¹ADEMAS os declaro, hermanos, el evangelio que os he predicado, el cual también recibisteis, en el cual también perseveráis;

¹ВА ман, эй бародарон, ба шумо Инҷилро хотиррасон мекунам, ки онро ба шумо башорат додаам, ва шумо онро қабул кардаед, ва дар он устувор ҳастед,

²Por el cual asimismo, si retenéis la palabra que os he predicado, sois salvos, si no creísteis en vano.

²Ва дар он наҷот меёбед, ба шарте ки он чиро, ки ба шумо башорат додаам, риоя кунед, ба щарте ки имонатон бар абас набощад.

³Porque primeramente os he enseñado lo que asimismo recibí: Que Cristo fué muerto por nuestros pecados conforme á las Escrituras;

³Зеро ки дар аввал он чиро, ки низ қабул кардаам, ба шумо супурдаам, ки яъне Масеҳ, мувофиқи Навиштаҳо, барои гунохҳои мо мурд,

⁴Y que fué sepultado, y que resucitó al tercer día, conforme á las Escrituras;

⁴Ва Ӯ дафн карда шуд ва, мувофиқи Навиштаҳо, дар рӯзи сеюм эҳьё шуд,

⁵Y que apareció á Cefas, y después á los doce.

⁵Ва ба Кифо ва баъд ба он дувоздаҳ нафар зоҳир шуд;

⁶Después apareció á más de quinientos hermanos juntos; de los cuales muchos viven aún, y otros son muertos.

⁶Пас аз он ба зиёда аз панҷсад нафар бародарон дар як вақт зоҳир шуд, ки қисми зиёди онҳо то ҳол зиндаанд, вале баъзе вафот кардаанд;

⁷Después apareció á Jacobo; después á todos los apóstoles.

⁷Пас аз он ба Яъқуб, инчунин ба ҳамаи ҳаввориён зоҳир шуд;

⁸Y el postrero de todos, como á un abortivo, me apareció á mí.

⁸Ва пас аз ҳама ба ман низ, ки гӯё тифли хоме будам, зоҳир зуд.

⁹Porque yo soy el más pequeño de los apóstoles, que no soy digno de ser llamado apóstol, porque perseguí la iglesia de Dios.

⁹Зеро ки ман хурдтарини ҳаввориёнам, ва сазовори он нестам, ки ҳавворӣ номида шавам, чунки калисои Худоро таъқиб мекардам.

¹⁰Empero por la gracia de Dios soy lo que soy: y su gracia no ha sido en vano para conmigo; antes he trabajado más que todos ellos: pero no yo, sino la gracia de Dios que fué conmigo.

¹⁰Аммо ба файзи Худо он чи ҳастам, ҳастам; ва файзи Ӯ дар ман бар абас набуд, лекин ман аз ҳамаи онҳо зиёдтар меҳнат кардам; аммо на ман, балки файзи Худо, ки бо ман аст.

¹¹Porque, ó sea yo ó sean ellos, así predicamos, y así habéis creído.

¹¹Хуллас, хоҳ ман ва хоҳ онҳо, ҳамин тавр мавъиза мекунем, ва шумо ҳамин тавр имон оеардед.

¹²Y si Cristo es predicado que resucitó de los muertos ¿cómo dicen algunos entre vosotros que no hay resurrección de muertos?

¹²Лекин агар дар бораи Масеҳ мавъиза карда мешавад, ки Ӯ аз мурдагон эҳьё шуд, пас чӣ тавр баъзе аз шумо мегуянд, ки эҳьёи мурдагон нест?

¹³Porque si no hay resurrección de muertos, Cristo tampoco resucitó:

¹³Агар эҳьёи мурдагон набошад, Масеҳ низ эҳьё нашудааст;

¹⁴Y si Cristo no resucitó, vana es entonces nuestra predicación, vana es también vuestra fe.

¹⁴Ва агар Масеҳ эҳьё нашуда бошад, мавъизаи мо низ бар абас аст, имони шумо низ бар абас аст.

¹⁵Y aun somos hallados falsos testigos de Dios; porque hemos testificado de Dios que él haya levantado á Cristo; al cual no levantó, si en verdad los muertos no resucitan.

