Shona

Kekchi

Judges

6

1Zvino vana vaIsiraeri vakaita zvakaipa pamberi paJehovha, Jehovha akavaisa mumaoko aMidhiani makore manomwe.
1Ut eb laj Israel queßxbânu cuißchic li mâusilal chiru li Kâcuaß. Joßcan nak li Kâcuaß quixkßaxtesiheb saß rukßeb laj Madián chiru cuukub chihab.
2Midhiani akakunda Isiraeri; vana vaIsiraeri vakazviitira pokuvanda pamakomo, namapako, nenhare, nokuda kwaMidhiani.
2Eb laj Madián cßajoß nak queßxrahobtesiheb laj Israel. Joßcan nak eb laj Israel queßxmuk ribeb saß eb li ochoch pec ut saß eb li tzûl. Queßxyîb lix muhebâleb saß eb li naßajej bar incßaß teßtaßekß cuiß.
3nekuti vaIsiraeri vakati kana vakusha, vaMidhiani navaAmareki navana vamabvazuva ndokukwira kuzorwa navo.
3Rajlal nak eb laj Israel yôqueb chi âuc, eb laj Madián, ut eb laj Amalec rochbeneb li cuanqueb saß li oriente queßxjunaji ribeb, ut queßcôeb chi pletic riqßuineb laj Israel.
4Vakadzika matende avo pakatarisana navo, ndokuparadza zvibereko zveminda kusvikira paGaza; havana kusiira vaIsiraeri zvokudya kana makwai kana mombe, kana mbongoro.
4Nequeßxyîb lix muhebâleb ut nequeßcuan aran. Nequeßxsach ru chixjunil li racuîmkeb laj Israel nacuulac toj saß li naßajej Gaza. Ut nequeßcßameß eb lix carner, eb lix bûr, ut eb lix cuacaxeb laj Israel. Ut nequeßcanabâc chi mâcßaß xtzacaêmkeb.
5Nekuti vaikwira nezvipfuwo zvavo, namatende avo; vaiuya vakawanda semhashu, vasingagoni kuverengwa, ivo namakamera avo; vaipinda munyika kuti vaiparadze.
5Nak nequeßxic eb laj Madián chixsachbal chixjunil li cßaßru cuan reheb laj Israel, queßxcßam chirixeb lix quetômk ut eb lix muhebâl. Chanchaneb laj sâcß nak queßchal xban nak kßaxal cuißchic nabaleb. Incßaß naru rajlanquileb chi moco naru rajlanquileb lix camello.
6VaIsiraeri vakava varombo kwazvo nokuda kwaMidhiani; zvino vana vaIsiraeri vakachema kuna Jehovha.
6Eb laj Israel nequeßcanabâc saß nebaßil xbaneb laj Madián. Joßcan nak queßxtzßâma cuißchic xtenkßanquil chiru li Kâcuaß Dios.
7Zvino vana vaIsiraeri vakati vachichema kuna Jehovha nokuda kwaMidhiani,
7Queßxyâba xcßabaß li Kâcuaß eb laj Israel xban li raylal li yôqueb chixcßulbal saß rukßeb laj Madián.
8Jehovha akatuma muporofita kuvana vaIsiraeri; iye akati kwavari, Zvanzi naJehovha Mwari walsiraeri, Ndakakukwidzai, ndichikubudisai paEgipita, nokukubudisai paimba youranda;
8Joßcan nak li Kâcuaß quixtakla jun li profeta riqßuineb. Li profeta quixye reheb: —Joßcaßin xye êre li Kâcuaß lix Dioseb laj Israel, “Lâin quin-isin chak êre aran Egipto saß li naßajej li quexcuan cuiß chokß rahobtesinbil môs.
9ndikakurwirai mumaoko avaEgipita, nomumaoko avose vaikumanikidzai, ndikavadzinga pamberi penyu, ndikakupai nyika yavo;
9Lâin quexincol chiruheb laj Egipto ut quexincol ajcuiß chiruheb li queßrahobtesin êre. Lâin quin-isin reheb saß li naßajej li cuanquex cuiß ut quinqßue êre lix naßajeb.
10ndikati kwamuri, Ndini Jehovha Mwari wenyu; hamufaniri kutya vamwari vavaAmori, vamugere munyika yavo; asi hamuna kuteerera inzwi rangu.
