¹Now when the day of Pentecost had come, they were all with one accord in one place.

¹Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai vieningai buvo vienoje vietoje.

²Suddenly there came from the sky a sound like the rushing of a mighty wind, and it filled all the house where they were sitting.

²Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo.

³Tongues like fire appeared and were distributed to them, and one sat on each of them.

³Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų.

⁴They were all filled with the Holy Spirit, and began to speak with other languages, as the Spirit gave them the ability to speak.

⁴Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti.

⁵Now there were dwelling in Jerusalem Jews, devout men, from every nation under the sky.

⁵Jeruzalėje gyveno žydų ir dievobaimingų žmonių iš visų tautų po dangumi.

⁶When this sound was heard, the multitude came together, and were bewildered, because everyone heard them speaking in his own language.

⁶Kilus tam ūžesiui, subėgo daugybė žmonių. Jie buvo priblokšti, kiekvienas girdėdamas savo kalba juos kalbant.

⁷They were all amazed and marveled, saying to one another, “Behold, aren’t all these who speak Galileans?

⁷Lyg nesavi ir nustebę, jie vienas kitam kalbėjo: “Argi štai šitie kalbantys nėra galilėjiečiai?

⁸How do we hear, everyone in our own native language?

⁸Tai kaipgi mes kiekvienas juos girdime savo gimtąja kalba?!

⁹Parthians, Medes, Elamites, and people from Mesopotamia, Judea, Cappadocia, Pontus, Asia,

⁹Mes, partai, medai, elamitai, Mesopotamijos, Judėjos ir Kapadokijos, Ponto ir Azijos,

¹⁰Phrygia, Pamphylia, Egypt, the parts of Libya around Cyrene, visitors from Rome, both Jews and proselytes,

¹⁰Frygijos ir Pamfilijos, Egipto bei Libijos pakraščio ties Kirėne gyventojai, ateiviai romiečiai, žydai ir prozelitai,

¹¹Cretans and Arabians: we hear them speaking in our languages the mighty works of God!”

¹¹kretiečiai ir arabai,­girdime juos skelbiant didingus Dievo darbus mūsų kalbomis”.

¹²They were all amazed, and were perplexed, saying one to another, “What does this mean?”

¹²Visi labai stebėjosi ir, nieko nesuprasdami, klausinėjo: “Ką tai reiškia?”

¹³Others, mocking, said, “They are filled with new wine.”

¹³O kiti šaipydamiesi kalbėjo: “Jie prisigėrė jauno vyno”.

¹⁴But Peter, standing up with the eleven, lifted up his voice, and spoke out to them, “You men of Judea, and all you who dwell at Jerusalem, let this be known to you, and listen to my words.

¹⁴Tada stojo Petras su vienuolika ir, pakėlęs balsą, prabilo į juos: “Jūs, vyrai judėjiečiai bei visi Jeruzalės gyventojai, tebūnie jums žinoma,­įsidėmėkite mano žodžius!

¹⁵For these aren’t drunken, as you suppose, seeing it is only the third hour of the day about 9:00 AM .

¹⁵Šitie nėra, kaip jūs manote, prisigėrę,­juk dabar vos trečia dienos valanda,­

¹⁶But this is what has been spoken through the prophet Joel:

¹⁶bet čia išsipildė, kas buvo pasakyta per pranašą Joelį:

¹⁷‘It will be in the last days, says God, that I will pour out my Spirit on all flesh. Your sons and your daughters will prophesy. Your young men will see visions. Your old men will dream dreams.

¹⁷‘Paskutinėmis dienomis,­sako Dievas,­Aš išliesiu savo Dvasios kiekvienam kūnui, ir jūsų sūnūs bei dukterys pranašaus, jūsų jaunuoliai matys regėjimus, o senieji sapnuos sapnus.

¹⁸Yes, and on my servants and on my handmaidens in those days, I will pour out my Spirit, and they will prophesy.

¹⁸Ir savo tarnams bei tarnaitėms tomis dienomis Aš išliesiu savo Dvasios, ir jie pranašaus.

¹⁹I will show wonders in the sky above, and signs on the earth beneath; blood, and fire, and billows of smoke.

¹⁹Aš darysiu stebuklų aukštai danguje ir apačioje, žemėje, parodysiu ženklų: kraujo, ugnies bei rūkstančių dūmų.

²⁰The sun will be turned into darkness, and the moon into blood, before the great and glorious day of the Lord comes.

²⁰Saulė pavirs tamsybe, o mėnulis­krauju, prieš ateinant didingai ir šlovingai Viešpaties dienai.

²¹It will be, that whoever will call on the name of the Lord will be saved.’ Joel 2:28-32

²¹Ir kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo, bus išgelbėtas’.

²²“Men of Israel, hear these words! Jesus of Nazareth, a man approved by God to you by mighty works and wonders and signs which God did by him in the midst of you, even as you yourselves know,

²²Izraelio vyrai! Klausykite šitų žodžių: Jėzų iš Nazareto­vyrą, Dievo jums patvirtintą galingais darbais, stebuklais ir ženklais, kuriuos per Jį nuveikė Dievas tarp jūsų,­kaip ir patys žinote,­

²³him, being delivered up by the determined counsel and foreknowledge of God, you have taken by the hand of lawless men, crucified and killed;

²³Jį, išankstiniu Dievo sprendimu bei numatymu atiduotą, jūs piktadarių rankomis nužudėte, prikaldami prie kryžiaus.

²⁴whom God raised up, having freed him from the agony of death, because it was not possible that he should be held by it.

²⁴Dievas Jį prikėlė, išvaduodamas iš mirties skausmų, nes buvo neįmanoma, kad Jis liktų jos galioje.

²⁵For David says concerning him, ‘I saw the Lord always before my face, For he is on my right hand, that I should not be moved.