¹⁵Дар айни ҳол мо низ шоҳидони козибе дар ҳаққи Худо мебудем, чунки дар ҳаққи Худо шаҳодат медодем, ки Ӯ Масеҳро эҳьё кардааст, ва ҳол он ки, агар ҳақиқатан мурдагон эҳье нашаванд, Ӯро эҳьё накардааст;

¹⁶Porque si los muertos no resucitan, tampoco Cristo resucitó.

¹⁶Зеро, агар мурдагон эҳьё нашаванд, Масеҳ низ эҳьё нашудааст;

¹⁷Y si Cristo no resucitó, vuestra fe es vana; aun estáis en vuestros pecados.

¹⁷Ва агар Масеҳ эҳьё нашуда бошад, имони шумо бар абас аст: шумо ҳанӯз дар гуноҳҳои худ мебошед;

¹⁸Entonces también los que durmieron en Cristo son perdidos.

¹⁸Бинобар ин онҳое ҳам, ки дар Масеҳ мурдаанд, нобуд шуданд.

¹⁹Si en esta vida solamente esperamos en Cristo, los más miserables somos de todos los hombres.

¹⁹Ва агар мо фақат дар ҳамин ҳаёт ба Масеҳ умед мебаста бошем, мо аз ҳамаи одамон бадбахттарем.

²⁰Mas ahora Cristo ha resucitado de los muertos; primicias de los que durmieron es hecho.

²⁰Аммо Масеҳ аз мурдагон эҳьё нгуда, навбари мурдагон гардид.

²¹Porque por cuanto la muerte entró por un hombre, también por un hombre la resurrección de los muertos.

²¹Зеро, чунон ки мамот ба воситаи инсон омад, эҳьеи мурдагон низ ба воситаи инсон омад.

²²Porque así como en Adam todos mueren, así también en Cristo todos serán vivificados.

²²Чунон ки дар Одам ҳама мемиранд, ончунон дар Масеҳ ҳама зинда мешаванд.

²³Mas cada uno en su orden: Cristo las primicias; luego los que son de Cristo, en su venida.

²³Хдр яке бо навбати худ: аввал Масеҳ, баъд онҳое ки аз они Масеҳанд дар вақти омадани Ӯ.

²⁴Luego el fin; cuando entregará el reino á Dios y al Padre, cuando habrá quitado todo imperio, y toda potencia y potestad.

²⁴Баъд охират фаромерасад,ки он вакт Ӯ Малакутро ба Худо ва Падар месупорад ва ҳар гуна раёсат ва ҳар гуна қудрат ва қувватро барҳам медиҳад;

²⁵Porque es menester que él reine, hasta poner á todos sus enemigos debajo de sus pies.

²⁵Зеро Ӯ бояд салтанаг ронад го даме ки ҳамаидушманонро зери пойҳои Худ сарнагун созад.

²⁶Y el postrer enemigo que será deshecho, será la muerte.

²⁶Душмани охирине ки маҳв карда хоҳад шуд, мамот аст,

²⁷Porque todas las cosas sujetó debajo de sus pies. Y cuando dice: Todas las cosas son sujetadas á él, claro está exceptuado aquel que sujetó á él todas las cosas.

²⁷Чунки ҳама чизро зери пойҳои Ӯ мутеъ кардааст; вақте ки мегӯянд: ҳама чиз ба Ӯ мутеъ карда шуд, равшан аст, ки ин ба истиснои Он аст, ки ҳама чизро ба Ӯ мутеъ кардааст.

²⁸Mas luego que todas las cosas le fueren sujetas, entonces también el mismo Hijo se sujetará al que le sujetó á él todas las cosas, para que Dios sea todas las cosas en todos.

²⁸Ҳангоме ки ҳама чиз ба Ӯ мутеъ карда шуд, он гоҳ Худи Писар ҳам ба Он ки ҳама чизро ба Ӯ мутеъкард,мутеъ хоҳад шуд, то ки Худо кулл дар кулл бощад.

²⁹De otro modo, ¿qué harán los que se bautizan por los muertos, si en ninguna manera los muertos resucitan? ¿Por qué pues se bautizan por los muertos?

²⁹Вагар на, онҳое ки барои мурдагон таъмид меёбанд, чй хоҳанд кард? Агар мурдагон мутлақо эҳьё намешуда бощанд, чаро барои мурдагон таъмид меёбанд?

³⁰¿Y por qué nosotros peligramos á toda hora?

³⁰Чаро мо низ ҳар соат ба мусибатҳо дучор мешавем?

