1Akabva apinda mugwa, akayambuka ndokusvika muguta rake pachake.
1І ввійшов Він у човен, та й переплив, і прийшов у свій город
2Zvino tarira, vakauyisa kwaari wakange akafa mitezo, avete pauchanja; zvino Jesu achiona rutendo rwavo akati kune wakange akafa mitezo: Tsunga moyo, mwana, wakangamwirwa zvivi zvako.
2Коли се принесено до Него розслабленого, лежачого на постелі; і бачивши Ісус віру їх, рече розслабленому: Бодрись, сину; одпускають ся тобі гріхи твої.
3Zvino tarira, vamwe vevanyori vakati mukati mavo: Uyu unonyomba.
3Аж тут деякі письменники кажуть собі: Сей хулить.
4Asi Jesu achiona mifungo yavo wakati: Munofungirei zvakaipa mumoyo yenyu?
4І знаючи Ісус мислї їх, рече: На що ви думаєте лукаве в серцях ваших?
5Nekuti ndechipi chakareruka, kuti: Wakangamwirwa zvivi zvako; kana kuti: Simuka ufambe?
5Що ж бо легше: сказати: Одпускають ся тобі гріхи, чи сказати: Устань, та й ходи?
6Asi kuti muzive kuti Mwanakomana wemunhu une simba panyika rekukangamwira zvivi (wakabva ati kune wakange akafa mitezo): Simuka, tora uchanja hwako, uende kumba kwako.
6От же, щоб знали ви, що Син чоловічий мав власть на землі прощати гріхи, рече до розслабленого:) Устань, візьми постїль твою, та й іди до дому твого!
7Akasimuka, akaenda kumba kwake.
7І, вставши, пійшов до дому свого!
8Zvaunga zvakati zvichizviona zvikashamisika, zvikarumbidza Mwari, wakapa simba rakadai kuvanhu.
8Народ же, бачивши се, дивував ся і прославляв Бога, що дав таку власть людям.
9Zvino Jesu wakati achipfuurapo akaona munhu unonzi Matewu agere pahofisi yemutero, akati kwaari: Nditevere! Ndokusimuka, akamutevera.
9І проходячи Ісус ізвідтіля, побачив чоловіка, на ймя Маттея, що сидїв на митниці: і рече донего: Йди слїдом за мною. І, вставши, дійшов слїдом за Ним.
10Zvino zvakaitika agere pakudya mumba, tarira, vateresi vazhinji nevatadzi vakauya vakagara pakudya naJesu nevadzidzi vake.
10І сталось, як сидів Він за столом у господі, аж ось поприходило багато митників і грішників, та й посідали з Ним і з учениками його.
11Zvino vaFarisi vakati vachizviona, vakati kuvadzidzi vake: Nemhaka yei mudzidzisi wenyu achidya nevateresi nevatadzi?
11І бачивши се Фарисеї, казали ученикам Його: Як се ваш учитель їсть із митниками та грішниками?
12Asi Jesu wakati anzwa, akati kwavari: Vakagwinya havadi murapi asi vanorwara.
12Ісус же, почувши, рече до них: Дужим не треба лікаря, тільки недужим.
13Asi endai mudzidze kuti zvinorevei kuti: Ndinoda tsitsi uye kwete chibayiro; nekuti handina kuuya kuzodana vakarurama, asi vatadzi vauye mukutendeuka.
13От же йдїть та навчіть ся, що воно єсть: Милости хочу, а не жертви. Не прийшов бо я звати праведних а грішних до покаяння.
14Ipapo kwakasvika kwaari vadzidzi vaJohwani, vachiti: Nemhaka yei isu nevaFarisi tichitsanya kazhinji, asi vadzidzi venyu vasingatsanyi?
14Приступили тодї до Него ученики, Йоанові, говорячи: Чого ми та фарисеї постимо часто, а твої ученики не постять.
15Jesu ndokuti kwavari: Vana veimba yemuchato vangachema here apo muwani anavo? Asi mazuva achasvika achabviswa muwani kwavari, ipapo vachatsanya.
15І рече їм Ісус: Чи можуть весільні синове сумувати, поки з ними жених? Прийдуть же дні, що візьмуть од них жениха, тоді й постити муть.
16Hakuna unoisa chigamba chemucheka usakaunyana panguvo sharu, nekuti icho chinonamirwa pairi chinobvarura panguvo, buri rikanyanya.
16Нїхто не пришивав шматка нового сукна до старої одежини, бо відодреть ся його латка від одежини, й дірка буде гірша.
17Uye havadiri waini itsva muhombodo tsaru; zvikasadaro hombodo dzinoputika, waini ikateuka, nehombodo dzikaparara; asi vanodira waini itsva muhombodo itsva, zvichengeteke zviri zviviri.
17І не наливають нового вина у старі міхи, а то міхи прорвуть ся, і вино витече, й міхи пропадуть; а наливають нове вино в міхи нові, то й буде все ціле.
18Wakati achitaura zvinhu izvozvi kwavari, tarira, kwakasvika umwe mutungamiriri akamufugamira, akati: Mukunda wangu uchangofa; asi uyai muise ruoko rwenyu pamusoro pake, uye uchararama.
