¹Y RESPONDIENDO Jesús, les volvió á hablar en parábolas, diciendo:

¹ВА Исо суханашро бо масалҳо давом дода, ба онҳо гуфт:

²El reino de los cielos es semejante á un hombre rey, que hizo bodas á su hijo;

²«Малакути Осмон монанди подшоҳест, ки барои писари худ тӯи арӯсӣ барпо кард,

³Y envió sus siervos para que llamasen los llamados á las bodas; mas no quisieron venir.

³«Ва ғуломони худро фиристод, то ки даъватшудагонро ба тӯи арӯсӣ бихонанд; лекин онҳо нахостанд биёянд.

⁴Volvió á enviar otros siervos, diciendo: Decid á los llamados: He aquí, mi comida he aparejado; mis toros y animales engordados son muertos, y todo está prevenido: venid á las bodas.

⁴«Боз ғуломони дигарро фиристод ва гуфт: "Ба даъватшудагон бигӯед, ки «инак, дастархони худро оростаам, говҳо ва бӯрдоқиҳои ман сар бурида шудаанд^ ва ҳама чиз тайёр аст; ба тӯи арӯсӣ биёед»".

⁵Mas ellos no se cuidaron, y se fueron, uno á su labranza, y otro á sus negocios;

⁵«Лекин онҳо беэътиноӣ карда, яке ба киштзори худ ва дигаре ба тиҷоратхонаи худ рафтанд;

⁶Y otros, tomando á sus siervos, los afrentaron y los mataron.

⁶«Ва баъзеи дигарон ғуломони ӯро гирифта, ҳақорат доданд ва куштанд.

⁷Y el rey, oyendo esto, se enojó; y enviando sus ejércitos, destruyó á aquellos homicidas, y puso fuego á su ciudad.

⁷«Подшоҳ, чун шунид, хашмгин шуд ва аскарони худро фиристода, он қотилонро маҳв намуд ва шаҳрашонро оташ дода сӯзонд.

⁸Entonces dice á sus siervos: Las bodas á la verdad están aparejadas; mas los que eran llamados no eran dignos.

⁸«Он гоҳ ба гуломони худ гуфт: "Тӯй тайёр аст, лекин даъватшудагон сазовори он набуданд;

⁹Id pues á las salidas de los caminos, y llamad á las bodas á cuantos hallareis.

⁹"Пас, ба сари гузар бароед ва ҳар киро биёбед, ба тӯи арӯсӣ даъват кунед".

¹⁰Y saliendo los siervos por los caminos, juntaron á todos los que hallaron, juntamente malos y buenos: y las bodas fueron llenas de convidados.

¹⁰«Ва ғуломон ба сари роҳ баромада, ҳар киро ёфтанд, хоҳ нек буд хоҳ бад, ҷамъ карданд; ва тӯйхона аз меҳмонон лур шуд.

¹¹Y entró el rey para ver los convidados, y vió allí un hombre no vestido de boda.

¹¹«Подшоҳ барои дидани аҳли маҷлис даромада, шахсеро дид, ки ҷомаи тӯёна дар бар надорад,

¹²Y le dijo: Amigo, ¿cómo entraste aquí no teniendo vestido de boda? Mas él cerró la boca.

¹²«Ва ба вай гуфт: "Эй рафик, чӣ тавр ба ин ҷо даромадӣ, дар ҳолате ки ҷомаи тӯёна дар бар надорӣ?" Лекин вай хомӯш монд.

¹³Entonces el rey dijo á los que servían: Atado de pies y de manos tomadle, y echadle en las tinieblas de afuera: allí será el lloro y el crujir de dientes.

¹³«Подшоҳ ба ходимони худ гуфт: "Дасту лои вайро баста, ба зулмоти берун бароварда лартоед: дар он ҷо гирья ва гиҷирроси дандон хоҳад буд".

¹⁴Porque muchos son llamados, y pocos escogidos.

¹⁴«Зеро ки даъватшудагон бисьёранд, аммо баргузидагон - кам».

¹⁵Entonces, idos los Fariseos, consultaron cómo le tomarían en alguna palabra.

