinomi, kuti kurege kuva nomunhu unopinza mwanakomana wake kana mwanasikana wake mumoto nokuda kwaMoreki.
10Li rey Josías quixtakla xpoßbal li naßajej Tofet li cuan saß li ru takßa saß lix chßochß laj Ben-hinom. Quixpoß li naßajej aßan re nak mâ ani chic tixcßat li ralal malaj ut lix rabin chokß xmayej chiru li yîbanbil dios Moloc.
11Akaputsa mabhiza akanga apiwa namadzimambo kuzokudza zuva pavanopinda napo paimba yaJehovha, pakamuri yaNatanimereki mutariri weimba yomukati yakanga iri paberere, akapisa ngoro dzezuva.
11Ut quixtakla ajcuiß risinquileb li cacuây li queßxkßaxtesiheb lix reyeb laj Judá re xlokßoninquil li sakße. Eb li cacuây aßin queßcuan saß li nebâl re li templo nachß riqßuin li oquebâl ut nachß ajcuiß riqßuin lix naßaj laj Natán-melec li eunuco li nim xcuanquil. Ut quixcßateb ajcuiß li carruaje li queßcßanjelac re xlokßoninquil li sakße.
12Akaputsawo aritari dzaiva pamusoro pedenga rekamuri yokumusoro yaAhazi, dzakanga dzavakwa namadzimambo aJudha, nearitari dzakanga dzavakwa naManase muvazhe mbiri dzeimba yaJehovha, akadzikoromora, akakanda guruva radzo murukova Kidhironi.
12Ut quixjucß ajcuiß eb li artal li queßcuan saß xbên cab nachß riqßuin li naßajej li quicuan cuiß laj Acaz, li queßyîbâc xbaneb lix reyeb laj Judá. Ut quixtakla ajcuiß xjucßbal li cuib chi artal li queßyîbâc xban laj Manasés li queßcuan saß li cuib chi nebâl re lix templo li Kâcuaß. Queßrisi aran ut queßxjor ut li xcßaj quicuteß saß li nimaß Cedrón.
13Mambo akashatisawo matunhu akakwirira aiva pamberi peJerusaremu, aiva kurudyi rwegomo rokuparadza, akanga avakirwa Ashitoreti, mwari unonyangadza wavaZidhoni, naKemoshi, mwari unonyangadza waMoabhu, naMirikomi, mwari unonyangadza wavana vaAmoni, naSoromoni mambo waIsiraeri.
13Ut quixtakla ajcuiß xpoßbal eb li artal li quixyîb laj Salomón lix reyeb laj Israel. Eb li artal aßan queßcuan saß li este re Jerusalén ut saß li sur re li tzûl Olivos. Eb li artal aßan queßyîbâc re xlokßoninquileb li jalanil dios li kßaxal yibeb ru. Aßaneb lix Astoret lix dioseb laj Sidón, laj Quemos lix dioseb laj Moab ut laj Milcom lix dioseb li ralal xcßajol laj Amón.
14Akaputsanyawo shongwe dzamabwe, akaparadza matanda okunamata nawo, ndokuzadza nzvimbo yazvo namafupa avanhu.
14Quixtakla ajcuiß xpoßbal li pec ut li cheß li quicßanjelac re xlokßoninquil lix Asera. Ut quixcut xbakeleb li camenak saß li naßajej li queßcuan cuiß.
15Uye aritariwo yaiva paBhetieri nedunhu rakakwirira rakavakwa naJerobhoamu mwanakomana waNebhati, iye wakatadzisa Isiraeri, aritari iyo nedunhu iro rakakwirira akazviputsa, akapisa dunhu rakakwirira, akariputsanya rikaita huruva, akapisa danda rokunamata naro.
15Quixtakla ajcuiß xpoßbal li artal li cuan Bet-el ut li naßajej li najt xteram li quixyîb laj Jeroboam li ralal laj Nabat. Laj Jeroboam, aßan li quicßamoc xbeheb laj Israel chi mâcobc. Queßxcßat li artal li najt xteram ut queßxcßat ajcuiß lix jalam ûch li yîbanbil dios xAsera.
