¹Satan stood up against Israel, and moved David to number Israel.

¹Šėtonas pakilo prieš Izraelį ir sukurstė karalių Dovydą suskaičiuoti tautą.

²David said to Joab and to the princes of the people, “Go, number Israel from Beersheba even to Dan; and bring me word, that I may know the sum of them.”

²Dovydas įsakė Joabui ir kitiems kariuomenės vadams: “Eikite, suskaičiuokite izraelitus nuo Beer Šebos iki Dano ir praneškite man, kad žinočiau jų skaičių”.

³Joab said, “May Yahweh make his people a hundred times as many as they are. But, my lord the king, aren’t they all my lord’s servants? Why does my lord require this thing? Why will he be a cause of guilt to Israel?”

³Joabas atsakė: “Tegul Viešpats prideda prie savo žmonių šimtą kartų tiek, kiek jų yra! Argi jie visi, mano valdove karaliau, nėra tavo tarnai? Kodėl, mano valdove, reikalauji to? Kodėl nori užtraukti nusikaltimą ant Izraelio?”

⁴Nevertheless the king’s word prevailed against Joab. Therefore Joab departed, and went throughout all Israel, and came to Jerusalem.

⁴Tačiau Joabas turėjo paklusti karaliaus žodžiui. Todėl Joabas išėjo ir, perėjęs visą Izraelį, sugrįžo į Jeruzalę.

⁵Joab gave up the sum of the numbering of the people to David. All those of Israel were one million one hundred thousand men who drew sword: and in Judah were four hundred seventy thousand men who drew sword.

⁵Jis įteikė Dovydui tautos skaičiavimo rezultatus. Izraelyje buvo milijonas ir šimtas tūkstančių vyrų, tinkamų karui, o Jude­keturi šimtai septyniasdešimt tūkstančių.

⁶But he didn’t count Levi and Benjamin among them; for the king’s word was abominable to Joab.

⁶Tačiau Levio ir Benjamino giminių jis neskaičiavo, nes Joabui karaliaus žodis buvo pasibjaurėjimas.

⁷God was displeased with this thing; therefore he struck Israel.

⁷Dievui tai nepatiko, ir Jis baudė Izraelį.

⁸David said to God, “I have sinned greatly, in that I have done this thing. But now, put away, I beg you, the iniquity of your servant; for I have done very foolishly.”

⁸Dovydas tarė Dievui: “Labai nusidėjau taip darydamas. Maldauju, atleisk savo tarnui kaltę, nes labai kvailai pasielgiau”.

⁹Yahweh spoke to Gad, David’s seer, saying,

⁹Viešpats kalbėjo Gadui, Dovydo regėtojui:

¹⁰“Go and speak to David, saying, ‘Thus says Yahweh, “I offer you three things. Choose one of them, that I may do it to you.”’”

¹⁰“Eik ir sakyk Dovydui, ką Viešpats sako: ‘Tris dalykus tau siūlau, pasirink vieną iš jų, kurį įvykdysiu’ ”.

¹¹So Gad came to David, and said to him, “Thus says Yahweh, ‘Take your choice:

¹¹Gadas, atėjęs pas Dovydą, jam tarė: “Pasirink, ką nori:

¹²either three years of famine; or three months to be consumed before your foes, while the sword of your enemies overtakes you; or else three days the sword of Yahweh, even pestilence in the land, and the angel of Yahweh destroying throughout all the borders of Israel. Now therefore consider what answer I shall return to him who sent me.’”

¹²trejus bado metus, bėgti nuo savo priešų tris mėnesius, kai tavo priešų kardas persekioja tave, arba Viešpaties kardą­marą, kuris siaustų krašte tris dienas, Viešpaties angelui naikinant izraelitus. Nuspręsk, ką turiu atsakyti mane siuntusiam”.

¹³David said to Gad, “I am in distress. Let me fall, I pray, into the hand of Yahweh; for his mercies are very great. Let me not fall into the hand of man.”

¹³Dovydas atsakė Gadui: “Patekau į didelę bėdą. Bet geriau pakliūti į Viešpaties rankas, nes Jo gailestingumas begalinis, negu į žmogaus rankas”.

¹⁴So Yahweh sent a pestilence on Israel; and seventy thousand men of Israel fell.

¹⁴Viešpats siuntė marą Izraeliui, ir mirė Izraelyje septyniasdešimt tūkstančių vyrų.

¹⁵God sent an angel to Jerusalem to destroy it. As he was about to destroy, Yahweh saw, and he relented of the disaster, and said to the destroying angel, “It is enough; now stay your hand.” The angel of Yahweh was standing by the threshing floor of Ornan the Jebusite.

¹⁵Dievas siuntė angelą sunaikinti Jeruzalę. Angelui pradėjus naikinti, Viešpats gailėjosi dėl tos nelaimės ir tarė angelui naikintojui: “Užteks! Nuleisk savo ranką!” Viešpaties angelas tuo metu buvo prie jebusiečio Ornano klojimo.

