¹Y PASADAS estas cosas andaba Jesús en Galilea: que no quería andar en Judea, porque los Judíos procuraban matarle.

¹ПАС аз он Исо дар Ҷалил мегашт, зеро намехост дар Яҳудо бошад, чунки яҳудиён қасди куштани Ӯ доштанд.

²Y estaba cerca la fiesta de los Judíos, la de los tabernáculos.

²Ва иди яҳудиён, ки иди хаймаҳо бошад, наздик буд.

³Y dijéronle sus hermanos: Pásate de aquí, y vete á Judea, para que también tus discípulos vean las obras que haces.

³Пас бародаронаш ба Ӯ гуфтанд: «Ин ҷоро тарк карда, ба Яҳудо равона шав, то ки шогирдонат низ он аъмолеро, ки Ту ба ҷо меоварй, бубинанд;

⁴Que ninguno que procura ser claro, hace algo en oculto. Si estas cosas haces, manifiéstate al mundo.

⁴«Зеро касе ки мехоҳад машҳур шавад, дар пинҳонӣ амал намекунад; агар Ту чунин аъмолро ба ҷо меоварӣ, Худро ба ҷаҳон бинамо».

⁵Porque ni aun sus hermanos creían en él.

⁵Зеро бародаронаш низ ба Ӯ имон наоварда буданд.

⁶Díceles entonces Jesús: Mi tiempo aun no ha venido; mas vuestro tiempo siempre está presto.

⁶Исо ба онҳо гуфт; «Вақти Ман ҳанӯз нарасидааст, лекин барои шумо ҳар вакт муносиб аст;

⁷No puede el mundo aborreceros á vosotros; mas á mí me aborrece, porque yo doy testimonio de él, que sus obras son malas.

⁷«Ҷаҳон наметавонад ба шумо адоват дошта бошад, лекин ба Ман адоват дорад, чунки Ман бар он шаҳодат медиҳам, ки аъмолаш бад аст;

⁸Vosotros subid á esta fiesta; yo no subo aún á esta fiesta, porque mi tiempo aun no es cumplido.

⁸«Шумо ба ин ид биравед, аммо Ман ҳоло ба ин ид намеравам, чунки вақги Ман ҳанӯз пур нашудааст».

⁹Y habiéndoles dicho esto, quedóse en Galilea.

⁹Инро ба онҳо гуфта, дар Ҷалил монд.

¹⁰Mas como sus hermanos hubieron subido, entonces él también subió á la fiesta, no manifiestamente, sino como en secreto.

¹⁰Вакте ки бародаронаш ба ид омаданд, Ӯ низ омад, на ошкоро, балки пинҳонй.

¹¹Y buscábanle los Judíos en la fiesta, y decían: ¿Dónde está aquél?

¹¹Аммо яҳудиён Ӯро дар ид ҷустуҷӯ намуда, мегуфтанд, ки: «Ӯ куҷост?»

¹²Y había grande murmullo de él entre la gente: porque unos decían: Bueno es; y otros decían: No, antes engaña á las gentes.

¹²Ва дар миёни мардум дар бораи Ӯ гуфтугӯи бисьёре буд. Баъзеҳо мегуфтанд: «Ӯ некӯст», аммо дигаронмегуфтанд: «Не, Ӯ мардумро гумроҳ мекунад».

¹³Mas ninguno hablaba abiertamente de él, por miedo de los Judíos.

¹³Лекин, аз тарси яҳудиен, ҳеҷ кас дар бораи Ӯ ошкоро сухан намегуфт.

¹⁴Y al medio de la fiesta subió Jesús al templo, y enseñaba.

¹⁴Чун нисфи ид гузашт, Исо ба маъбад омада, таълим дод.

¹⁵y maravillábanse los Judíos, diciendo: ¿Cómo sabe éste letras, no habiendo aprendido?

