¹HIJITOS míos, estas cosas os escribo, para que no pequéis; y si alguno hubiere pecado, abogado tenemos para con el Padre, á Jesucristo el justo;

¹ЭЙ фарзандонам! Инро ба шумо менависам, то ки шумо гуноҳ накунед■ ва агар касе гуноҳ кунад, мо ба ҳузури Падар Шафоатгаре дорем, ки Исои Масеҳи Одил аст.

²Y él es la propiciación por nuestros pecados: y no solamente por los nuestros, sino también por los de todo el mundo.

²Ва Ӯ кафорат аст барои гуноҳҳои мо, ва на танҳо барои гуноҳҳои мо, балки барои гуноҳҳои тамоми ҷаҳон низ.

³Y en esto sabemos que nosotros le hemos conocido, si guardamos sus mandamientos.

³Аз ин медонем, ки Ӯро мешиносем, ки аҳкоми Ӯро риоят мекунем.

⁴El que dice, Yo le he conocido, y no guarda sus mandamientos, el tal es mentiroso, y no hay verdad en él;

⁴Касе ки гӯяд: "Ман Ӯро мешиносам", аммо аҳкоми Ӯро риоят накунад, вай дурӯғгӯй аст, ва дар вай ростй нест.

⁵Mas el que guarda su palabra, la caridad de Dios está verdaderamente perfecta en él: por esto sabemos que estamos en él.

⁵Валекин касе ки каломи Ӯро риоят мекунад, дар вай ба ростӣ муҳаббати Худо ба камол расидааст. Аз ин медонем, ки мо дар Ӯ ҳастем.

⁶El que dice que está en él, debe andar como él anduvo.

⁶Касе гӯяд, ки дар Ӯ собит мемонад, вая бояд тавре рафтор кунад, ки Ӯ рафтор мекард.

⁷Hermanos, no os escribo mandamiento nuevo, sino el mandamiento antiguo que habéis tenido desde el principio: el mandamiento antiguo es la palabra que habéis oído desde el principio.

⁷Эй маҳбубон! Ба шумо ҳукми тозае наменависам, балки ҳукми қадимие ки шумо аз ибтидо доштед: ҳукми қадимй каломест, ки шумо аз ибтидо шунидаед.

⁸Otra vez os escribo un mandamiento nuevo, que es verdadero en él y en vosotros; porque las tinieblas son pasadas, y la verdadera luz ya alumbra.

⁸Лекин дар айни ҳол ба шумо ҳукми тозае менависам, ки ростии он ҳам дар Ӯст ва ҳам дар шумост, чунки зулмот гузарон аст, ва акнун нури ҳақиқй медурахшад.

⁹El que dice que está en luz, y aborrece á su hermano, el tal aun está en tinieblas todavía.

⁹Ҳар кй гӯяд, ки вай дар нур аст, валекин аз бародари ҳуд нафрат дошта бошад, вай ҳанӯз дар зулмот аст.

¹⁰El que ama á su hermano, está en luz, y no hay tropiezo en él.

¹⁰Касе ки бародари ҳудро дӯст медорад, вай дар нур сокин аст, ва дар вай васвасае нест.

¹¹Mas el que aborrece á su hermano, está en tinieblas, y anda en tinieblas, y no sabe á donde va; porque las tinieblas le han cegado los ojos.

¹¹Вале касе ки аз бародари худ нафрат дорад, вай дар зулмот аст, ва дар зулмот мегардад, ва намедонад, ки куҷо меравад, чунки зулмот чашмонашро кӯр кардааст.

¹²Os escribo á vosotros, hijitos, porque vuestros pecados os son perdonados por su nombre.

¹²Ба шумо, эй фарзандон, менависам, чунки гуноҳҳои шумо ба хотири исми Ӯ омурзида шудааст.

¹³Os escribo á vosotros, padres, porque habéis conocido á aquel que es desde el principio. Os escribo á vosotros, mancebos, porque habéis vencido al maligno. Os escribo á vosotros, hijitos, porque habéis conocido al Padre.

¹³Ба шумо, эй падарон, менависам, чунки шумо Ӯро, ки аз ибтидост, шикохтаед. Ба шумо, эй ҷавонон, менависам, чунки шумо кблисро мағлуб кардаед. Ба шумо, эй бачагон, менавксам, чунки шумо Падарро шикохтаед.

¹⁴Os he escrito á vosotros, padres, porque habéis conocido al que es desde el principio. Os he escrito á vosotros, mancebos, porque sois fuertes, y la palabra de Dios mora en vosotros, y habéis vencido al maligno.

¹⁴Ба шумо, эй падарон, навиштаам, чунки пгумо Ӯро, ки аз кбтидост, шинохтаед. Ба шумо, эй ҷавонон, навиштаам, чунки шумо пурзӯр ҳастед, ва каломи Худо дар шумо сокин аст, ва шумо иблисро мағлуб кардаед.

¹⁵No améis al mundo, ni las cosas que están en el mundo. Si alguno ama al mundo, el amor del Padre no está en él.

