¹Waxaan axdi la dhigtay indhahayga, Haddaba bal sidee baan gabadh u fiirinayaa?

¹“Pasižadėjau niekada geisdamas nežiūrėti į mergaitę.

²Waayo, waa maxay qaybta laga helo Ilaaha xagga sare jooga, Iyo dhaxalka laga helo Ilaaha Qaadirka ah oo sarreeya?

²Kokia yra man Dievo skirta dalia? Ką paveldėsiu iš aukštybių nuo Visagalio?

³Sow belaayo uma aha kuwa xaqa daran, Iyo masiibo kuwa xumaanta ka shaqeeya?

³Ar žlugimas neskirtas nedorėliui ir pasmerkimas piktadariui?

⁴Isagu sow uma jeedin socodkayga oo dhan? Oo sow ma tirinin tallaabooyinkayga oo dhan?

⁴Jis juk mato visus mano kelius ir skaičiuoja mano žingsnius.

⁵Haddaan hawo been ah ku socday, Oo ay cagtaydu khiyaano u dheeraysay,

⁵Ar aš kada vaikščiojau tuštybėje ir ar mano koja skubėjo į apgaulę?

⁶(Ha laygu miisaamo miisaan siman, Si Ilaah ku ogaado daacadnimadayda, )

⁶Tegul pasveria mane teisingomis svarstyklėmis ir Dievas žinos mano nekaltumą.

⁷Haddii tallaabadaydu jidka gees uga leexatay, Oo qalbigaygu uu indhahayga raacay, Iyo haddii ay bar ceeb ahu gacmahayga ku dhegtay,

⁷Jei mano žingsnis nukrypo nuo kelio, jei mano širdis sekė paskui akis, jei mano rankos nešvarios,

⁸Markaas anigu aan wax beero, oo mid kale ha cuno, Oo xataa waxa beertayda ka soo baxa ha la wada rujiyo.

⁸tada, ką pasėsiu, tegul naudoja kiti ir mano palikuonys tebūna išrauti su šaknimis.

⁹Haddii qalbigayga ay naagu sasabatay, Oo aan albaabka deriskayga ku ag dhuuntay,

⁹Jei mano širdis geidė moters ir jei tykojau prie savo artimo durų,

¹⁰Markaas naagtaydu nin kale wax ha u shiiddo, Oo kuwa kale ha ku kor foororsadeen iyada.

¹⁰tai mano žmona tegul mala kitam ir kitas tegul pasilenkia virš jos.

¹¹Waayo, kaasu waa dembi baas, Oo waa xumaan ay xaakinnadu ciqaabi lahaayeen,

¹¹Tai begėdiškas nusikaltimas, kuris turi būti baudžiamas teismo;

¹²Waayo, kaasu waa dab wax dhammeeya ilaa uu baabbi'iyo, Oo waxa ii soo baxa oo dhan wuu wada rujin lahaa.

¹²tai ugnis, naikinanti viską, kuri išrautų visas mano gėrybes.

¹³Haddaan addoonkayga ama addoontayda dacwadooda quudhsaday, Markay ila mudacayeen,

¹³Jei aš nepaisiau savo tarno ar tarnaitės teisių, kai jie ginčijosi su manimi,

¹⁴Haddaba bal maxaan samayn doonaa markii Ilaah sara joogsado? Oo markuu i soo booqdose bal maxaan ugu jawaabi doonaa?

¹⁴tai ką darysiu, kai Dievas pakils? Ką Jam atsakysiu, kai Jis aplankys mane?

¹⁵Kii uurka dhexdiisa igu abuuray sow isagana ma abuurin? Oo sow uurka nalaguma dhex samayn?

¹⁵Ar ne Tas, kuris padarė mane įsčiose, padarė ir juos? Ar ne vienas sutvėrė mus įsčiose?

¹⁶Haddaan miskiin u diiday wax uu doonayay, Ama aan indhaha carmalka illin ka keenay,

¹⁶Ar aš neišpildžiau beturčio noro ir našlės prašymo?

¹⁷Amase haddaan quudkayga keligay cunay, Oo ayan agoontu wax ka cunin,

¹⁷Ar aš vienas valgiau ir nedaviau našlaičiui?

¹⁸(Saas ma aha, laakiinse isaga tan iyo yaraantaydii waan koriyey sidii mid aabbihiis koriyo oo kale, Oo tan iyo markaan uurkii hooyaday ka soo baxayna waxaan iyada u ahaan jiray horseed, )

¹⁸Nuo savo jaunystės aš auginau jį ir nuo savo gimimo padėdavau našlėms.

¹⁹Haddaan arkay qof arrad daraaddiis u dhimanaya, Amase sabool baahan oo aan dhar haysan,

¹⁹Ar aš elgetai nedaviau drabužio ir beturčiui kuo apsikloti?

²⁰Hadduusan uurka iiga ducayn, Amase hadduusan isku kululayn dhogorta idahayga,

²⁰Ar jis nelinkėjo man laimės, susišildęs mano avių vilnomis?

²¹Caawimaaddaydii oo aan iridda uga jeeday daraaddeed, Haddaan agoon gacantayda u qaaday,

²¹Jei pakėliau ranką prieš našlaitį, matydamas vartuose man pritariančius,

²²Markaas garabkaygu ha kala fakado, Oo gacantayduna kalagooyska ha ka jabto.

