¹When it was determined that we should sail for Italy, they delivered Paul and certain other prisoners to a centurion named Julius, of the Augustan band.

¹Kai buvo nuspręsta, kad mes turime išplaukti į Italiją, Paulių ir kelis kitus kalinius perdavė Augusto kohortos šimtininkui Julijui.

²Embarking in a ship of Adramyttium, which was about to sail to places on the coast of Asia, we put to sea; Aristarchus, a Macedonian of Thessalonica, being with us.

²Mes įlipome į Adramitijos laivą, kuris turėjo plaukti Azijos pakrantėmis, ir leidomės į kelionę. Su mumis buvo makedonietis Aristarchas iš Tesalonikos.

³The next day, we touched at Sidon. Julius treated Paul kindly, and gave him permission to go to his friends and refresh himself.

³Kitą dieną atplaukėme į Sidoną. Julijus kilniai elgėsi su Pauliumi ir leido jam aplankyti bičiulius, kad galėtų pasidžiaugti jų globa.

⁴Putting to sea from there, we sailed under the lee of Cyprus, because the winds were contrary.

⁴Išvykę iš ten, plaukėme Kipro užuovėja, nes pūtė priešingi vėjai.

⁵When we had sailed across the sea which is off Cilicia and Pamphylia, we came to Myra, a city of Lycia.

⁵Perplaukę jūrą ties Kilikija ir Pamfilija, atvykome į Lykijos miestą Myrą.

⁶There the centurion found a ship of Alexandria sailing for Italy, and he put us on board.

⁶Tenai šimtininkas surado Aleksandrijos laivą, kuris plaukė į Italiją, ir persodino mus į jį.

⁷When we had sailed slowly many days, and had come with difficulty opposite Cnidus, the wind not allowing us further, we sailed under the lee of Crete, opposite Salmone.

⁷Daug dienų plaukėme palengva ir vargais negalais atsiradome ties Knidu. Kadangi vėjas kliudė, plaukėme Kretos priedangoje, link Salmonės.

⁸With difficulty sailing along it we came to a certain place called Fair Havens, near the city of Lasea.

⁸Šiaip ne taip ją aplenkę, atvykome į vietovę, kuri vadinosi Dailioji Prieplauka, netoli Lasėjos miesto.

⁹When much time had passed and the voyage was now dangerous, because the Fast had now already gone by, Paul admonished them,

⁹Prabėgo daug laiko, ir laivyba tapo pavojinga, nes jau buvo pasibaigęs rudens pasninko metas. Paulius juos įspėjo,

¹⁰and said to them, “Sirs, I perceive that the voyage will be with injury and much loss, not only of the cargo and the ship, but also of our lives.”

¹⁰sakydamas: “Vyrai, numatau, jog šis plaukimas bus grėsmingas ir pražūtingas ne tik kroviniams bei laivui, bet ir mūsų gyvybėms”.

¹¹But the centurion gave more heed to the master and to the owner of the ship than to those things which were spoken by Paul.

¹¹Tačiau šimtininkas labiau tikėjo vairininku ir laivo savininku negu tuo, ką kalbėjo Paulius.

¹²Because the haven was not suitable to winter in, the majority advised going to sea from there, if by any means they could reach Phoenix, and winter there, which is a port of Crete, looking northeast and southeast.

¹²Kadangi uostas buvo netinkamas žiemoti, dauguma nusprendė iš ten plaukti toliau, kaip nors pasiekti Feniksą, Kretos uostą, atvirą į pietvakarius ir šiaurės vakarus, ir ten žiemoti.

¹³When the south wind blew softly, supposing that they had obtained their purpose, they weighed anchor and sailed along Crete, close to shore.

¹³Kai ėmė pūsti lengvas pietų vėjas, jie tikėjosi įvykdyti savo sumanymą ir, pakėlę inkarą, leidosi pirmyn palei Kretos krantus.

¹⁴But before long, a stormy wind beat down from shore, which is called Euroclydon. Or, “a northeaster.”

