Shona

Kekchi

2 Samuel

3

1Zvino kwakanga kunokurwa nguva huru pakati peimba yaSauro neimba yaDhavhidhi; Dhavhidhi akaramba achiwedzerwa simba, asi imba yaSauro yakaramba ichitorerwa simba.
1Najt queßpletic lix soldados laj Saúl riqßuineb lix soldados laj David. Yôqueb chi cacuûc ribeb lix soldados laj David ut incßaß chic cau ribeb lix soldados laj Saúl.
2Dhavhidhi akaberekerwa vanakomana paHebhuroni; dangwe rake raiva Amunoni, mwanakomana waAhinowami muJezereeri;
2Aßaneb aßin li ralal laj David li queßyoßla nak cuan Hebrón: li xbên ralal, aßan laj Amnón. Lix naß, aßan lix Ahinoam li chalenak Jezreel.
3wechipiri waiva Kireabhi, mwanakomana waAbhigairi, waiva mukadzi waNabhari muKarimeri; wechitatu waiva Abhusaromu, mwanakomana waMaaka, mukunda waTarimai, mambo weGeshuri;
3Li xcab, aßan laj Quileab. Lix naß, aßan lix Abigail li quicuan chokß rixakil laj Nabal aran Carmel. Li rox, aßan laj Absalón. Lix naß, aßan lix Maaca lix rabin laj Talmai li quicuan chokß rey aran Gesur.
4wechina waiva Adhonia, mwanakomana waHagiti; wechishanu waiva Shefatia, mwanakomana waAbhitari,
4Li xcâ, aßan laj Adonías. Lix naß, aßan lix Haguit. Ut li roß, aßan laj Sefatías. Lix naß, aßan lix Abital.
5wechitanhatu waiva Itireami, mwanakomana waEgira mukadzi waDhavhidhi. Ndivo vakaberekerwa Dhavhidhi paHebhuroni.
5Li xcuak li ralal laj David, aßan laj Itream. Lix naß, aßan lix Egla, jun chic li rixakil laj David. Aßaneb aßin li ralal laj David li queßyoßla aran Hebrón.
6Zvino kurwa kwakati kuripo pakati peimba yaSauro neimba yaDhavhidhi, Abhineri akazvisimbisa paimba yaSauro.
6Nak yôqueb chi pletic li soldados li nequeßoquen chirix li ralal laj Saúl riqßuineb li soldados li nequeßoquen chirix laj David, yô chi nimânc xcuanquil laj Abner saß xyânkeb li nequeßoquen chirix li ralal laj Saúl.
7Zvino Sauro wakange anomurongo, wainzi Rizipa, mukunda waAya; Ishibhosheti akati kuna Abhineri, Wapindireiko kumurongo wababa vangu?
7Quicuan jun li ixk riqßuin laj Saúl, xRizpa xcßabaß. Aßan lix rabin laj Aja. Saß jun li cutan laj Is-boset quixye re laj Abner: —¿Cßaßut nak xachßic âcuib riqßuin li ixk li quicuan riqßuin lin yucuaß camenak? chan.
8Ipapo Abhineri akatsamwa kwazvo namashoko aIshibhosheti, akati, Ndiri musoro wembwa yokwaJudha here? Iko nhasi ndinoitira imba yaSauro, baba vako, navanin'ina vake, nehama dzake zvakanaka, newe handina kukuisa paruoko rwaDhavhidhi; kunyange zvakadaro, unondipomera mhaka nhasi pamusoro pomukadzi uyu.
8Cßajoß nak quijoskßoß laj Abner nak quirabi li quixye. Ut quixye re laj Is-boset: —¿Ma lâin ta biß tzßiß? ¿Ma yôquin ta biß chi cßanjelac chiruheb li ralal xcßajol laj Judá? Lâin tîc inchßôl chi cßanjelac chiru laj Saúl lâ yucuaß ut eb li rechßalal ut eb li ramîg. Incßaß xatinkßaxtesi saß rukß laj David. ¿Cßaßut nak nacaye nak yôquin chi mâcobc riqßuin li ixk aßin?