¹⁵Он вакт фарисиён рафта, машварат карданд, ки чй тавр Ӯро аз суханаш афтонанд.

¹⁶Y envían á él los discípulos de ellos, con los Herodianos, diciendo: Maestro, sabemos que eres amador de la verdad, y que enseñas con verdad el camino de Dios, y que no te curas de nadie, porque no tienes acepción de persona de hombres.

¹⁶Ва шогирдони худро бо ҳиродиён назди Ӯ фиристода, гуфтанд: «Эй Ӯстод! Медонем, ки Ту ҳақгӯй ҳастӣ ва роҳи Худоро ба ростй таълим медиҳй ва аз касе парвое надорӣ, зеро ҳеҷ рӯбинӣ намекунӣ;

¹⁷Dinos pues, ¿qué te parece? ¿es lícito dar tributo á César, ó no?

¹⁷«Пас ба мо бигӯ, ки фикри Ту чист? Оё ба қайсар ҷизья додан ҷоиз аст, ё не?»

¹⁸Mas Jesús, entendida la malicia de ellos, les dice: ¿Por qué me tentáis, hipócritas?

¹⁸Аммо Исо макри онҳоро дарьёфта, гуфт: «Эй риёкорон, чаро Маро меозмоед?

¹⁹Mostradme la moneda del tributo. Y ellos le presentaron un denario.

¹⁹«Сиккаи ҷизьяро ба Ман нишон диҳед». Онҳо ба Ӯ диноре оварданд.

²⁰Entonces les dice: ¿Cúya es esta figura, y lo que está encima escrito?

²⁰Ба онҳо гуфт: «Ин сурат ва рақам аз они кист?»

²¹Dícenle: De César. Y díceles: Pagad pues á César lo que es de César, y á Dios lo que es de Dios.

²¹Ба Ӯ гуфтанд: «Аз они қайсар». Ба онҳо гуфт: «Пас, он чи аз они қайсар аст, ба қайсар диҳед, ва он чи аз они Худост - ба Худо».

²²Y oyendo esto, se maravillaron, y dejándole se fueron.

²²Чун инро щуниданд, дар ҳайрат монданд ва Ӯро гузошта, рафтанд.

²³Aquel día llegaron á él los Saduceos, que dicen no haber resurrección, y le preguntaron,

²³Ҳамон рӯз саддуқиён, ки мункири қиёмат ҳастанд, назди Ӯ омада, пурсиданд:

²⁴Diciendo: Maestro, Moisés dijo: Si alguno muriere sin hijos, su hermano se casará con su mujer, y despertará simiente á su hermano.

²⁴«Эй Ӯстод! Мусо гуфтааст: "Агар касе бимирад ва фарзанде надошта бошад, бояд бародараш зани вайро ба никоҳи худ дароварад ва барои бародари худ насле ба вуҷуд оварад".

²⁵Fueron pues, entre nosotros siete hermanos: y el primero tomó mujer, y murió; y no teniendo generación, dejó su mujer á su hermano.

²⁵«Назди мо ҳафт бародар буданд: яке зан гирифта, мурд ва чун фарзанд надошт, занашро ба бародари худ гузошт;

²⁶De la misma manera también el segundo, y el tercero, hasta los siete.

²⁶«Ҳамчунин дуюм ва сеюм, то ҳафтум;

²⁷Y después de todos murió también la mujer.

²⁷«Баъд аз ҳама зан низ мурд.

²⁸En la resurrección pues, ¿de cuál de los siete será ella mujer? porque todos la tuvieron.

²⁸«Пас, дар эҳьёи мурдагон вай зани кадоме аз он ҳафт нафар хоҳад буд? Зеро ки ҳама вайро ба занй гирифта буданд».

²⁹Entonces respondiendo Jesús, les dijo: Erráis ignorando las Escrituras, y el poder de Dios.

²⁹Исо дар ҷавоби онҳо гуфт: «Шумо гумроҳ ҳастед, аз он рӯ ки на Навиштаҳоро медонед, на қудрати Худоро;

³⁰Porque en la resurrección, ni los hombres tomarán mujeres, ni las mujeres marido; mas son como los ángeles de Dios en el cielo.

