¹As they spoke to the people, the priests and the captain of the temple and the Sadducees came to them,

¹Jiems dar kalbant miniai, prie jų priėjo kunigų, šventyklos apsaugos viršininkas ir sadukiejų,

²being upset because they taught the people and proclaimed in Jesus the resurrection from the dead.

²kurie buvo labai pasipiktinę, kad apaštalai mokė žmones ir skelbė mirusiųjų prisikėlimą Jėzuje.

³They laid hands on them, and put them in custody until the next day, for it was now evening.

³Jie suėmė juos ir įkalino iki kitos dienos, nes jau buvo vakaras.

⁴But many of those who heard the word believed, and the number of the men came to be about five thousand.

⁴Bet daugelis, girdėjusių žodį, įtikėjo, ir tikinčiųjų skaičius padidėjo maždaug iki penkių tūkstančių.

⁵It happened in the morning, that their rulers, elders, and scribes were gathered together in Jerusalem.

⁵Rytojaus dieną Jeruzalėje susirinko tautos vadovai, vyresnieji ir Rašto žinovai,

⁶Annas the high priest was there, with Caiaphas, John, Alexander, and as many as were relatives of the high priest.

⁶taip pat vyriausiasis kunigas Anas, Kajafas, Jonas, Aleksandras ir kiti vyriausiojo kunigo giminės.

⁷When they had stood them in the middle of them, they inquired, “By what power, or in what name, have you done this?”

⁷Pasistatę apaštalus viduryje, jie paklausė: “Kokia jėga ar kieno vardu jūs tai padarėte?”

⁸Then Peter, filled with the Holy Spirit, said to them, “You rulers of the people, and elders of Israel,

⁸Tada Petras, kupinas Šventosios Dvasios, jiems atsakė: “Tautos vadovai ir Izraelio vyresnieji!

⁹if we are examined today concerning a good deed done to a crippled man, by what means this man has been healed,

⁹Jeigu dėl gero darbo ligotam žmogui šiandien mus klausinėjate, kaip jis buvo išgydytas,

¹⁰be it known to you all, and to all the people of Israel, that in the name of Jesus Christ of Nazareth, whom you crucified, whom God raised from the dead, in him does this man stand here before you whole.

¹⁰tai tebūnie jums visiems ir visai Izraelio tautai žinoma: vardu Jėzaus Kristaus iš Nazareto, kurį jūs nukryžiavote ir kurį Dievas prikėlė iš numirusių! Jo dėka šis vyras jūsų akivaizdoje stovi sveikas.

¹¹He is ‘the stone which was regarded as worthless by you, the builders, which has become the head of the corner.’ Psalm 118:22

¹¹Jėzus yra ‘akmuo, kurį jūs, statytojai, atmetėte ir kuris tapo kertiniu akmeniu’.

¹²There is salvation in none other, for neither is there any other name under heaven, that is given among men, by which we must be saved!”

¹²Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo turime būti išgelbėti”.

¹³Now when they saw the boldness of Peter and John, and had perceived that they were unlearned and ignorant men, they marveled. They recognized that they had been with Jesus.

¹³Matydami Petro ir Jono drąsą ir patyrę, kad tai nemokyti, paprasti žmonės, jie labai stebėjosi; be to, atpažino juos buvus kartu su Jėzumi.

¹⁴Seeing the man who was healed standing with them, they could say nothing against it.

¹⁴Bet, matydami stovintį su jais pagydytąjį, jie neturėjo ką pasakyti prieš.

¹⁵But when they had commanded them to go aside out of the council, they conferred among themselves,

¹⁵Tada liepė jiems išeiti iš sinedriono ir ėmė tartis:

¹⁶saying, “What shall we do to these men? Because indeed a notable miracle has been done through them, as can be plainly seen by all who dwell in Jerusalem, and we can’t deny it.

¹⁶“Ką daryti su šitais žmonėmis? Juk visiems Jeruzalės gyventojams žinomas jų padarytas akivaizdus stebuklas, ir mes to negalime nuneigti.

¹⁷But so that this spreads no further among the people, let’s threaten them, that from now on they don’t speak to anyone in this name.”