¹⁵Ва яҳудиён дар ҳайрат афтода, гуфтанд: «Ин Шахс Навкштаҳоро чӣ гуна медонад, дар сурате ки ҳаргиз таълим наёфтааст?»

¹⁶Respondióles Jesús, y dijo: Mi doctrina no es mía, sino de aquél que me envió.

¹⁶Исо дар ҷавоби онҳо гуфт: «Таълими Ман аз они Ман нест, балки аз они Фиристандаи Ман аст;

¹⁷El que quisiere hacer su voluntad, conocerá de la doctrina si viene de Dios, ó si yo hablo de mí mismo.

¹⁷«Агар касе хоҳад иродаи Ӯро ба амал оварад» дар бораи ин таълим хоҳад донист, ки оё он аз Худост, ё ки Ман аз Худ сухан мегӯям.

¹⁸El que habla de sí mismo, su propia gloria busca; mas el que busca la gloria del que le envió, éste es verdadero, y no hay en él injusticia.

¹⁸«Ҳар кӣ аз ^уд сухан гӯяд, ҷалоли худро меҷуяд; вале ҳар ки ҷалоли Фиристандаи Худро меҷӯяд, Ӯ ҳақиқист, ва дар Ӯ норостӣ нест.

¹⁹¿No os dió Moisés la ley, y ninguno de vosotros hace la ley? ¿Por qué me procuráis matar?

¹⁹«Оё Мусо ба шумо шариатро надод? Ва касе аз шумо аз рӯи шариат амалнамекунад. Чаро мехоҳед Маро бикушед?»

²⁰Respondió la gente, y dijo: Demonio tienes: ¿quién te procura matar?

²⁰Мардум дар ҷавоб гуфтанд: «Ту дев дорӣ. Кӣ мехоҳад Туро бикушад?»

²¹Jesús respondió, y díjoles: Una obra hice, y todos os maravilláis.

²¹Исо дар ҷавоби онҳо гуфт: «Як кор кардам, ва ҳамаи шумо дар ҳайрат мондед;

²²Cierto, Moisés os dió la circuncisión (no porque sea de Moisés, mas de los padres); y en sábado circuncidáis al hombre.

²²«Мусо ба шумо хатнаро дод, ки он на аз Мусо, балки аз падарон буд, ва шумо писарони худро дар рӯзи шанбе хатна мекунед.

²³Si recibe el hombre la circuncisión en sábado, para que la ley de Moisés no sea quebrantada, ¿os enojáis conmigo porque en sábado hice sano todo un hombre?

²³«Модоме ки писаронро дар рӯзи шанбе хатна мекунанд, то ки шариати Мусо вайрон нашавад, пас чаро бар Ман хашмгин мешавед, ки дар рӯзи шанбе касеро шифои комил додаам?

²⁴No juzguéis según lo que parece, mas juzgad justo juicio.

²⁴«Аз рӯи намуди зоҳирӣ доварӣ накунед, балки аз рӯи адолат доварй кунед».

²⁵Decían entonces unos de los de Jerusalem: ¿No es éste al que buscan para matarlo?

²⁵Он гоҳ баъзе аз аҳли Ерусалим гуфтанд: «Оё" ин Ҳамон Касе нест, ки Ӯро мехоҳанд бикушанд?

²⁶Y he aquí, habla públicamente, y no le dicen nada; ¿si habrán entendido verdaderamente los príncipes, que éste es el Cristo?

²⁶«Инак, Ӯ ошкоро сухан мегӯяд, ва ба Ӯчизе намегӯянд: оё сардорон яқин донистаанд, ки Ӯ дар ҳақиқат Масеҳ аст?

²⁷Mas éste, sabemos de dónde es: y cuando viniere el Cristo, nadie sabrá de dónde sea.

²⁷«Лекин мо медонем, ки Ин Шахс аз куҷост, аммо чун Масеҳ ояд, касе нахоҳад донист, ки Ӯ аз куҷост».