¹⁵Чаҳонро дӯст надоред, на он чиро, ки дар ҷаҳон аст: касе ки ҷаҳонро дӯст медорад, дар вай муҳаббати Падар нест;

¹⁶Porque todo lo que hay en el mundo, la concupiscencia de la carne, y la concupiscencia de los ojos, y la soberbia de la vida, no es del Padre, mas es del mundo.

¹⁶Зеро ҳар чи дар ҷаҳон аст: шаҳвати ҷисм, ҳаваси чашмон ва ғурури зиндагонӣ - аз Падар нест, балки аз ин ҷаҳон аст.

¹⁷Y el mundo se pasa, y su concupiscencia; mas el que hace la voluntad de Dios, permanece para siempre.

¹⁷Ва ҷаҳон бо ҳавасҳояш гузарон аст, аммо касе ки иродаи Худоро ба ҷо меоварад, то абад боқист.

¹⁸Hijitos, ya es el último tiempo: y como vosotros habéis oído que el anticristo ha de venir, así también al presente han comenzado á ser muchos anticristos; por lo cual sabemos que es el último tiempo.

¹⁸Эй фарзандон! Соати охирин аст, ва чунон ки шунидаед, зиддимасеҳ меояд, ва ҳоло зиддимасеҳони зиёде пайдо шудаакд; аз ин рӯ медонем, ки соати охирин аст.

¹⁹Salieron de nosotros, mas no eran de nosotros; porque si fueran de nosotros, hubieran cierto permanecido con nosotros; pero salieron para que se manifestase que todos no son de nosotros.

¹⁹Онҳо аз мо берун омадаанд, аммо аз они мо набуданд; зеро, агар онҳо аз они мо мебуданд, бо мо мемонданд; лекин онҳо берун омаданд, то маълум шавад, ки ҳеҷ яке аз онҳо аз они мо нестанд.

²⁰Mas vosotros tenéis la unción del Santo, y conocéis todas las cosas.

²⁰Валекин щумо аз ҷониби Қуддус тадҳин ёфтаед ва ҳамаи шумо гостиро медонед.

²¹No os he escrito como si ignoraseis la verdad, sino como á los que la conocéis, y que ninguna mentira es de la verdad.

²¹Ман ба шумо на аз он сабаб навиштаам, ки ростиро намедонкста бошед, балки аз он сабаб, ки шумо онро медонед, ҳамчунин инро, ки ҳеҷ дурӯғ аз ростй нест.

²²¿Quién es mentiroso, sino el que niega que Jesús es el Cristo? Este tal es anticristo, que niega al Padre y al Hijo.

²²Кист дурӯғгӯ, ғайр аз касе ки Масеҳ будани Исоро инкор мекунад? Вай зиддимасеҳ аст, ки Падар ва Писарро инкор мекунад.

²³Cualquiera que niega al Hijo, este tal tampoco tiene al Padre. Cualquiera que confiese al Hijo tiene también al Padre.

²³Ҳар кӣ Писарро инкор мекукад, Падарро низ надорад; ҳар кӣ Писарро эътироф мекунад, Падарро низ дорад.

²⁴Pues lo que habéis oído desde el principio, sea permaneciente en vosotros. Si lo que habéis oído desde el principio fuere permaneciente en vosotros, también vosotros permaneceréis en el Hijo y en el Padre.

²⁴Пас, он чи шумо аз ибтидо шунидаед, бигзор дар щумо бимонад; агар он чи аз ибтидо шунидаед, дар шумо бимонад, шумо низ дар Писар ва дар Падар хоҳед монд.

²⁵Y esta es la promesa, la cual él nos prometió, la vida eterna.

²⁵Ва он ваъдае ки Ӯ ба мо додааст, ҳаёти ҷовидонист.

²⁶Os he escrito esto sobre los que os engañan.

²⁶Инро ба шумо дар бораи онҳое навиштаам, ки шуморо гумроҳ мекунанд.

²⁷Pero la unción que vosotros habéis recibido de él, mora en vosotros, y no tenéis necesidad que ninguno os enseñe; mas como la unción misma os enseña de todas cosas, y es verdadera, y no es mentira, así como os ha enseñado, perseveraréis en él.

²⁷Валекин тадҳине ки шумо аз Ӯ ёфтаед, дар шумо сокин аст, ва шумо эҳтиёҷе надоред, ки касе шуморо таълим диҳад; аммо азбаски тадҳини Ӯ ба шумо ҳар чизро таълим медиҳад, ва он рост аст ва дурӯғ нест, ва ҳамон тавр, ки шуморо таълим додааст, дар Ӯ бимонед.

²⁸Y ahora, hijitos, perseverad en él; para que cuando apareciere, tengamos confianza, y no seamos confundidos de él en su venida.

²⁸Пас, эй фарзандон, дар Ӯ бимонед, то ки ҳашоми зоҳир шудани Ӯ мо чуръат дошта бошем ва ба ҳузури Ӯ дар вакти омадани Ӯ хиҷил нашавем.

²⁹Si sabéis que él es justo, sabed también que cualquiera que hace justicia, es nacido de él.

²⁹Агар донистаед, ки Ӯ одил аст, пас бидонед, ки ҳар кӣ адолатро ба амал меоварад, аз Ӯ таваллуд ёфтааст.