¹Y OTRA vez entró en la sinagoga; y había allí un hombre que tenía una mano seca.

¹ВА боз ба куништ даромад; дар он ҷо одаме буд, ки дасти хушкшудае дошт.

²Y le acechaban si en sábado le sanaría, para acusarle.

²Ва аз паи Ӯ мепоиданд, ки шояд вайро дар рӯзи шанбе шифо дихад, то ки Ӯро айбдор кунанд.

³Entonces dijo al hombre que tenía la mano seca: Levántate en medio.

³Пас ба марди дастхушк гуфт: «Дар миёнҷо биист».

⁴Y les dice: ¿Es lícito hacer bien en sábado, ó hacer mal? ¿salvar la vida, ó quitarla? Mas ellos callaban.

⁴Ва ба онҳо гуфт: «Дар рӯзи шанбе кадом кор ҷоиз аст - некӣ кардан, ё бадӣ кардан? Ҷонеро наҷот додан, ё ҳалок кардан?» Лекин онҳо хомӯш монданд.

⁵Y mirándolos alrededor con enojo, condoleciéndose de la ceguedad de su corazón, dice al hombre: Extiende tu mano. Y la extendió, y su mano fué restituída sana.

⁵Ва ба онҳо бо ғазаб назар афканда ва аз сахтдилиашон маҳзун гашта, ба он одам гуфт: «Дасти худро дароз кун». Чун дароз кард, дасташ шифо ёфт.

⁶Entonces saliendo los Fariseos, tomaron consejo con los Herodianos contra él, para matarle.

⁶Фарисиён фавран берун рафта, бо ҳиродиён дар ҳаққи Ӯ машварат намуданд, ки чӣ тавр Ӯро ҳалок кунанд.

⁷Mas Jesús se apartó á la mar con sus discípulos: y le siguió gran multitud de Galilea, y de Judea.

⁷Лекин Исо бо шогирдонаш сӯи баҳр омад, ва мардуми бисьёре аз Ҷалил ва Яҳудо аз паи Ӯ равона шуданд,

⁸Y de Jerusalem, y de Idumea, y de la otra parte del Jordán. Y los de alrededor de Tiro y de Sidón, grande multitud, oyendo cuán grandes cosas hacía, vinieron á él.

⁸Ва аз Ерусалим, Адӯм ва он тарафи Ӯрдун ва аз музофоти Сӯр ва Сидӯн издиҳоми бузурге, чун амалиёти Ӯро шуниданд, назди Ӯ омаданд.

⁹Y dijo á sus discípulos que le estuviese siempre apercibida la barquilla, por causa del gentío, para que no le oprimiesen.

⁹Ва ба шогирдони худ фармуд, ки ба сабаби бузургии издиҳом қаиқе барои Ӯ муҳайё бошад, то ки Ӯро фишор надиҳанд.

¹⁰Porque había sanado á muchos; de manera que caían sobre él cuantos tenían plagas, por tocarle.

¹⁰Зеро бисьёр касонро Ӯ шифо дода буд, бинобар ин ҳар киро захме буд, назди Ӯ мешитофт, то Ӯро ламс кунад.

¹¹Y los espíritus inmundos, al verle, se postraban delante de él, y daban voces, diciendo: Tú eres el Hijo de Dios.

¹¹Ва арвоҳи палид, чун Ӯро медиданд, пешаш меафтоданд ва фарьёдзанон мегуфтанд: «Ту Писари Худо ҳастӣ».

¹²Mas él les reñía mucho que no le manifestasen.

¹²Лекин Ӯ онҳоро сахт таъкид мекард, ки Ӯро шӯҳрат надиҳанд.

¹³Y subió al monte, y llamó á sí á los que él quiso; y vinieron á él.

¹³Пас аз он бар фарози кӯҳе баромада, ҳар киро, ки хост, назди Худ даъват намуд, онҳо назди Ӯ омаданд.

¹⁴Y estableció doce, para que estuviesen con él, y para enviarlos á predicar.

¹⁴Ва дувоздаҳ нафарро таъин кард, ки ҳамроҳи Ӯ бошанд, то ки онҳоро барои мавъиза фиристад,

¹⁵Y que tuviesen potestad de sanar enfermedades, y de echar fuera demonios:

¹⁵Ва онҳоро қудрати он бошад, ки беморонро шифо диҳанд ва девҳоро берун кунанд.

¹⁶A Simón, al cual puso por nombre Pedro;

¹⁶Ва таъин кард Шимъӯнро, ки Петрус ном ниҳод;

¹⁷Y á Jacobo, hijo de Zebedeo, y á Juan hermano de Jacobo; y les apellidó Boanerges, que es, Hijos del trueno;

¹⁷Ва Яъқуб ибни Забдой ва Юҳанно бародари Яъқубро, ки ба онҳо Бӯнарҷис, яъне «писарони раъд» ном ниҳод;

¹⁸Y á Andrés, y á Felipe, y á Bartolomé, y á Mateo, y á Tomas, y á Jacobo hijo de Alfeo, y á Tadeo, y á Simón el Cananita,

¹⁸Ва Андриёс ва Филиппус ва Барталмо ва Матто ва Тумо ва Яъкуб ибни Ҳалфой ва Таддо ва Шимъӯни Қанно

¹⁹Y á Judas Iscariote, el que le entregó. Y vinieron á casa.