¹⁴Bet netrukus nuo salos pusės pakilo viesulas, vadinamas Šiauriaryčiu.

¹⁵When the ship was caught, and couldn’t face the wind, we gave way to it, and were driven along.

¹⁵Jis pagavo laivą, nepajėgusį jam priešintis, ir mes turėjome jį leisti pavėjui.

¹⁶Running under the lee of a small island called Clauda, we were able, with difficulty, to secure the boat.

¹⁶Kai mus nešė pro salelę, vardu Klaudą, mes tik vargais negalais išsaugojome gelbėjimo valtį.

¹⁷After they had hoisted it up, they used cables to help reinforce the ship. Fearing that they would run aground on the Syrtis sand bars, they lowered the sea anchor, and so were driven along.

¹⁷Kai ji buvo užkelta, jūreiviai ėmė stiprinti laivą­apjuosė jį virvėmis. Bijodami pakliūti ant Sirtės seklumų, jie nuleido bures ir taip plaukė toliau.

¹⁸As we labored exceedingly with the storm, the next day they began to throw things overboard.

¹⁸Mus baisiai vargino audra. Todėl rytojaus dieną teko išmesti į jūrą dalį krovinio.

¹⁹On the third day, they threw out the ship’s tackle with their own hands.

¹⁹Trečią dieną savo rankomis išmetėme kai kuriuos laivo įrengimus.

²⁰When neither sun nor stars shone on us for many days, and no small storm pressed on us, all hope that we would be saved was now taken away.

²⁰Ilgą laiką nematydami nei saulės, nei žvaigždžių, smarkios audros blaškomi, galiausiai praradome bet kokią viltį išsigelbėti.

²¹When they had been long without food, Paul stood up in the middle of them, and said, “Sirs, you should have listened to me, and not have set sail from Crete, and have gotten this injury and loss.

²¹Žmonės jau ilgą laiką nieko nevalgė. Paulius, atsistojęs tarp jų, tarė: “Vyrai! Reikėjo paklausyti manęs ir neplaukti nuo Kretos į jūrą. Būtų išvengta šių pavojų ir nuostolių.

²²Now I exhort you to cheer up, for there will be no loss of life among you, but only of the ship.

²²Tačiau ir dabar raginu laikytis drąsiai. Niekas iš jūsų nežus, vien tik laivas.

²³For there stood by me this night an angel, belonging to the God whose I am and whom I serve,

²³Šią naktį mane aplankė angelas Dievo, kuriam aš priklausau ir tarnauju,

²⁴saying, ‘Don’t be afraid, Paul. You must stand before Caesar. Behold, God has granted you all those who sail with you.’

²⁴ir pasakė: ‘Nebijok, Pauliau! Tu privalai stoti prieš ciesorių. Ir štai Dievas tau dovanoja visus, plaukiančius su tavimi’.

²⁵Therefore, sirs, cheer up! For I believe God, that it will be just as it has been spoken to me.

²⁵Tad, vyrai, drąsiau! Aš tikiu Dievu, kad taip ir įvyks, kaip man pasakyta.

²⁶But we must run aground on a certain island.”

²⁶Mus išmes į kokią nors salą”.

²⁷But when the fourteenth night had come, as we were driven back and forth in the Adriatic Sea, about midnight the sailors surmised that they were drawing near to some land.

²⁷Kai buvome svaidomi Adrijos jūroje keturioliktą naktį, apie vidurnaktį jūreiviams pasirodė, kad artėjame prie kažkokios sausumos.

²⁸They took soundings, and found twenty fathoms. 20 fathoms = 120 feet = 36.6 meters After a little while, they took soundings again, and found fifteen fathoms. 15 fathoms = 90 feet = 27.4 meters

²⁸Jie išmetė grimzlę ir nustatė dvidešimties sieksnių gylį; po kiek laiko išmatavo dar kartą ir berado penkiolika.

²⁹Fearing that we would run aground on rocky ground, they let go four anchors from the stern, and wished for daylight.