9Mwari ngaarove Abhineri, arambe achidaro, kana ndisingaitiri Dhavhidhi sezvakapika Jehovha kwaari;
9Aß taxak li Kâcuaß chiqßuehok cue chixtojbal inmâc cui incßaß tintenkßa laj David joß quixyechißi li Kâcuaß re.
10achiti uchatamisa ushe paimba yaSauro, amutse chigaro choushe chaDhavhidhi pakati paIsiraeri naJudha, kubva paDhani kusvikira paBheerishebha.
10Li Kâcuaß quixye nak târisi xcuanquileb li ralal xcßajol laj Saúl ut tixqßue re laj David. Laj David tâoc chokß xreyeb li cuanqueb saß li naßajej Israel, joß ajcuiß chokß xreyeb li cuanqueb saß li naßajej Judá. Tâtaklânk saß chixjunil li naßajej li naticla aran Dan toj Beerseba, chan laj Abner.
11Akasagona kupindura Abhineri kunyange shoko rimwe, nekuti wakange achimutya.
11Mâ jun li âtin quisumen cuiß laj Is-boset xban nak quixucuac chiru.
12Zvino Abhineri akatuma nhume kuna Dhavhidhi kwaakanga ari, akati, Nyika iyi ndeyaniko? Akati, Ita sungano neni, ruoko rwangu ruve newe, ndiuyise vaIsiraeri vose kwauri.
12Ut laj Abner quixtakla resil riqßuin laj David ut quixye re: —¿Ma jalan ta biß aj e li naßajej aßin? Bânu junak contrato cuiqßuin ut lâin tatintenkßa re nak chixjunileb li cuanqueb arin Israel teßoquênk châcuix, chan.
13Akati, Zvakanaka, ndichaita sungano newe, asi ndinokuudza chinhu chimwe, kuti haungaoni chiso changu, kana usingauyi naMikari, mukunda waSauro, kana uchiuya kuzoona chiso changu.
13Laj David quixye re: —Us. Lâin tinbânu li contrato âcuiqßuin. Abanan, tento nak tâcßam chak cuiqßuin lix Mical lix rabin laj Saúl. Incßaß tatchâlk chicuilbal cui incßaß nacacßam chak lix Mical châcuix, chan.
14Dhavhidhi akatuma nhume kuna Ishibhosheti, mwanakomana waSauro, akati, Ndipe Mikari mukadzi wangu, wandakanyenga nezvikanda zvapamberi zvavaFirisitia zvine zana.
14Ut laj David quixtaklaheb lix takl riqßuin laj Is-boset, li ralal laj Saúl re teßxye re: —Kßaxtesi cuißchic cue lix Mical, li cuixakil xban nak lâin ac xintoj rix riqßuin jun ciento rußuj xtzßejcualeb li cuînk aj filisteo, chan.
15Ipapo Ishibhosheti akatuma nhume kundomutora kumurume wake Paritieri, mwanakomana waRaishi.
15Joßcan nak laj Is-boset quixtakla xmakßbal lix Mical chiru laj Paltiel lix bêlom. Aßan li ralal laj Lais.
16Murume wake akamutevera achingochema, kusvikira paBhahurimu. Ipapo Abhineri akati kwaari, Enda udzoke; iye akadzoka hake.
16Laj Paltiel quixtâke lix Mical toj Bahurim ut yô chi yâbac. Abanan laj Abner quixye re laj Paltiel nak tâsukßîk saß rochoch. Joßcan nak quisukßi.
17Abhineri akarangana navakuru vaIsiraeri akati, Kare makanga muchitsvaka Dhavhidhi kuti ave mambo wenyu.