³¹Sí, por la gloria que en orden á vosotros tengo en Cristo Jesús Señor nuestro, cada día muero.

³¹Эй бародарон, қасам ёд мекунам, ки ман ҳар рӯз бо марг рӯ ба рӯ мешавам ва дар Худованди мо Исои Масеҳ ба шумо фахр дорам.

³²Si como hombre batallé en Efeso contra las bestias, ¿qué me aprovecha? Si los muertos no resucitan, comamos y bebamos, que mañana moriremos.

³²Вақте ки ман, ба таври инсонӣ, дар Эфсӯс бо ҳайвоноти дарранда ҷанг кардам, ба ман чӣ нафъ, агар мурдагон эҳьё намешуда бошанд? Дар он сурат бихӯрем ва бинӯшем, зеро ки фардо ҳоҳем мурд!

³³No erréis: las malas conversaciones corrompen las buenas costumbres.

³³Фирефта нащавед: "Ёрони бад ахлоқи некро фосид мекунанд".

³⁴Velad debidamente, y no pequéis; porque algunos no conocen á Dios: para vergüenza vuestra hablo.

³⁴Ба таври бояду шояд ҳушьёр щавед ва гуноҳ накунед; зеро, барои хиҷил шуданатон мегӯям, ки баъзеҳо Худоро намешиносанд.

³⁵Mas dirá alguno: ¿Cómo resucitarán los muertos? ¿Con qué cuerpo vendrán?

³⁵Лекин касе мегӯяд: "Мурдагон чй гуна эҳьё мешаванд? Ва дар чӣ гуна ҷисм меоянд?"

³⁶Necio, lo que tú siembras no se vivifica, si no muriere antes.

³⁶Эй беақл! Он чи ту мекорй, агар намирад, зинда намешавад;

³⁷Y lo que siembras, no siembras el cuerpo que ha de salir, sino el grano desnudo, acaso de trigo, ó de otro grano:

³⁷Ва ҳангоме ки ту мекорӣ, на ҷисми ояндаро мекорӣ, балки донаи урьёни гандум ё ягон гиёҳи дигарро;

³⁸Mas Dios le da el cuerpo como quiso, y á cada simiente su propio cuerpo.

³⁸Лекин Худо ба он, аз рӯи хости Худ, ҷисм медиҳад, ва ба ҳар як тухм ҷисми ба он хосе.

³⁹Toda carne no es la misma carne; mas una carne ciertamente es la de los hombres, y otra carne la de los animales, y otra la de los peces, y otra la de las aves.

³⁹На ҳар гуна гӯшт айни ҳамон гӯшт аст, балки гӯшти одамон дигар аст, гӯшти чорпоён - дигар, гӯшти моҳиён - дигар, гӯшти мурғон - дигар.

⁴⁰Y cuerpos hay celestiales, y cuerpos terrestres; mas ciertamente una es la gloria de los celestiales, y otra la de los terrestres:

⁴⁰Ҷисмҳои осмонӣ ва ҷисмҳои заминӣ ҳаст, лекин ҷалоли ҷисмҳои осмони дигар аст, ҷалоли ҷксмҳои заминӣ - Дигар;

⁴¹Otra es la gloria del sol, y otra la gloria de la luna, y otra la gloria de las estrellas: porque una estrella es diferente de otra en gloria.

⁴¹Ҷалоли офтоб - Дигар, ҷалоли моҳ - дигар, ҷалоли ситораҳо - дигар; ва ситора аз ситора дар ҷалолаш фарқ дорад.

⁴²Así también es la resurrección de los muertos. Se siembra en corrupción se levantará en incorrupción;

⁴²Дар эҳьёи мурдагон низ ҳамин тавр аст: дар фано кошта мешавад, дар бефаноӣ бармехезад;

⁴³Se siembra en vergüenza, se levantará con gloria; se siembra en flaqueza, se levantará con potencia;

⁴³Дар зиллат кошта мешавад, дар ҷалол бармехезад; дар заъф кошта мешавад, дар қувват бармехезад;

⁴⁴Se siembra cuerpo animal, resucitará espiritual cuerpo. Hay cuerpo animal, y hay cuerpo espiritual.

⁴⁴Ҷисми нафсонӣ кошта мешавад, ҷисми рӯҳонй бармехезад. Ҷисми нафсонӣ ҳаст, ҷисми рӯҳонӣ низ ҳаст.