16Zvino Josiya wakati achitendeuka, akaona marinda aiva mugomo, akatuma vanhu vakatora mafupa aiva mumarinda, vakaapisa paaritari iyo, akaishatisa sezvakanga zvataurwa neshoko raJehovha rakaparidzwa nomunhu waMwari, iye wakadeya kuparidza zvinhu izvi.
16Li rey Josías qui-iloc chi xjun sutam li naßajej aßan. Quiril li muklebâl cuan saß li tzûl. Quixtakla risinquileb lix bakel li camenak. Queßrisiheb chak lix bakeleb ut queßxcßat saß xbên li artal aßan re xmuxbal ru, joß quiyeheß reheb xban lix profeta li Dios li quiyehoc resil li cßaßru tâcßulmânk.
17Zvino akati, Shongwe iyi yandinoona ndeyeiko? Vanhu veguta vakati kwaari, Ndiro rinda romunhu waMwari, wakadeya kubva kwaJudha, akaparidza zvinhu izvo zvamakaitira aritari yeBhetieri.
17Ut li rey quixye: —¿Cßaßru chi muklebâlil li yôquin chirilbal? chan. Eb li cuînk queßxye re: —Saß li muklebâl aßan mukbil lix profeta li Dios li quichal chak Judá. Li cuînk aßan quixye resil chixjunil li cßaßru tixcßul li artal Bet-el. Ut aßan ajcuiß quiyehoc resil chixjunil li cßaßru yô chi cßulmânc anakcuan, chanqueb.
18Akati, Ngaazorore hake; ngakurege kuva nomunhu unobvisa mafupa ake. Naizvozvo vakarega mafupa ake pamwechete namafupa omuporofita wakange abva Samaria.
18Ut li rey quixye reheb: —Mêchßeß li muklebâl aßan. Eb lix bakel li cuînk aßan incßaß teßchßeßekß, chan. Joßcan nak incßaß queßrisi xbakel li profeta aßan chi moco queßrisi xbakel li profeta li quichal Samaria.
19Uye dzimba dzose dzamatunhu akakwirira dzaiva pamaguta eSamaria, dzakanga dzakavakwa namadzimambo aIsiraeri, vakatsamwisa Jehovha nadzo, idzo dzakabviswa naJosiya, akadziitira zvose zvaakaita paBhetieri.
19Joß quixbânu aran Bet-el, joßcan ajcuiß quixbânu saß chixjunileb li tenamit li cuanqueb Samaria. Quixtakla xjucßbal chixjunileb li artal saß eb li naßajej najt xteram li queßxyîb lix reyeb laj Israel li queßchikßoc re xjoskßil li Dios.
20Akauraya vapristi vose vamatunhu akakwirira vaivapo, pamusoro pearitari, akapisira pamusoro padzo mafupa avanhu; akadzokera Jerusaremu.
20Quixtakla xcamsinquileb laj tij li queßcßanjelac saß eb li naßajej li najt xteram. Ut queßxcßat xbakeleb li cristian saß xbêneb li artal. Chirix chic aßan quisukßi cuißchic Jerusalén.
21Zvino mambo akaraira vanhu vose, akati, Itirai Jehovha Mwari wenyu Pasika, sezvakanyorwa mubhuku iyi yesungano.
21Li rey Josías quixye reheb li tenamit nak teßoc cuißchic chixninkßeinquil li reliqueb aran Egipto. Pascua nayeman re li ninkße aßan. Teßxninkßei re xlokßoninquil li Kâcuaß joß tzßîbanbil retalil saß li contrato.
22Zvirokwazvo, havana kumboita Pasika yakadai, kubva pamazuva avatongi vaitonga Isiraeri, kana pamazuva ose amadzimambo aIsiraeri, kana madzimambo aJudha.
22Mâ jun sut queßxbânu li ninkße aßin chi tzßakal re ru toj saß eb li cutan aßin chalen nak eb laj rakol âtin queßcßamoc be chiruheb, chi moco queßxbânu nak queßcuan li rey aran Israel ut Judá.