17Mokon chic laj Abner cô chi âtinac riqßuineb li nequeßcßamoc be aran Israel. Quixye: —Junxil nequex-oc chi xyebal nak laj David tâoc chokß êrey.
18Naizvozvo zvino chiitai henyu kudaro, nekuti Jehovha wakataura pamusoro paDhavhidhi, akati, Noruoko rwomuranda wangu Dhavhidhi ndichaponesa vanhu vangu vaIsiraeri pamaoko avaFirisitia, napamaoko avavengi vavo vose.
18Anakcuan naru têxakab chokß êrey xban nak li Kâcuaß quixye re laj David chi joßcaßin, “Lâin tatintenkßa chixcolbaleb lin tenamit Israel chiruheb laj filisteo ut chiruheb ajcuiß chixjunileb li xicß nequeßiloc reheb,” chan.
19Abhineri akataurawo navaBhenjamini, Abhineri akaenda akataurawo naDhavhidhi, zvose zvakanga zvichifadza Isiraeri neimba yose yaBhenjamini.
19Ut quiâtinac ajcuiß riqßuineb li ralal xcßajol laj Benjamín ut cô Hebrón chixyebal re laj David li cßaßru queßxcßoxla nak us reheb li ralal xcßajol laj Israel ut reheb ajcuiß li ralal xcßajol laj Benjamín.
20Naizvozvo Abhineri akasvika kuna Dhavhidhi paHebhuroni, ana varume vana makumi maviri. Dhavhidhi akaitira Abhineri navanhu vakanga vanaye mutambo.
20Laj Abner quicuulac aran Hebrón riqßuin laj David rochbeneb junmay chi cuînk. Ut laj David quixbânu jun li ninkße re xcßulbal laj Abner ut eb li rochben.
21Abhineri akati kuna Dhavhidhi, Ndichasimuka, ndikaenda kundounganidzira ishe wangu mambo vaIsiraeri vose, kuti vaite sungano nemi, mubate ushe pose pamunoda napo nomoyo wenyu. Dhavhidhi akaendisa Abhineri, akaenda norugare.
21Laj Abner quixye re laj David: —Lâin tinxic chixchßutubanquileb chixjunileb li cuanqueb aran Israel re nak teßxbânu junak li contrato âcuiqßuin. Ut lâatak chic xreyeb joß nacacßoxla nak us xbânunquil, chan. Nak quichakßrabîc xban laj David, laj Abner cô chi sa saß xchßôl.
22Zvino varanda vaDhavhidhi naJoabhu vakadzoka pakundopambara, vakauya nezvakapambwa zvizhinji; asi Abhineri wakange asipo kuna Dhavhidhi paHebhuroni, nekuti wakange amuendisa, akaenda hake norugare.
22Chirix chic aßan laj Joab rochbeneb lix soldados laj David queßsukßi chi pletic. Queßxcßam chak nabal li cßaßak re ru queßrêchani saß li plêt. Laj Abner mâ ani chic riqßuin laj David aran Hebrón. Ac quichakßrabîc xban laj David ut cô chi sa saß xchßôl.
23Zvino Joabhu nehondo yose yakanga inaye vakati vasvika, Joabhu akaudzwa, zvichinzi, Abhineri, mwanakomana waNeri, wakasvika kuna mambo, akaendiswa hake norugare.
23Nak quicuulac laj Joab ut li rochben, queßrabi resil nak laj Abner li ralal laj Ner quicuulac chirilbal laj David. Quicßuleß saß xyâlal ut cô cuißchic chi sa saß xchßôl.
24ipapo Joabhu akaenda kuna mambo, akati, Maiteiko? Tarirai, Abhineri wakange asvika kwamuri, mamuregereiko achienda, zvino waenda chose?
24Laj Joab cô riqßuin laj David ut quixye re: —¿Cßaßru xabânu? Laj Abner xcßulun âcuiqßuin. ¿Cßaßut nak xacanab chi xic chi sa saß âchßôl?