10Ut quinye ajcuiß êre nak lâin li Kâcuaß lê Dios. Quinye êre nak incßaß têlokßoni lix dioseb laj amorreo li cuanqueb saß li naßajej li xex-oc cuiß chi cuânc. Abanan lâex incßaß quebânu li cßaßru quinye êre,” chan li Dios.—
11Zvino mutumwa waJehovha wakasvika, akagara pasi pomuouki wakange uri paOfura, waiva waJoashi, muAbhiezeri; Gidheoni mwanakomana wake, wakange achipura gorosi pachisviniro chewaini, kuti azvivanze nokuda kwavaMidhiani.
11Ut quichal lix ángel li Kâcuaß ut quicßojla rubel jun tôn li ji cuan saß li tenamit Ofra. Li naßajej aßan re laj Joás xcomoneb li ralal xcßajol laj Abiezer. Laj Gedeón, li ralal laj Joás, yô chixpuxinquil ru li trigo saß li naßajej bar nequeßxyatzß cuiß li uvas re nak incßaß tâilekß xbaneb laj Madián.
12Ipapo mutumwa waJehovha akazviratidza kwaari, akati kwaari, Jehovha anewe, iwe murume ane simba noumhare.
12Quixcßutbesi rib lix ángel li Kâcuaß chiru laj Gedeón ut quixye re: —At cuînk, li Kâcuaß cuan âcuiqßuin. Lâat cau âchßôl ut cau âcuib, chan.
13Gidheoni akati kwaari, Haiwa, Ishe wangu, kana Jehovha anesu, ko izvi zvose zvakagotiwirireiko? Zviripiko zvishamiso zvake zvose, zvataiudzwa namadzibaba edu, achiti, Jehovha haana kutikwidza here, achitibudisa paEgipita? Asi zvino Jehovha wakatirasha, akatiisa mumaoko avaMidhiani.
13Quichakßoc laj Gedeón ut quixye re: —At Kâcuaß, cui li Dios cuan kiqßuin, ¿cßaßut nak yôco chixcßulbal li raylal aßin? ¿Bar cuan li milagros queßxserakßi ke li kanaß kayucuaß nak queßxye: “¿Ma incßaß ta biß xorisi chak li Kâcuaß Egipto?” chanqueb. Anakcuan li Kâcuaß xoxtzßektâna ut xoxkßaxtesi saß rukßeb laj Madián, chan.
14Ipapo Jehovha akatendeukita kwaari, akati, Enda nesimba rako iri, undoponesa Isiraeri pamaoko aMidhiani, handizini ndakakutuma here?
14Ut li Kâcuaß quiril laj Gedeón ut quixye re: —Ayu ut tâcoleb laj Israel riqßuin lâ metzßêu chiruheb laj Madián. ¿Ma mâcuaß ta biß lâin yôquin chi taklânc âcue? chan.
15Akati kwaari, Haiwa, Ishe, ndichagoponesa Isiraeri neiko? Tarirai rudzi rwangu ruduku kuna vose paManase, neni ndiri muduku kuna vose paimba yababa vangu.
15Quichakßoc laj Gedeón ut quixye: —Chacuy inmâc, at Kâcuaß. ¿Chan ta cuiß ru nak tincoleb li tenamit Israel? Lin naß inyucuaß, aßaneb li kßaxal nebaßeb saß xyânkeb li ralal xcßajol laj Manasés. Ut lâin caßchßin incuanquil saß xyânkeb li cuanqueb saß rochoch lin yucuaß, chan.
16Jehovha akati kwaari, Zvirokwazvo, ini ndichava newe, iwe uchakunda vaMidhiani somunhu mumwe.
16Ut li Kâcuaß quixye re: —Lâin cuânkin âcuiqßuin. Lâat tatnumtâk saß xbêneb laj Madián. Chanchanakeb jun chi cuînk nak tâsacheb ru, chan li Kâcuaß.
17Akati kwaari, Kana ndawana nyasha pamberi penyu zvino, ndiratidzei chiratidzo kuti ndimwi munotaura neni.