¹⁶David lifted up his eyes, and saw the angel of Yahweh standing between earth and the sky, having a drawn sword in his hand stretched out over Jerusalem. Then David and the elders, clothed in sackcloth, fell on their faces.

¹⁶Dovydas, pakėlęs savo akis, pamatė Viešpaties angelą, stovintį tarp dangaus ir žemės su nuogu kardu, iškeltu virš Jeruzalės. Tada Dovydas ir Izraelio vyresnieji, apsirengę ašutinėmis, puolė veidais į žemę.

¹⁷David said to God, “Isn’t it I who commanded the people to be numbered? It is even I who have sinned and done very wickedly; but these sheep, what have they done? Please let your hand, O Yahweh my God, be against me, and against my father’s house; but not against your people, that they should be plagued.”

¹⁷Dovydas tarė: “Viešpatie, aš įsakiau suskaičiuoti tautą! Aš nusikaltau ir piktai pasielgiau, o šios avys, ką jos padarė? Tebūna Tavo ranka ant manęs ir mano tėvo namų, Viešpatie, mano Dieve, o ne ant Tavo tautos, kad juos pražudytų!”

¹⁸Then the angel of Yahweh commanded Gad to tell David that David should go up, and raise an altar to Yahweh in the threshing floor of Ornan the Jebusite.

¹⁸Tada Viešpaties angelas liepė Gadui, kad jis sakytų Dovydui eiti ir pastatyti Viešpačiui aukurą jebusiečio Ornano klojime.

¹⁹David went up at the saying of Gad, which he spoke in the name of Yahweh.

¹⁹Dovydas nuėjo pagal Gado žodį, kurį jis kalbėjo Viešpaties vardu.

²⁰Ornan turned back, and saw the angel; and his four sons who were with him hid themselves. Now Ornan was threshing wheat.

²⁰Ornanas atsisuko ir pamatė angelą. Jo keturi sūnūs kartu su juo pasislėpė. Tuo metu Ornanas kūlė kviečius.

²¹As David came to Ornan, Ornan looked and saw David, and went out of the threshing floor, and bowed himself to David with his face to the ground.

²¹Dovydas atėjo pas Ornaną. Jis, pamatęs ateinantį Dovydą, išėjo iš klojimo ir nusilenkė prieš jį veidu iki žemės.

²²Then David said to Ornan, “Give me the place of this threshing floor, that I may build thereon an altar to Yahweh. You shall sell it to me for the full price, that the plague may be stopped from afflicting the people.”

²²Dovydas sakė Ornanui: “Parduok man klojimą, kad pastatyčiau aukurą Viešpačiui. Parduok man jį už deramą kainą, kad nelaimė liautųsi tautoje”.

²³Ornan said to David, “Take it for yourself, and let my lord the king do that which is good in his eyes. Behold, I give the oxen for burnt offerings, and the threshing instruments for wood, and the wheat for the meal offering. I give it all.”

²³Ornanas atsakė Dovydui: “Mano valdove karaliau, imk ir daryk, kaip tau atrodo tinkama. Jaučius deginamosioms aukoms, kūlimo įrankius malkoms ir kviečius valgomajai aukai­visa tau duodu”.

²⁴King David said to Ornan, “No; but I will most certainly buy it for the full price. For I will not take that which is yours for Yahweh, nor offer a burnt offering without cost.”

²⁴Karalius Dovydas atsakė Ornanui: “Ne, aš noriu pirkti už deramą kainą. Aš negaliu imti Viešpačiui, kas tau priklauso, ir aukoti deginamąją auką, kuri man nieko nekainuoja”.

²⁵So David gave to Ornan six hundred shekels of gold by weight for the place.

²⁵Dovydas sumokėjo už tą vietą šešis šimtus šekelių aukso.

²⁶David built an altar to Yahweh there, and offered burnt offerings and peace offerings, and called on Yahweh; and he answered him from the sky by fire on the altar of burnt offering.

²⁶Po to Dovydas pastatė aukurą Viešpačiui, aukojo deginamąsias bei padėkos aukas ir šaukėsi Viešpaties. Jis atsakė, pasiųsdamas iš dangaus ugnį ant deginamosios aukos aukuro.

²⁷Yahweh commanded the angel; and he put up his sword again into its sheath.

²⁷Tada Viešpats įsakė angelui, ir jis paslėpė savo kardą.

²⁸At that time, when David saw that Yahweh had answered him in the threshing floor of Ornan the Jebusite, then he sacrificed there.

²⁸Kai Dovydas pamatė, kad Viešpats jį išklausė jebusiečio Ornano klojime, jis ten aukojo.

²⁹For the tabernacle of Yahweh, which Moses made in the wilderness, and the altar of burnt offering, were at that time in the high place at Gibeon.

²⁹Viešpaties palapinė, kurią Mozė padirbdino dykumoje, ir deginamųjų aukų aukuras tuo metu buvo Gibeono aukštumoje.

³⁰But David couldn’t go before it to inquire of God; for he was afraid because of the sword of the angel of Yahweh.

³⁰Dovydas, bijodamas Viešpaties angelo kardo, negalėjo ten pasiklausti Dievo.