25Munoziva Abhineri mwanakomana waNeri, kuti wakange auya kuzokunyengerai, azive kubuda kwenyu nokupinda kwenyu, nokuziva zvose zvamunoita.
25¿Ma incßaß ta biß nacanau nak re âbalakßinquil nak xcßulun arin? Aßan yal xqßuebal retal cßaßru nacabânu xcßulun, chan.
26Joabhu akati abuda kuna Dhavhidhi, akatuma nhume dzitevere Abhineri, idzo dzikamudzora patsime reSira; asi Dhavhidhi wakange asingazvizivi.
26Nak laj Joab qui-el riqßuin laj David, quixtaklaheb lix takl chixsicßbal laj Abner re teßxcßam riqßuin. Queßxtau cuan cuiß li jul haß aran Sira ut queßxcßam riqßuin laj Joab. Abanan laj David incßaß quixnau cßaßru yôqueb.
27Zvino Abhineri wakati adzoswa Hebhuroni, Joabhu akaenda naye vari voga pakati pesuwo, kuti ataurirane naye vari voga, akamubayapo nomudumbu, akafa, nokuda kweropa romunin'ina wake Ashaheri.
27Nak laj Abner quicuulac Hebrón, laj Joab quixcßam chi mukmu saß li oquebâl re tââtinak riqßuin xjunes. Ut quixcuj lix chßîchß saß xcßatk xsaß ut quixcamsi. Quixcamsi re tixtoj rix li mâc li quixbânu nak quixcamsi laj Asael li rîtzßin laj Joab.
28Pashure Dhavhidhi wakati achizvinzwa, akati, Ini noushe hwangu hatine mhosva pamberi paJehovha nokusingaperi pamusoro peropa raAbhineri mwanakomana waNeri;
28Mokon chic laj David quirabi resil li cßaßru quixbânu laj Joab. Quixye: —Li Kâcuaß naxnau nak lâin mâcßaß inmâc. Chi moco eb li cuanqueb rubel incuanquil cuanqueb xmâc nak quicamsîc laj Abner li ralal laj Ner.
29ngazvive pamusoro waJoabhu napamusoro peimba yose yababa vake; imba yaJoabhu igare ina vanhu vane hosha yokuyerera, kana vane maperembudzi, kana vanodonzva nomudonzvo, kana vanourawa nomunondo, kana vanoshaiwa zvokudya.
29Chicanâk ta li mâc aßin saß xbên laj Joab ut saß xbêneb li ralal xcßajol. Saß xyânkeb li ralal xcßajol junelic tâcuânk li raylal. Tâcuânk li xox li naxyaßali rib, ut li saklep rix. Tâcuânk li yêk rok. Tâcuânk li teßcamsîk saß plêt, malaj ut incßaß tâtzßaklok lix tzacaêmkeb, chan laj David.
30Naizvozvo Joabhu naAbhishai nomunin'ina wake vakauraya Abhineri, nekuti wakange auraya munin'ina wavo Ashaheri pakurwa paGibhiyoni.
30Laj Joab ut laj Abisai queßxcamsi laj Abner xban nak aßan li quicamsin re laj Asael, li rîtzßineb saß li plêt aran Gabaón.
31Zvino Dhavhidhi akati kuna Joabhu, nokuna vanhu vose vakanga vanavo, Bvarurai nguvo dzenyu, musimire magumbu pazviuno zvenyu, mucheme pamberi paAbhineri. Mambo Dhavhidhi akatevera hwanyanza.
31Laj David quixye reheb laj Joab ut eb li cuanqueb rochben nak tento nak teßxpej li rakß ut teßxqßue li rakß li kßes ru chirixeb ut chirahokß xchßôleb xban xcamic laj Abner. Nak yôqueb chi xic re teßxmuk li camenak, li rey David yô chi xic chirix li camenak.