¹⁹Ва Яхудои Исқарьютро, ки Ӯро таслим кард.

²⁰Y agolpóse de nuevo la gente, de modo que ellos ni aun podían comer pan.

²⁰Ва чун ба хонае даромаданд, боз мардум фароҳам омаданд, ба дараҷае ки онҳо фурсати нон хӯрдан ҳам надощтанд.

²¹Y como lo oyeron los suyos, vinieron para prenderle: porque decían: Está fuera de sí.

²¹Ва хешони Ӯ, чун шуниданд, барои дастгир кардани Ӯ омаданд, зеро мегуфтанд, ки Ӯ бехуд шудааст.

²²Y los escribas que habían venido de Jerusalem, decían que tenía á Beelzebub, y que por el príncipe de los demonios echaba fuera los demonios.

²²Китобдононе ки аз Ерусалим омада буданд, мегуфтанд, ки Ӯ Баал-Забул дорад ва ба воситаи калони девҳо девҳоро берун мекунад.

²³Y habiéndolos llamado, les decía en parábolas: ¿Cómo puede Satanás echar fuera á Satanás?

²³Пас онҳоро наздаш талабида, ба онҳо бо масалҳо сухан гуфт: «Чӣ гуна метавонад шайтон шайтонро берун кунад?

²⁴Y si algún reino contra sí mismo fuere dividido, no puede permanecer el tal reino.

²⁴«Агар салтанате бар зидди худ аз ҳам ҷудо шавад, он салтанат устувор истода наметавонад;

²⁵Y si alguna casa fuere dividida contra sí misma, no puede permanecer la tal casa.

²⁵«Ва агар хонае бар зидди худ аз ҳам ҷудо шавад, он хона устувор истода наметавонад;

²⁶Y si Satanás se levantare contra sí mismo, y fuere dividido, no puede permanecer; antes tiene fin.

²⁶«Ва агар шайтон бар зидди худ ба қиём бархоста, аз ҳам ҷудо шуда бошад, вай устувор истода наметавонад, балки ҳалок мешавад.

²⁷Nadie puede saquear las alhajas del valiente entrando en su casa, si antes no atare al valiente y entonces saqueará su casa.

²⁷«Ҳеҷ кас наметавонад ба хонаи шахси зӯроваре даромада, чизҳои вайро ғорат кунад, бе он ки аввал он зӯроварро бибандад, - ва пас аз он хонаи ваиро ғорат мекунад.

²⁸De cierto os digo que todos los pecados serán perdonados á los hijos de los hombres, y las blasfemias cualesquiera con que blasfemaren;

²⁸«Ба ростй ба шумо мегӯям: ҳамаи гуноҳҳои фарзандони одам ва ҳар гуна куфр, ки гуфта бошанд, омурзида мешавад;

²⁹Mas cualquiera que blasfemare contra el Espíritu Santo, no tiene jamás perdón, mas está expuesto á eterno juicio.

²⁹«Лекин ҳар кӣ ба Рӯҳулкудс куфр гӯяд, то абад омурзида нашавад, балки ба азоби абадӣ маҳкум гардад».

³⁰Porque decían: Tiene espíritu inmundo.

³⁰Зеро ки гуфтанд: «Ӯ рӯхи палид дорад».

³¹Vienen después sus hermanos y su madre, y estando fuera, enviaron á él llamándole.

³¹Модар ва бародарони Ӯ омада, дар берун истоданд ва ба Ӯ касеро фиристода, Ӯро талаб намуданд.

³²Y la gente estaba sentada alrededor de él, y le dijeron: He aquí, tu madre y tus hermanos te buscan fuera.

³²Дар гирди Ӯ мардум нишаста буданд. Ва ба Ӯ гуфтанд: «Инак модари Ту ва бародарони Ту дар берун истода, Туро металабанд».

³³Y él les respondió, diciendo: ¿Quién es mi madre y mis hermanos?

³³Ва ба онҳо ҷавоб дода, гуфт: «Кист модари Ман ва бародарони Ман?»

³⁴Y mirando á los que estaban sentados alrededor de él, dijo: He aquí mi madre y hermanos.

³⁴Ва ба онҳое ки гирди Ӯ нишаста буданд, назар афканда, гуфт: «Инак модари Ман ва бародарони Ман;

³⁵Porque cualquiera que hiciere la voluntad de Dios, éste es mi hermano, y mi hermana, y mi madre.

³⁵«Зеро ҳар кӣ хости Худоро ба ҷо оварад, ҳамон кас бародару хоҳару модари Ман аст».