23Asi negore re gumi namasere ramambo Josiya vakaitira Jehovha Pasika iyi paJerusaremu.
23Ac yô chic xcuakxaklaju chihab roquic chokß rey laj Josías nak queßxninkßei cuißchic li Pascua aran Jerusalén re xlokßoninquil li Kâcuaß Dios.
24Josiya akabvisawo masvikiro ose, navaroyi, namaterafimi, nezvifananidzo, nezvose zvinonyangadza, zvakawanikwa munyika yaJudha napaJerusaremu, kuti asimbise mashoko omurayiro, akanga akanyorwa mubhuku yakawanikwa mumba maJehovha naHirikia mupristi.
24Ut laj Josías quirisiheb ajcuiß laj tûl ut eb laj kße li cuanqueb Jerusalén ut saß chixjunil li naßajej Judá. Quirisiheb ajcuiß li yîbanbil dios saß eb li junjûnk chi cab, joß ajcuiß li jalam ûch ut chixjunil li cßaßak re ru li quicßanjelac re xlokßoninquil li jalanil dios. Quixbânu chi joßcan re nak tâtzßaklok ru xbânunquil chixjunil li chakßrab li tzßîbanbil saß li hu li quixtau laj Hilcías laj tij saß lix templo li Kâcuaß.
25Hakuna mambo wakamutangira wakange akafanana naye, wakatendeukira kuna Jehovha nomoyo wake wose, nomweya wake wose, nesimba rake rose, achitevera murayiro wose waMozisi; uye hakuna mumwe wakamutevera wakange akafanana naye.
25Mâ jun chic rey quicuan joß li rey Josías, chi moco junxil chi moco mokon. Mâ ani chic quixkßaxtesi rib chi tzßakal chiru li Dios joß quixbânu laj Josías. Chi anchal xchßôl, chi anchal râm, ut chi anchal xmetzßêu quicßanjelac chiru li Dios joß tzßîbanbil saß li chakßrab li quiqßueheß re laj Moisés.
26Kunyange zvakadaro Jehovha haana kushandura kutsamwa kwake kukuru, kwakamutsa hasha dzake kuna Judha, nokuda kokutsamwisa kose kwaakatsamwiswa nako naManase.
26Abanan li Kâcuaß toj yô ajcuiß xjoskßil saß xbêneb laj Judá xban li mâusilal li quixbânu laj Manasés nak quixchikß xjoskßil li Dios.
27Jehovha akati, NaJudhawo ndichavabvisa pamberi pangu, sezvandakabvisa Isiraeri; ndicharamba guta iri reJerusaremu, randakazvitsaurira, neimba yandakati pamusoro payo, Zita rangu richagarapo.
27Joßcan nak li Kâcuaß quixye: —Lâin tinsach ruheb laj Judá joß nak xinsach ruheb laj Israel. Tintzßektâna li tenamit Jerusalén li sicßbil ru inban. Tintzßektâna li templo usta xinye nak aran tinlokßonîk chi junelic, chan li Dios.
28Zvino mamwe mabasa aJosiya, nezvose zvaakaita, hazvina kunyorwa here mubhuku yaMakoronike amadzimambo aJudha?
28Chixjunil li quixbânu li rey Josías tzßîbanbil retalil saß li hu Crónicas, li tzßîbanbil cuiß retalil li cßaßru quilajeßxbânu lix reyeb laj Judá.
29Pamazuva ake Farao-neko mambo weEgipita, akandorwa namambo weAsiria kurwizi Yufuratesi, mambo Josiya akandorwa naye; asi wakati amuona, Farao-neko akamuuraya paMegidho.
29Nak laj Josías cuan chokß xreyeb laj Judá laj Necao lix reyeb laj Egipto cô saß li nimaß Eufrates chi pletic riqßuin lix reyeb laj Asiria. Li rey Josías cô chi pletic riqßuin laj Necao. Nak laj Necao quiril laj Josías, ticto quixcamsi aran Meguido.