32Vakaviga Abhineri paHebhuroni, mambo akachema kwazvo pahwiro hwaAbhineri; navanhu vose vakachema.
32Queßxmuk li camenak aran Hebrón. Laj David cau quiyâbac chixcßatk li muklebâl ut queßyâbac ajcuiß eb li cristian.
33Mambo akachema Abhineri, akati, Abhineri waifanira kufa nomufiro webenzi here?
33Li rey David quixbicha li bich aßin re rahil chßôlej chirix lix camic laj Abner: —¿Cßaßut nak xatcam, at Abner? ¿Cßaßut nak xatcam chi mâcßaß rajbal?
34Maoko ako akanga asina kusungwa, namakumbo ako akanga asina kupinzwa mumatare; lwe wakafa sokufa komunhu pamberi pavana vezvakaipa. Vanhu vose vakamuchemazve.
34¿Ma bacßbôqueb ta biß lâ cuukß ut ma bacßbôqueb ta biß lâ cuok riqßuin cadena? Lâat xatcamsîc xbaneb li incßaß useb xnaßleb, chan saß lix bich. Ut chixjunileb li cristian queßyâbac.
35Zvino vanhu vose vakauya kuzokuridzira Dhavhidhi kudya zvokudya achiri masikati; asi Dhavhidhi wakapika, akati, Mwari ngaandirove, arambe achidaro, kana ndikaravira chingwa kana chimwe chinhu zuva richigere kuvira.
35Queßxye re laj David nak tento nak tâcuaßak. Abanan laj David incßaß quicuaßac ut quixye: —Li Dios taxak chiqßuehok cue chixtojbal inmâc cui tintzaca yalak cßaßru chi tzacaêmkil nak toj mâjiß na-ecuu, chan.
36Vanhu vose vakazviona, vakafara nazvo, nekuti zvose zvinenge zvakanga zvichiitwa namambo zvakafadza vanhu vose.
36Chixjunileb li tenamit queßxqßue retal li quixbânu li rey David ut queßsahoß saß xchßôleb. Chixjunil li quixbânu li rey David quicuulac chiruheb.
37Naizvozvo vanhu vose navaIsiraeri vose vakaziva kuti wakange asi mambo wakaraira kuti Abhineri mwanakomana waNeri aurawe.
37Riqßuin aßin chixjunileb li tenamit li queßoquen chirix laj David, joßqueb ajcuiß li cuanqueb aran Israel queßxqßue retal nak laj David incßaß qui-oquen riqßuin lix camic laj Abner, li ralal laj Ner.
38Zvino mambo akati kuvaranda vake, Hamuzivi here kuti nhasi muchinda nomunhu mukuru wafa pakati paIsiraeri?
38Ut li rey David quixye reheb li nequeßcßanjelac chiru: —¿Ma incßaß nequeqßue retal nak li cuînk li quicamsîc, aßan jun li nataklan ut nim xcuanquil saß xyânkeb li cuanqueb Israel?Usta lâin li rey li sicßbil cuu xban li Dios, abanan nacuecßa nak mâcßaß incuanquil. Eb li cuînk aßin, lix yum lix Sarvia, kßaxal cauheb rib chicuu lâin. Li Kâcuaß chiqßuehok reheb chixtojbal xmâqueb joß xcßulubeb xban li mâusilal queßxbânu, chan laj David.
39Ini nhasi handine simba, kunyange ndiri mambo wakazodzwa; varume ava vanakomana vaZeruya vanondikurira; Jehovha ngaatsive muiti wezvakaipa zvakafanira kuipa kwake.
39Usta lâin li rey li sicßbil cuu xban li Dios, abanan nacuecßa nak mâcßaß incuanquil. Eb li cuînk aßin, lix yum lix Sarvia, kßaxal cauheb rib chicuu lâin. Li Kâcuaß chiqßuehok reheb chixtojbal xmâqueb joß xcßulubeb xban li mâusilal queßxbânu, chan laj David.