18Говорить Він їм се, аж ось приходить один старшина, і, вклонившись Йому, каже: Дочка моя тільки що скінчилась; та прийди положи на неї руку твою, то й оживе.
19Jesu ndokusimuka akamutevera, nevadzidzi vake.
19І вставиш Ісус, пійшов за ним, і ученики Його.
20Zvino, tarira, mukadzi waiva nekubuda ropa makore gumi nemaviri, wakaswedera shure kwake, akabata mupendero wenguvo yake.
20І ось жінка, що нездужала кровотіччю дванайцять років, приступила ззаду й приторкнулась до краю одежі Його:
21Nekuti wakati mukati make: Kana ndikangobata nguvo yake, ndichaporeswa.
21бо казала сама собі: Як тільки приторкнусь до краю одежі Його, то спасусь.
22Asi Jesu wakatendeuka akati amuona, akati: Mukunda, tsunga moyo; rutendo rwako rwakuponesa. Mukadzi ndokuponeswa kubva panguva iyo.
22Ісус же, обернувшись і побачивши її, рече: Дочко, бодрись; віра твоя спасла тебе. І спаслась жінка з того часу.
23Jesu ndokusvika mumba memutungamiriri akaona varidzi venyere nechaunga chichiita nyonga-nyonga,
23І ввійшовши Ісус у господу до старшини, та побачивши сопільників та голосїльників,
24akati kwavari: Ibvai; nekuti musikana haana kufa, asi uvete. Ndokumuseka vachimusvabaidza.
24рече до них: Уступіть ся: не вмерло бо дївча, а спить. І насьміхались із Него.
25Asi chaunga chakati chabudiswa, akapinda, ndokubata ruoko rwake, musikana ndokumuka.
25От же, як випроваджено людей, та ввійшов Він і взяв її за руку, то дівча і встало.
26Mukurumbira uyu ukabudira kunyika iyo yose.
26І рознеслась про се чутка широко по всій землі тій.
27Zvino Jesu wakati opfuurapo, mapofu maviri akamutevera, achidanidzira achiti: Tinzwirei tsitsi, Mwanakomana waDhavhidhi!
27І як вийшов Ісус ізвідтіля, ійшліо слїдом за Ним двоє слїпих, і, порикуючи, казали: Сину Давидів, помилуй нас.
28Zvino wakati apinda mumba, mapofu akauya kwaari; Jesu akati kwaari: Munotenda kuti ndinogona kuita izvozvi here? Akati kwaari: Hongu, Ishe.
28І, як увійшов у господу, приступили до Него слїпі; й рече їм Ісус: Чи вірувте ви, що я можу се зробити? Кажуть Йому: Так, Господи.
29Ipapo wakabata meso avo achiti: Ngazviitike kwamuri maererano nerutendo rwenyu.
29Тодї приторкнув ся Він до очей їх, і рече: По вірі вашій нехай станеть ся вам.
30Zvino meso avo akasvinudzwa; Jesu akavarairisa achiti: Onai kuti hakuna unozviziva.
30І відкрились їм очі. І заказав їм Ісус: Гледїть, щоб нїхто не довідавсь.
31Asi vakati vabuda, vakaparidzira mukurumbira wake munyika iyo yose.
31Вони ж, вийшовши, розпустили про Него чутку по всїй землї тій.
32Zvino vakati vachibuda, tarira, vakauyisa kwaari munhu chimumumu waiva nedhimoni.
32Як же вони виходили, ось приведено до Него нїмого чоловіка біснуватого.
33Zvino dhimoni rakati rabudiswa, chimumumu chikataura; zvaunga zvikashamisika zvikati: Hakuna kumboonekwa zvakadai muna Israeri.
33І, як вигнав Він біса, почав нїмий говорити; й дивувались люде, кажучи: Ніколи не явилось такого в Ізраїлї.
34Asi vaFarisi vakati: Unobudisa madhimoni nemukuru wemadhimoni.
34Фарисеї ж казали: Виганяв Він біси князем бісовським.
35Zvino Jesu wakapota nemaguta ose nemisha, achidzidzisa mumasinagoge avo, nekuparidza evhangeri yeushe, nekuporesa matenda ose neurwere hwoga hwoga pakati pevanhu.
35І ходив Ісус по всіх городах і селах, навчаючи по школах їх, і проповідуючи євангелию царства, й сцїляючи всяку болїсть і всяку неміч між людьми.
36Asi wakati achiona zvaunga, akavanzwira tsitsi, nekuti vakange vaneta, vakapararira semakwai asina mufudzi.
36Поглядаючи ж на людей, жалкував над ними, що були потомлені й розпорошені, як вівцї без пастиря.
37Ipapo akati kuvadzidzi vake: Zvirokwazvo mukoho mukuru, asi vashandi vashoma;
37Рече тодї ученикам своїм: Жнива багато, робітника ж мало.
38naizvozvo kumbirisai kuna Ishe wemukoho, kuti atumire vabati pamukoho wake.
38Просіть Господа жнива, щоб вислав женців на жниво своє.