²⁸Entonces clamaba Jesús en el templo, enseñando y diciendo: Y á mí me conocéis, y sabéis de dónde soy: y no he venido de mí mismo; mas el que me envió es verdadero, al cual vosotros no conocéis.

²⁸Ва Исо, вақте ки дар маъбад таълим медод, нидо карда, гуфт: «Маро мешиносед, ва низ медонед, ки Ман аз куҷо ҳастам; ва Ман аз Худ наомадаам, вале ФирисТандаи Ман ҳақиқист, ки шумо Ӯро намешиносед;

²⁹Yo le conozco, porque de él soy, y él me envió.

²⁹«Аммо Ман Ӯро мешиносам, чунки ман аз ҷониби Ӯ ҳастам, ва Ӯ Маро фиристодааст».

³⁰Entonces procuraban prenderle; mas ninguno puso en él mano, porque aun no había venido su hora.

³⁰Он гоҳ хостанд Ӯро дастгир кунанд, вале касе даст бар Ӯнаандохт, ч>гнки ҳанӯз соаташ нарасида буд.

³¹Y muchos del pueblo creyeron en él, y decían: El Cristo, cuando viniere, ¿hará más señales que las que éste hace?

³¹Лекин бисьёре аз мардум баӮимон оварданд ва гуфтанд: «Чун Масеҳ ояд, наход ки аз Ин Шахс бештар аломот нишон хоҳад дод?»

³²Los Fariseos oyeron á la gente que murmuraba de él estas cosas; y los príncipes de los sacerdotes y los Fariseos enviaron servidores que le prendiesen.

³²Ва фарисиён шуниданд, ки мардум дар бораи Ӯ чунин мегӯянд, пас фарисиён ва саркоҳинон мулозимонро фиристоданд, то ки Ӯро дастгир кунанд.

³³Y Jesús dijo: Aun un poco de tiempo estaré con vosotros, é iré al que me envió.

³³Ва Исо гуфт: «Боз муддати каме Ман назди шумо ҳастам, пас аз он назди Фиристандаи Худ меравам;

³⁴Me buscaréis, y no me hallaréis; y donde yo estaré, vosotros no podréis venir.

³⁴«Шумо Маро хоҳед ҷуст ва нахоҳед ефт; ва ба он ҷое ки Ман ҳастам, наметавонед биёед».

³⁵Entonces los Judíos dijeron entre sí: ¿A dónde se ha de ir éste que no le hallemos? ¿Se ha de ir á los esparcidos entre los Griegos, y á enseñar á los Griegos?

³⁵Ва яҳудиён ба якдигар гуфтанд: «Ӯ ба куҷо мехоҳад биравад, ки мо Ӯро ёфта натавонем? Оё мехоҳад назди онҳое биравад, ки дар байни юнониён пароканда ҳастанд, ва юнониенро таълим диҳад?

³⁶¿Qué dicho es éste que dijo: Me buscaréis, y no me hallaréis; y donde yo estaré, vosotros no podréis venir?

³⁶«Чист маънои суханоне киӯгуфт: "Маро ҳоҳед ҷуст ва нахоҳед ёфт; ва ба он ҷое ки Ман ҳастам, наметавонед биёед"?»

³⁷Mas en el postrer día grande de la fiesta, Jesús se ponía en pie y clamaba, diciendo: Si alguno tiene sed, venga á mí y beba.

³⁷Ва дар рӯзи охир, ки рӯзи бузурги ид буд, Исо истода, нидо кард ва гуфт: «Ҳар кй ташна бошад, назди Ман биёяд ва бинӯшад;

³⁸El que cree en mí, como dice la Escritura, ríos de agua viva correrán de su vientre.

³⁸«Ҳар кӣ ба Ман имон оварад, чунон ки дар Навиштаҳо гуфта шудааст, аз батни вай наҳрҳои оби ҳаёт ҷорй хоҳад шудк

³⁹(Y esto dijo del Espíritu que habían de recibir los que creyesen en él: pues aun no había venido el Espíritu Santo; porque Jesús no estaba aún glorificado.)