²⁵Juk Dovydas apie Jį sako: ‘Aš visuomet matau Viešpatį priešais save. Jis mano dešinėje, kad Aš nesusvyruočiau.

²⁶Therefore my heart was glad, and my tongue rejoiced. Moreover my flesh also will dwell in hope;

²⁶Todėl džiūgavo mano širdis, krykštavo mano lūpos, ir mano kūnas ilsėsis viltyje,

²⁷because you will not leave my soul in Hades or, Hell , neither will you allow your Holy One to see decay.

²⁷nes Tu nepaliksi mano sielos pragare ir neduosi savo Šventajam matyti supuvimo.

²⁸You made known to me the ways of life. You will make me full of gladness with your presence.’ Psalm 16:8-11

²⁸Tu man atvėrei gyvenimo kelius ir pripildysi mane džiaugsmu prieš savo veidą’.

²⁹“Brothers, I may tell you freely of the patriarch David, that he both died and was buried, and his tomb is with us to this day.

²⁹Vyrai broliai! Noriu jums drąsiai pasakyti apie patriarchą Dovydą. Jis mirė, buvo palaidotas, ir jo kapas tebėra pas mus iki šios dienos.

³⁰Therefore, being a prophet, and knowing that God had sworn with an oath to him that of the fruit of his body, according to the flesh, he would raise up the Christ to sit on his throne,

³⁰Būdamas pranašas ir žinodamas, jog Dievas jam prisiekdamas pažadėjo, kad iš jo palikuonių pagal kūną pakils Kristus užimti jo sosto,

³¹he foreseeing this spoke about the resurrection of the Christ, that neither was his soul left in Hades or, Hell , nor did his flesh see decay.

³¹Dovydas tai numatė ir kalbėjo apie Kristaus prisikėlimą, kad ‘Jo siela neliks pragare ir Jo kūnas nematys supuvimo’.

³²This Jesus God raised up, to which we all are witnesses.

³²Tą Jėzų Dievas prikėlė, ir mes visi esame šito liudytojai.

³³Being therefore exalted by the right hand of God, and having received from the Father the promise of the Holy Spirit, he has poured out this, which you now see and hear.

³³Dievo dešinės išaukštintas, Jis gavo iš Tėvo Šventosios Dvasios pažadą ir išliejo tai, ką dabar matote ir girdite.

³⁴For David didn’t ascend into the heavens, but he says himself, ‘The Lord said to my Lord, “Sit by my right hand,

³⁴Juk Dovydas neįžengė į dangų. Jis pats kalba: ‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje,

³⁵until I make your enemies a footstool for your feet.”’ Psalm 110:1

³⁵kol Aš patiesiu Tavo priešus, tarsi pakojį po Tavo kojų’.

³⁶“Let all the house of Israel therefore know certainly that God has made him both Lord and Christ, this Jesus whom you crucified.”

³⁶Tad tvirtai žinokite, visi Izraelio namai: Dievas padarė Viešpačiu ir Kristumi tą Jėzų, kurį jūs nukryžiavote”.

³⁷Now when they heard this, they were cut to the heart, and said to Peter and the rest of the apostles, “Brothers, what shall we do?”

³⁷Tie žodžiai vėrė jiems širdį, ir jie klausė Petrą bei kitus apaštalus: “Ką mums daryti, vyrai broliai?”

³⁸Peter said to them, “Repent, and be baptized, every one of you, in the name of Jesus Christ for the forgiveness of sins, and you will receive the gift of the Holy Spirit.

³⁸Petras jiems tarė: “Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės, ir jūs gausite Šventosios Dvasios dovaną.

³⁹For the promise is to you, and to your children, and to all who are far off, even as many as the Lord our God will call to himself.”

³⁹Juk jums skirtas pažadas, taip pat ir jūsų vaikams ir visiems toli esantiems, kuriuos tik pasišauks Viešpats, mūsų Dievas”.

⁴⁰With many other words he testified, and exhorted them, saying, “Save yourselves from this crooked generation!”

⁴⁰Dar daugeliu kitų žodžių jis liudijo ir ragino juos, sakydamas: “Gelbėkitės iš šios iškrypusios kartos!”

⁴¹Then those who gladly received his word were baptized. There were added that day about three thousand souls.

⁴¹Kurie mielai priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti, ir tą dieną prisidėjo prie jų apie tris tūkstančius sielų.

⁴²They continued steadfastly in the apostles’ teaching and fellowship, in the breaking of bread, and prayer.

⁴²Jie ištvermingai laikėsi apaštalų mokymo, bendravimo, duonos laužymo ir maldų.

⁴³Fear came on every soul, and many wonders and signs were done through the apostles.

⁴³Baimė apėmė kiekvieną, nes per apaštalus vyko daug stebuklų ir ženklų.

⁴⁴All who believed were together, and had all things in common.

⁴⁴Visi tikintieji laikėsi drauge ir turėjo visa bendra.

⁴⁵They sold their possessions and goods, and distributed them to all, according as anyone had need.

⁴⁵Nuosavybę bei turtą jie parduodavo ir, ką gavę, padalydavo visiems, kiek kam reikėdavo.

⁴⁶Day by day, continuing steadfastly with one accord in the temple, and breaking bread at home, they took their food with gladness and singleness of heart,

⁴⁶Jie kasdien vieningai rinkdavosi šventykloje, o savo namuose tai vienur, tai kitur laužydavo duoną, vaišindavosi su džiugia ir tauria širdimi,

⁴⁷praising God, and having favor with all the people. The Lord added to the assembly day by day those who were being saved.

⁴⁷šlovindami Dievą, ir turėjo malonę visų žmonių akyse. O Viešpats kasdien gausino bažnyčią išgelbėtaisiais.