³⁰«Зеро ки дар эҳьёи мурдагон на зан мегиранд ва на ба шавҳар мераванд, балки монанди фариштагони Худо дар осмон мебошанд.

³¹Y de la resurrección de los muertos, ¿no habéis leído lo que os es dicho por Dios, que dice:

³¹«Аммо дар бораи эҳьёи мурдагон ое каломеро, ки Худо ба шумо гуфтааст, нахондаед.

³²Yo soy el Dios de Abraham, y el Dios de Isaac, y el Dios de Jacob? Dios no es Dios de muertos, sino de vivos.

³²"Манам Худои Иброҳим ва Худои Исҳоқ ва Худои Яъқуб"? Худо на Худои мурдагон аст, балки Худои зиндагок».

³³Y oyendo esto las gentes, estaban atónitas de su doctrina.

³³Ва мардум шунида, аз таълими Ӯ дар ҳайрат монданд.

³⁴Entonces los Fariseos, oyendo que había cerrado la boca á los Saduceos, se juntaron á una.

³⁴Аммо чун фарисиён шуниданд, ки Ӯ даҳони саддуқиёнро бастааст, бо ҳам чамъ омаданд.

³⁵Y preguntó uno de ellos, intérprete de la ley, tentándole y diciendo:

³⁵Ва яке аз онҳо, ки шариатдон буд, Ӯро озмуданӣ шуда, чунин савол дод:

³⁶Maestro, ¿cuál es el mandamiento grande en la ley?

³⁶«Эй Ӯстод! Кадом ҳукм дар шариат бузургтар аст?»

³⁷Y Jesús le dijo: Amarás al Señor tu Dios de todo tu corazón, y de toda tu alma, y de toda tu mente.

³⁷Исо ба вай гуфт: «"Худованд Худои худро бо тамоми дили ту ва бо тамоми ҷони ту ва бо тамоми ҳуши ту дӯст бидор".

³⁸Este es el primero y el grande mandamiento.

³⁸«Ҳамин аст ҳукми аввалин ва бузургтарин;

³⁹Y el segundo es semejante á éste: Amarás á tu prójimo como á ti mismo.

³⁹«Ва дуюмаш монанди он аст: "Ёри худро мисли худ дӯст бидор".

⁴⁰De estos dos mandamientos depende toda la ley y los profetas.

⁴⁰«Ба ин ду ҳукм тамоми Таврот ва суҳафи анбиё асос ёфтааст».

⁴¹Y estando juntos los Fariseos, Jesús les preguntó,

⁴¹Ҳангоме ки фарисиён бо ҳам ҷамъ омаданд, Исо ба онҳо савол дода,

⁴²Diciendo: ¿Qué os parece del Cristo? ¿de quién es Hijo? Dícenle: De David.

⁴²Гуфт: «Дар бораи Масеҳ чӣ фикр доред? Ӯ писари кист?» Ба Ӯ гуфтанд: «Писари Довуд».

⁴³El les dice: ¿Pues cómo David en Espíritu le llama Señor, diciendo:

⁴³Ба онҳо гуфт: «Пас чӣ тавр Довуд, аз рӯи илҳом, Ӯро Худованд хонда, чунин мегӯяд:

⁴⁴Dijo el Señor á mi Señor: Siéntate á mi diestra, Entre tanto que pongo tus enemigos por estrado de tus pies?

⁴⁴"Худованд ба Худованди ман гуфт: «Ба ямини Ман бинишин, то душманони Туро зери пои Ту андозам»"?

⁴⁵Pues si David le llama Señor, ¿cómo es su Hijo?

⁴⁵Модоме ки Довуд Ӯро Худованд мехонад, чӣ сон Ӯ писари вай будааст?»

⁴⁶Y nadie le podía responder palabra; ni osó alguno desde aquel día preguntarle más.

⁴⁶Ва ҳеҷ кас дар ҷавоби Ӯ сухане гуфта натавонист; ва пас аз он рӯз касе ҷуръат накард, ки аз Ӯ чизе пурсад.