²²tai tegul mano petys išnyra ir ranka tebūna sulaužyta.

²³Waayo, masiibo xag Ilaah ka timid ayaa i cabsiisay, Oo sarraysnaantiisa daraaddeedna anigu waxba ma aanan samayn karin.

²³Dievo bausmės aš bijojau ir Jo didybės akivaizdoje negalėčiau pakelti.

²⁴Haddaan dahab rajo ka dhigtay, Oo aan dahabka saafiga ah ku idhi, Kalsoonidayda baad tahay,

²⁴Ar pasitikėjau auksu ir sakiau grynam auksui: ‘Tu mano viltis’?

²⁵Haddaan ku reyreeyey maalkayga badan daraaddiis, Iyo waxyaalaha badan oo gacantaydu heshay daraaddood,

²⁵Ar džiaugiausi dideliais turtais, mano rankų sukauptais?

²⁶Haddaan fiiriyey qorraxda oo dhalaalaysa, Ama dayaxa oo iftiin ku socda,

²⁶Ar man žvelgiant į šviečiančią saulę ir į keliaujantį mėnulį,

²⁷Oo markaas qalbigayga haddii qarsoodi loo sasabtay, Oo anoo caabudaya aan afkayga gacanta ugu dhunkaday,

²⁷mano širdis buvo slapta suvedžiota, ar aš bučiavau savo ranką?

²⁸Kaasu weliba waa dembi ay xaakinnadii ciqaabi lahaayeen, Waayo, waxaan daacadlaawe u ahaan lahaa Ilaaha wax walba ka sarreeya.

²⁸Tai būtų nusikaltimas, už kurį reikėtų bausti teisme, nes būčiau išsigynęs Dievo, kuris yra aukštybėse.

²⁹Haddaan ku reyreeyey kan i neceb halligaaddiisa, Ama aan aad u farxay markii belaayadu isaga heshay,

²⁹Ar aš džiaugiausi manęs nekenčiančio nelaime ir nesėkme?

³⁰(Afkayga uma aanan oggolaan inuu ku dembaabo Naftiisa oo aan habaar u weyddiisto;)

³⁰Aš neleidau savo lūpoms nusidėti, nelinkėjau prakeikimo jo sielai.

³¹Dadka teendhadayda jooga haddayan isku odhan, Yaa heli kara mid aan hilibkiisa ka dhergin?

³¹Mano palapinės vyrai sakė: ‘Ar yra tokių, kurie būtų nepasisotinę jo maistu?’

³²Shisheeyuhu jidka kuma baryi jirin, Laakiinse socotada ayaan albaabbadayda u furi jiray,

³²Gatvėje nenakvojo joks ateivis; keleiviui aš atidarydavau duris.

³³Haddaan xadgudubkaygii daboolay sidii binu-aadmiga oo kale, Anigoo xumaantayda laabtayda ku qarinaya,

³³Aš nedangsčiau savo nuodėmių kaip Adomas ir neslėpiau savo kalčių;

³⁴Maxaa yeelay, dadka badan waan ka baqay, Oo quudhsiga qaraabaday ayaa i cabsiiyey, Oo saas aawadeed ayaan ku aamusay, oo dibadda uma bixin.

³⁴nebijojau minios, artimųjų panieka nebaugino manęs, nesėdėjau savo namuose ir netylėjau.

³⁵Hoogaye haddaan lahaan lahaa mid i maqla! (Bal eeg, waa tan calaamaddaydii, haddaba Ilaaha Qaadirka ahu ha ii jawaabo;) Yaa i siinaya eedayntii uu cadowgaygu iga qoray!

³⁵O kad nors kas išklausytų mane! Štai mano parašas. Visagalis teatsako man, mano priešas teparašo knygą.

³⁶Sida xaqiiqada ah garabkaygaan ku qaadan lahaa, Oo weliba madaxaan ku xidhan lahaa sidii taaj oo kale.

³⁶Tikrai ją ant pečių užsidėčiau arba kaip karūną ant savo galvos.

³⁷Oo waxaan isaga u sheegi lahaa tirada tallaabooyinkaygu inta ay tahay; Oo waxaan isaga ugu soo dhowaan lahaa sidii amiir oo kale.

³⁷Aš skelbčiau Jam apie kiekvieną savo žingsnį, kaip kunigaikštis prie Jo ateičiau.

³⁸Haddii dalkaygu uu iga qayliyo, Oo jeexjeexiisu ay dhammaantood wada ooyaan,

³⁸Jei mano žemė šaukia prieš mane ir jos vagos skundžiasi,

³⁹Haddaan midhihiisa lacagla'aan ku cunay, Ama aan sabab u noqday in kuwii lahaa ay dhintaan,Sarreenka meeshiisii yamaarug ha ka soo baxo, Oo shiciirka meeshiisiina gocondho ha ka soo baxdo. Ayuub erayadiisii way dhammaadeen.

³⁹jei valgiau jos derlių neapmokėjęs ir jos darbininkams apsunkinau gyvenimą,

⁴⁰Sarreenka meeshiisii yamaarug ha ka soo baxo, Oo shiciirka meeshiisiina gocondho ha ka soo baxdo. Ayuub erayadiisii way dhammaadeen.

⁴⁰tai kviečių vietoje tegul auga erškėčiai, o miežių vietoje­piktžolės”. Taip Jobas baigė savo kalbą.