30Varanda vake vakamutakura nengoro afa, vakabva naye paMegidho, vakamuisa Jerusaremu, vakamuviga muhwiro hwake. Zvino vanhu venyika vakatora Jehoahazi mwanakomana waJosiya, vakamuzodza, vakamuita mambo panzvimbo yababa vake.
30Eb li nequeßcßanjelac chiru li rey Josías queßxxoc li camenak ut queßxqßue saß jun carruaje re teßxcßam Jerusalén ut aran queßxmuk. Ut eb li tenamit queßxxakab laj Joacaz li ralal chokß rey chokß rêkaj laj Josías lix yucuaß.
31Jehoahazi wakatanga kubata ushe ava namakore makumi maviri namatatu, akabata ushe paJerusaremu mwedzi mitatu. Zita ramai vake rakanga riri Hamutari, mukunda waJeremiya weRibhina.
31Oxib xcaßcßâl chihab cuan re laj Joacaz nak qui-oc chokß rey. Oxib po quicuan saß xcuanquil aran Jerusalén. Lix naß, aßan lix Hamutal lix rabin laj Jeremías. Libna xtenamit.
32Akaita zvakaipa pamberi paJehovha sezvakaita madzibaba ake pazvose.
32Laj Joacaz quixbânu li mâusilal chiru li Kâcuaß joß queßxbânu lix xeßtônil yucuaß li queßcuan chokß rey junxil.
33Asi Farao-neko wakamusunga paRibhira munyika yeHamati, kuti arege kubata ushe paJerusaremu; akateresa nyika matarenda esirivha ane zana, netarenda rimwe rendarama.
33Li rey Necao quixchap laj Joacaz ut quixqßue chi prêxil aran Ribla li cuan saß xcuênt Hamat. Quixbânu chi joßcan re nak laj Joacaz incßaß chic tâtaklânk aran Jerusalén. Ut laj Necao quixpuersiheb laj Judá chi xtojbal numenak cuuklaju xcâcßâl quintal li plata ut caßchßin chic mâ oxib arroba li oro.
34Farao-neko akaita Eriakimu mwanakomana waJosiya mambo panzvimbo yaJosiya baba vake, akashandura zita rake, rikazova Jehoyakimu; asi wakaenda naJehoahazi, akasvika Egipita, ndokufirako.
34Ut li rey Necao quixxakab chokß xreyeb laj Judá laj Eliaquim chokß rêkaj laj Josías lix yucuaß. Quixjal xcßabaß laj Eliaquim. Aj Joacim chic quixqßue chokß xcßabaß. Laj Necao quixcßam toj Egipto laj Joacaz ut aran quicam.
35Jehoyakimu akapa Farao sirivha nendarama, asi wakateresa nyika kuti agone kuripa mari sezvaakarairwa naFarao; akaripisa vanhu venyika sirivha nendarama, mumwe nomumwe sezvaakamutarira, kuti aipe Farao-neko.
35Laj Joacim quixtoj re li rey Necao li plata ut li oro li quixpatzß. Quixpuersiheb li tenamit chixtojbal aßan, aß yal joß qßuial lix naßajeb cuan. Li junjûnk queßxqßue li joß qßuial li queßyeheß re ut laj Joacim quixqßue li plata ut li oro re li rey.
36Jehoyakimu wakatanga kubata ushe ava namakore makumi maviri namashanu; akabata ushe paJerusaremu makore gumi nerimwe. Zita ramai vake rakanga riri Zebhidha mukunda waPedhaya weRuma.
36b xcaßcßâl chihab cuan re laj Joacim nak qui-oc chokß xreyeb laj Judá. Junlaju chihab quicuan chokß rey aran Jerusalén. Lix naß, aßan lix Zebuda lix rabin laj Pedaías. Ruma xtenamit.Ut li rey Joacim quixbânu li mâusilal chiru li Dios joß queßxbânu lix xeßtônil yucuaß li queßcuan chokß rey junxil.
37Akaita zvakaipa pamberi paJehovha sezvakaita madzibaba ake pazvose.
37Ut li rey Joacim quixbânu li mâusilal chiru li Dios joß queßxbânu lix xeßtônil yucuaß li queßcuan chokß rey junxil.