17Quichakßoc laj Gedeón ut quixye: —At Kâcuaß, cui sa âchßôl cuiqßuin, qßue junak retalil re nak lâin tinnau nak relic chi yâl lâat li Kâcuaß li yôcat chi âtinac cuiqßuin.
18Regai henyu kubva pano, kusvikira ndadzokera kwamuri, ndikuvigirei chipo changu, ndichiise pamberi penyu. Iye akati, Ndichagara pano kusvikira wadzokazve.
18Bânu usilal. Chinâcuoybeni junpâtak. Toj xic cue chixcßambal lin mayej re tinqßue âcue, chan laj Gedeón. Ut li Kâcuaß quixye: —Arin cuânkin châcuoybeninquil, chan.
19Ipapo Gidheoni akapinda, akandogadzira mbudzana nezvingwa zvisina kuviriswa zveefa imwe youpfu; akaisa nyama mudengu, nokudira muto muhari; akamuvigira izvozvo pasi pomuouki, ndokumupa izvozvo.
19Ut laj Gedeón cô saß rochoch ut quixcamsi jun li chibât toj sâj ut quixchik. Riqßuin junmay litro li harina quixyîb li caxlan cua mâcßaß xchßamal. Quixqßue li tib saß jun li chacach ut quixqßue li caldo saß jun li ucßal. Quixcßam chixjunil aran rubel li cheß ji ut quixqßue re li ángel.
20Asi mutumwa waJehovha akati kwaari, Tora nyama nezvingwa zvisina kuviriswa, uzviise padombo iri, ugodururawo muto. Iye akaita saizvozvo.
20Ut lix ángel li Kâcuaß quixye re: —Qßue li tib ut li caxlan cua saß xbên li pec aßin ut tâhoy li caldo saß xbên, chan. Ut laj Gedeón quixbânu joß quiyeheß re.
21Zvino mutumwa waJehovha ndokutambanudza muromo wetsvimbo, yakanga iri muruoko rwake, akagunzva nyama nezvingwa zvisina kuviriswa, moto ukabuda padombo, ukapedza nyama nezvingwa zvisina kuviriswa. Mutumwa waJehovha ndokunyangarika pamberi pake.
21Ut li ángel quixchßeß li tib ut li caxlan cua riqßuin li rußuj li xukß li cuan saß rukß. Ut quiloch xxamlel li pec ut quixcßat li tib ut li caxlan cua. Ut incßaß chic qui-ileß ru li ángel xban laj Gedeón.
22Ipapo Gidheoni akaona kuti mutumwa waJehovha. Gidheoni akati, Haiwa, Jehovha Mwari! Nekuti ndaona mutumwa waJehovha zviso zvakatarisana.
22Laj Gedeón quixqßue retal nak relic chi yâl aßan lix ángel li Kâcuaß Dios ut cßajoß nak quixucuac. Quixye: —At nimajcual Dios, lâin xcuil ru chi tzßakal lâ ángel, chan.
23Asi Jehovha wakati kwaari, Rugare ngaruve newe, usatya, haungafi.
23Ut li Kâcuaß quixye re: —Matxucuac xban nak incßaß tatcâmk. Chicuânk taxak âcuiqßuin li tuktûquil usilal, chan.
24Ipapo Gidheoni akavakirapo Jehovha atari, akaitumidza zita rinonzi Jehovha-sharomi; ichiripo paOfura ravaAbhiezeri kusvikira nhasi.
24Laj Gedeón quixyîb jun li artal saß li naßajej aßan re xlokßoninquil li Kâcuaß ut Jehová-salom quixqßue chokß xcßabaß. Chalen anakcuan toj cuan ajcuiß li artal aßan saß li naßajej Ofra li cuan saß lix naßajeb li ralal xcßajol laj Abiezer.
25Zvino nousiku ihwohwo Jehovha akati kwaari, Tora nzombe yababa vako, iya yechipiri ina makore manomwe, uputse atari yaBhaari yababa vako, utemewo danda rokunamata naro riripo.
25Saß ajcuiß li kßojyîn aßan, li Kâcuaß quixye re laj Gedeón: —Cßam lix toro lâ yucuaß, li xcab toro li cuan cuukub chihab re. Tâjucß li artal li quixyîb lâ yucuaß re xlokßoninquil li yîbanbil dios Baal. Ut tâyocß ajcuiß li cheß li nequeßxlokßoni cuiß lix Asera lix dioseb li cuan chixcßatk li yîbanbil dios Baal.