²⁹Bijodami užšokti ant povandeninių uolų, jie išmetė iš paskuigalio keturis inkarus ir laukė aušros.

³⁰As the sailors were trying to flee out of the ship, and had lowered the boat into the sea, pretending that they would lay out anchors from the bow,

³⁰Jūreiviai mėgino pabėgti iš laivo. Jie nuleido į jūrą gelbėjimo valtį, neva norėdami išmesti inkarus laivo priešakyje.

³¹Paul said to the centurion and to the soldiers, “Unless these stay in the ship, you can’t be saved.”

³¹Paulius tarė šimtininkui ir kareiviams: “Jeigu šitie nepasiliks laive, jūs neišsigelbėsite”.

³²Then the soldiers cut away the ropes of the boat, and let it fall off.

³²Tada kareiviai nukapojo valties virves ir leido jai nukristi į jūrą.

³³While the day was coming on, Paul begged them all to take some food, saying, “This day is the fourteenth day that you wait and continue fasting, having taken nothing.

³³Prieš rytą Paulius paragino visus valgyti, sakydamas: “Šiandien jau keturiolikta diena, kai jūs laukiate nevalgę, nieko burnoje neturėję.

³⁴Therefore I beg you to take some food, for this is for your safety; for not a hair will perish from any of your heads.”

³⁴Todėl aš jus prašau valgyti. To reikia jūsų išsigelbėjimui. Nė vienam iš jūsų nenukris nė plaukas nuo galvos!”

³⁵When he had said this, and had taken bread, he gave thanks to God in the presence of all, and he broke it, and began to eat.

³⁵Tai pasakęs, jis paėmė duonos, visų akivaizdoje padėkojo Dievui, sulaužė ir pradėjo valgyti.

³⁶Then they all cheered up, and they also took food.

³⁶Tada visi pralinksmėjo ir ėmėsi valgio.

³⁷In all, we were two hundred seventy-six souls on the ship.

³⁷Laive iš viso buvome du šimtai septyniasdešimt šeši žmonės.

³⁸When they had eaten enough, they lightened the ship, throwing out the wheat into the sea.

³⁸Pavalgę jie palengvino laivą, išmesdami jūron javus.

³⁹When it was day, they didn’t recognize the land, but they noticed a certain bay with a beach, and they decided to try to drive the ship onto it.

³⁹Rytui išaušus, jūreiviai negalėjo pažinti žemės, tiktai pastebėjo nedidelę įlanką lėkštais krantais, į kurią, jei bus įmanoma, jie nutarė pasukti laivą.

⁴⁰Casting off the anchors, they left them in the sea, at the same time untying the rudder ropes. Hoisting up the foresail to the wind, they made for the beach.

⁴⁰Nupjovė inkarus, paliko juos jūroje, atleido vairo diržus ir, iškėlę prieš vėją priekinę burę, leidosi į krantą.

⁴¹But coming to a place where two seas met, they ran the vessel aground. The bow struck and remained immovable, but the stern began to break up by the violence of the waves.

⁴¹Atsidūrę prie seklumos, jie užšokdino ant jos laivą. Priekis liko tvirtai įsmigęs, o paskuigalis ėmė irti nuo smarkios bangų mūšos.

⁴²The soldiers’ counsel was to kill the prisoners, so that none of them would swim out and escape.

⁴²Kareiviai sumanė išžudyti kalinius, kad kuris išplaukęs nepaspruktų.

⁴³But the centurion, desiring to save Paul, stopped them from their purpose, and commanded that those who could swim should throw themselves overboard first to go toward the land;

⁴³Bet šimtininkas, gelbėdamas Paulių, sutrukdė jų sumanymą. Jis įsakė, kad mokantys plaukti pirmi šoktų į jūrą ir plauktų į krantą,

⁴⁴and the rest should follow, some on planks, and some on other things from the ship. So it happened that they all escaped safely to the land.

⁴⁴o kiti tai padarytų kas ant lentų, kas ant laivo nuolaužų. Šitaip visi išsigelbėjo ir pasiekė žemę.