⁴⁵Así también está escrito: Fué hecho el primer hombre Adam en ánima viviente; el postrer Adam en espíritu vivificante.

⁴⁵Чунин навишта шудааст: "Одами аввалин, яъне Одам, ҷони зинда гашт". Одами охирин рӯҳи ҳаётбахш аст.

⁴⁶Mas lo espiritual no es primero, sino lo animal; luego lo espiritual.

⁴⁶Лекин рӯҳонӣ пештар нест, балки нафсонӣ ва баъд рӯҳонӣ.

⁴⁷El primer hombre, es de la tierra, terreno: el segundo hombre que es el Señor, es del cielo.

⁴⁷Одами якум аз замин аст, яъне хокист; одами дуюм Худованд аст аз осмон.

⁴⁸Cual el terreno, tales también los terrenos; y cual el celestial, tales también los celestiales.

⁴⁸Хокӣ чй гунае ки бошад, хокиён ҳамон гунаанд; осмонӣ чӣ гунае ки бошад, осмониён ҳамон гунаанд;

⁴⁹Y como trajimos la imagen del terreno, traeremos también la imagen del celestial.

⁴⁹Ва чӣ гунае ки мо сурати одами хокиро ба худ гирифтаем, сурати одами осмониро низ ба худ хоҳем гирифт.

⁵⁰Esto empero digo, hermanos: que la carne y la sangre no pueden heredar el reino de Dios; ni la corrupción hereda la incorrupción.

⁵⁰Лекин, эй бародарон, ҳаминро ба шумо мегӯям, ки гӯшт ва хун наметавонанд вориси Малакути Худо шаванд, ва фано вориси бефаноӣ намешавад.

⁵¹He aquí, os digo un misterio: Todos ciertamente no dormiremos, mas todos seremos transformados.

⁵¹Ба шумо сирре мегӯям: ҳамаи мо наҳоҳем мурд, балки ҳама тағьир хоҳем ёфт,

⁵²En un momento, en un abrir de ojo, á la final trompeta; porque será tocada la trompeta, y los muertos serán levantados sin corrupción, y nosotros seremos transformados.

⁵²Баногоҳ, дар як мижа задан, баробари садои карнаи охирин; зеро карнай садо хоҳад дод, ва мурдагон ба таври бефано эҳьё хоҳанд шуд, ва мо тагьир хоҳем ёфт,

⁵³Porque es menester que esto corruptible sea vestido de incorrupción, y esto mortal sea vestido de inmortalidad.

⁵³Зеро он чи фонист, бояд либоси бефаноӣ бипӯшад, ва он чи миранда аст, - либоси ҷовидӣ бинӯшад.

⁵⁴Y cuando esto corruptible fuere vestido de incorrupción, y esto mortal fuere vestido de inmortalidad, entonces se efectuará la palabra que está escrita: Sorbida es la muerte con victoria.

⁵⁴Ва ҳар гоҳ ин фонӣ либоси бефаноӣ бипӯшад, ва ин миранда либоси ҷовидӣ бипӯшад, он гоҳ ин каломе ки навишта шудааст, ба амал хоҳад омад: "Ғалаба маргро фурӯ бурд".

⁵⁵¿Dónde está, oh muerte, tu aguijón? ¿dónde, oh sepulcro, tu victoria?

⁵⁵"Эй марг! Неши ту куҷост?Эй дӯзах! Ғалабаи ту куҷост?"

⁵⁶Ya que el aguijón de la muerte es el pecado, y la potencia del pecado, la ley.

⁵⁶Неши марг гуноҳ аст, ва куввати гуноҳ шариат аст.

⁵⁷Mas á Dios gracias, que nos da la victoria por el Señor nuestro Jesucristo.

⁵⁷Худоро шукр, ки ба воситаи Худованди мо Исои Масеҳ ба мо ғалаба бахшидааст!

⁵⁸Así que, hermanos míos amados, estad firmes y constantes, creciendo en la obra del Señor siempre, sabiendo que vuestro trabajo en el Señor no es vano.

⁵⁸Хуллас, эй бародаротш маҳбуби ман, матину устувор бошед, ҳамеша дар кори Худованд ҷадал иамоед, ва бидонед, ки меҳнати шумо пеши Худованд бар абас нест.