26Uvakire Jehovha Mwari wako atari pamusoro penhare iyi, nomutowo wakafanira, ugotora nzombe iyo yechipiri, ubayire chipiriso chinopiswa nehuni dzedanda rokunamata naro raunofanira kutema.
26Ut tâyîb chi châbil jun chic li artal saß xbên li bol aßin re inlokßoninquil lâin li Kâcuaß lâ Dios. Ut saß li artal li tâyîb, tâcßat li toro chokß âmayej. Lix cheßel li dios Asera li xayocß, aßan li tâcßanjelak chokß âsiß re xcßatbal li toro, chan li Kâcuaß.
27Ipapo Gidheoni akatora varume vane gumi kuvaranda vake, akaita sezvaakaudzwa naJehovha; asi haana kuita izvozvo masikati, asi wakazviita usiku, nekuti wakatya veimba yababa vake navarume veguta.
27Ut laj Gedeón, rochbeneb lajêb lix môs, queßxbânu joß quixye li Kâcuaß. Abanan incßaß quixbânu chi cutan. Chiru kßojyîn ban quixbânu xban nak quixucuac chiruheb lix comon ut chiruheb ajcuiß li cuînk li cuanqueb saß li tenamit aßan.
28Zvino varume veguta vakati vachimuka mangwanani, vakaona atari yaBhaari yaputswa, nedanda rokunamata naro raivapo ratemwa, nenzombe yechipiri yabayirwa paatari yakanga yavakwapo.
28Nak quisakêu, eb li cuanqueb saß li tenamit queßcuacli ut queßril nak jucßbil chic lix artal laj Baal. Ut queßxqßue retal nak yocßbil li cheß li queßxlokßoni cuiß li yîbanbil dios xAsera. Ut queßxqßue ajcuiß retal nak quicßateß li toro li cuukub chihab cuan re saß xbên li artal li tojeß quiyîbâc aran.
29Vakataurirana, vakati, Ndianika wakaita chinhu ichi? Vakati vachinzvera nokubvunzisisa, zvikanzi, Gidheoni mwanakomana waJoashi, ndiye wakaita chinhu ichi.
29Queßxye chiribileb rib: —¿Ani xbânun re aßin? chanqueb. Queßtziloc âtin chirix toj retal queßxnau nak laj Gedeón li ralal laj Joás, aßan li quibânun re.
30Zvino varume veguta vakati kuna Joashi, Budisa mwanakomana wako, afe, nekuti waputsa atari yaBhaari, uye watema danda rokunamata naro raivapo pairi.
30Ut eb li cuînk li cuanqueb saß li tenamit aßan queßxye re laj Joás: —Cßam chak lâ cualal kiqßuin. Takacamsi xban nak aßan quixjucß lix artal li dios Baal ut quixyocß ajcuiß li cheß re li dios Asera li cuan chixcßatk li artal, chanqueb.
31Asi Joashi wakati kuna vose vakanga vachimupopotera, Moda kurwira Bhaari kanhi? Moda kumuponesa? Unomurwira uchaurawa mangwanani ano; kana ari mwari, ngaazvirwire amene, zvaakaputsirwa atari yake nomunhu.
31Laj Joás quixye reheb li cuînk li yôqueb chi sutuc re: —¿Ma tex-oquênk chirix laj Baal? ¿Ma têyal xcolbal rix? Li ani tixyal xcolbal rix camenak chic nak tâsakêuk cuulaj. Cui yâl nak Dios laj Baal, chixcolak rib chiruheb li queßjucßuc re lix artal, chan laj Joás.
32Saka nomusi iwoyo akamutumidza zita rinonzi Jerubhaari, achiti, Bhaari ngaarwe naye, zvaakaputsa atari yake.
32Chalen saß li cutan aßan “Jerobaal” quiyeheß re laj Gedeón xban nak saß li âtinobâl hebreo, aßan naraj naxye: “Laj Baal, aßan li tixyal xcolbal rib”. Queßxye chi joßcan xban nak laj Gedeón, aßan li quijucßuc re lix artal.