³⁹Ин суханро Ӯ дар бораи Рӯҳ гуфт, ки ҳар кй ба Ӯ имон оварад, Онро хоҳад ёфт; зеро ки Рӯҳулқудс ҳанӯз ато нашуда буд, чунки Исо ҳанӯз ҷалол наёфта буд.

⁴⁰Entonces algunos de la multitud, oyendo este dicho, decían: Verdaderamente éste es el profeta.

⁴⁰Бисьёре аз мардум ин суханро шунида, гуфтанд: «Дар ҳақиқат Ин Шахс ҳамон Пайғамбар аст».

⁴¹Otros decían: Este es el Cristo. Algunos empero decían: ¿De Galilea ha de venir el Cristo?

⁴¹Баъзеҳо гуфтанд: «Ин Масеҳ аст». Лекин дигарон гуфтанд: «Магар Масеҳ аз Ҷалил меояд?

⁴²¿No dice la Escritura, que de la simiente de David, y de la aldea de Bethlehem, de donde era David, vendrá el Cristo?

⁴²«Оё дар Навиштаҳо гуфта нашудааст, ки Масеҳ аз насли Довуд ва аз Байт-Лаҳм, ки деҳи Довуд буд, бояд ояд?»

⁴³Así que había disensión entre la gente acerca de él.

⁴³Ба ҳамин тариқ, дар боран Ӯ дар байни мардум ихтилоф афтод.

⁴⁴Y algunos de ellos querían prenderle; mas ninguno echó sobre él manos.

⁴⁴Баъзе аз онҳо хостанд Ӯро дастгир кунанд, лекин касе ба Ӯ даст наандохт.

⁴⁵Y los ministriles vinieron á los principales sacerdotes y á los Fariseos; y ellos les dijeron: ¿Por qué no le trajisteis?

⁴⁵Пас мулозимон назди саркоҳинон ва фарисиён баргаштанд, ва онҳо пурсиданд: «Чаро Ӯро наовардед?»

⁴⁶Los ministriles respondieron: Nunca ha hablado hombre así como este hombre.

⁴⁶Мулозимон ҷавоб доданд: «Касе ҳаргиз монанди Ин Шахс сухан нагуфтааст».

⁴⁷Entonces los Fariseos les respondieron: ¿Estáis también vosotros engañados?

⁴⁷Фарисиён ба онҳо гуфтанд: «Ос шумо низ гумроҳ шудаед?

⁴⁸¿Ha creído en él alguno de los príncipes, ó de los Fariseos?

⁴⁸«Оё касе аз сардорон ё аз фарисиён ба Ӯ имон овардааст?

⁴⁹Mas estos comunales que no saben la ley, malditos son.

⁴⁹«Аммо ин мардуме ки шариатро намедонанд, малъун мебошанд».

⁵⁰Díceles Nicodemo (el que vino á él de noche, el cual era uno de ellos):

⁵⁰Ниқӯдимус, ки шабона назди Ӯ омада буд ва яке аз онҳо буд, ба онҳо гуфт:

⁵¹¿Juzga nuestra ley á hombre, si primero no oyere de él, y entendiere lo que ha hecho?

⁵¹Юё шариати мо касеро маҳкум менамояд бе он ки аввал суханашро бишнавад ва бидонад, ки вай чй кор кардааст?»

⁵²Respondieron y dijéronle: ¿Eres tú también Galileo? Escudriña y ve que de Galilea nunca se levantó profeta.

⁵²Онҳо дар ҷавоби вай гуфтанд: «Магар ту низ чалилй ҳастӣ? Таҳқиқ кун ва бубин, зеро ки ҳеҷ пайғамбаре аз Ҷалил зуҳур накардааст».

⁵³Y fuése cada uno á su casa.

⁵³Пас ҳар кас ба хонаи худ рафт.