33Zvino vaMidhiani vose navaAmareki navana vamabvazuva vakaungana, vakayambuka, vakadzika matende avo pamupata weJezereeri.
33Queßxjunaji ribeb li ralal xcßajol laj Madián ut eb li ralal xcßajol laj Amalec, joß eb ajcuiß chixjunileb li cuanqueb saß li oriente ut coleßxyîb lix muhebâleb saß li ru takßa re Jezreel li cuan jun pacßal li nimaß Jordán.
34Asi Mweya waJehovha wakasvika pamusoro paGidheoni, akaridza hwamanda, vaAbhiezeri vakaungana vakamutevera.
34Ut lix musikß li Kâcuaß quichal riqßuin laj Gedeón ut quixcßut chiru cßaßru tixbânu. Joßcan nak laj Gedeón quixyâbasi lix xucub re xbokbaleb chixjunileb li ralal xcßajol laj Abiezer.
35Akatuma nhume pakati pavaManase vose, naivo vakaungana vakamutevera; akatumawo nhume kuna Asheri, naZebhuruni, naNafutari, naivo vakakwira kuzosangana navo.
35Ut quixtakla xbokbaleb chixjunileb li ralal xcßajol laj Manasés. Queßchal ut queßxchßutub ribeb riqßuin laj Gedeón. Ut quixtakla ajcuiß xbokbaleb li ralal xcßajol laj Aser, eb li ralal xcßajol laj Zabulón ut eb li ralal xcßajol laj Neftalí. Eb aßan queßchal ut queßxchßutub ribeb riqßuin.
36Ipapo Gidheoni akati kuna Mwari, Kana muchida kuponesa Isiraeri noruoko rwangu, sezvamakataura,
36Laj Gedeón quixye re li Dios: —Cui yâl nak lâat tattenkßânk cue chixcolbaleb laj Israel, cßut chicuu junak li retalil.
37tarirai, ndichaisa debwe rine mvere paburiro; kana kukava nedova padebwe chete, pasi pose pakaoma, ndichaziva kuti munoda kuponesa Isiraeri noruoko rwangu, sezvamakataura.
37Lâin tinqßue jun rix li carner saß li naßajej bar nequeßxpuxi cuiß ru li trigo. Cui tßaktßakak rix li xul nak tâsakêuk ut incßaß tâtßakâk li chßochß chi xjun sutam li rix li xul, aßanak li retalil chicuu nak lâat tattenkßânk cue chixcolbaleb laj Israel joß xaye, chan laj Gedeón.
38Zvikava saizvozvo; nekuti wakamuka mangwanani, akambundanidza debwe, akasvina mvura padebwe, ikazadza mbiya.
38Ut li Dios quixbânu joß quixtzßâma laj Gedeón. Nak quisakêu, laj Gedeón quixtau li rix li xul chi tßaktßak. Quixyatzß li rix li xul ut jun secß li haß quirisi saß li rix.
39Zvino Gidheoni akati kuna Mwari, Regai henyu kunditsamwira, kana ndikataurazve kamwe chete; nditenderei ndiidzezve kamwe chete nedebwe; zvino padebwechetepave pakaoma, asi pasi pose pave nedova.
39Ut laj Gedeón quixye cuißchic re li Dios: —Chacuy inmâc, at inDios. Incßaß taxak tatjoskßok cuiqßuin. Tintzßâma châcuu nak tâcßut jun chic li retalil chicuu. Tinqßue cuißchic li rix li carner. Ut anakcuan nacuaj nak incßaß tâtßakâk li rix li carner. Caßaj cuiß chi xjun sutam tâtßakresi li chßochß, chan laj Gedeón re li Dios.Ut saß li kßojyîn aßan li Dios quixbânu joß quixtzßâma laj Gedeón. Li rix li xul incßaß quitßaka. Caßaj cuiß li chßochß chi xjun sutam quitßaka.
40Mwari akaita saizvozvo usiku uhwo; nekuti padebwechetepakanga pakaoma, asi dova rakanga riri pasi pose.
40Ut saß li kßojyîn aßan li Dios quixbânu joß quixtzßâma laj Gedeón. Li rix li xul incßaß quitßaka. Caßaj cuiß li chßochß chi xjun sutam quitßaka.