¹⁷Bet kad dalykas neišplistų žmonėse, griežtai uždrauskime, kad jie nė vienam žmogui daugiau nekalbėtų tuo vardu”.

¹⁸They called them, and commanded them not to speak at all nor teach in the name of Jesus.

¹⁸Ir vėl juos pasišaukę, įsakė jiems išvis neskelbti ir nemokyti Jėzaus vardu.

¹⁹But Peter and John answered them, “Whether it is right in the sight of God to listen to you rather than to God, judge for yourselves,

¹⁹Tačiau Petras ir Jonas jiems atsakė: “Spręskite patys, ar teisinga Dievo akivaizdoje jūsų klausyti labiau negu Dievo!

²⁰for we can’t help telling the things which we saw and heard.”

²⁰Juk mes negalime nekalbėti apie tai, ką matėme ir girdėjome”.

²¹When they had further threatened them, they let them go, finding no way to punish them, because of the people; for everyone glorified God for that which was done.

²¹Prigrasinę jie paleido juos, nerasdami už ką bausti,­dėl žmonių, nes visi garbino Dievą už tai, kas buvo įvykę.

²²For the man on whom this miracle of healing was performed was more than forty years old.

²²Vyras, kuris patyrė tą išgydymo stebuklą, buvo daugiau nei keturiasdešimties metų.

²³Being let go, they came to their own company, and reported all that the chief priests and the elders had said to them.

²³Paleisti jie atėjo pas saviškius ir išpasakojo, ką jiems sakė aukštieji kunigai ir vyresnieji.

²⁴When they heard it, they lifted up their voice to God with one accord, and said, “O Lord, you are God, who made the heaven, the earth, the sea, and all that is in them;

²⁴Išklausę visi vieningai pakėlė balsus į Dievą ir sakė: “Valdove, Tu esi Dievas, sutvėręs dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra.

²⁵who by the mouth of your servant, David, said, ‘Why do the nations rage, and the peoples plot a vain thing?

²⁵Tu kalbėjai savo tarno Dovydo lūpomis: ‘Kodėl niršta pagonys, kam veltui tautos sąmokslus rengia?

²⁶The kings of the earth take a stand, and the rulers take council together, against the Lord, and against his Christ Christ (Greek) and Messiah (Hebrew) both mean Anointed One. .’ Psalm 2:1-2

²⁶Žemės karaliai sukilo, valdovai susibūrė draugėn prieš Viešpatį ir Jo Kristų’.

²⁷“For truly, in this city against your holy servant, Jesus, whom you anointed, both Herod and Pontius Pilate, with the Gentiles and the people of Israel, were gathered together

²⁷Prieš Tavo šventąjį Sūnų Jėzų, kurį Tu patepei, iš tiesų susibūrė Erodas, Poncijus Pilotas su pagonimis ir Izraelio tauta,

²⁸to do whatever your hand and your council foreordained to happen.

²⁸kad įvykdytų, ką Tavo ranka ir sprendimas iš anksto buvo nulėmę įvykti.

²⁹Now, Lord, look at their threats, and grant to your servants to speak your word with all boldness,

²⁹O dabar, Viešpatie, pažvelk į jų grasinimus ir duok savo tarnams su didžia drąsa skelbti Tavo žodį,

³⁰while you stretch out your hand to heal; and that signs and wonders may be done through the name of your holy Servant Jesus.”

³⁰ištiesdamas savo ranką išgydymams, ir kad būtų daromi ženklai bei stebuklai Tavo šventojo Sūnaus Jėzaus vardu”.

³¹When they had prayed, the place was shaken where they were gathered together. They were all filled with the Holy Spirit, and they spoke the word of God with boldness.

³¹Jiems pasimeldus, sudrebėjo susirinkimo vieta, visi prisipildė Šventosios Dvasios ir drąsiai skelbė Dievo žodį.

³²The multitude of those who believed were of one heart and soul. Not one of them claimed that anything of the things which he possessed was his own, but they had all things in common.

³²Visa tikinčiųjų daugybė buvo vienos širdies ir vienos sielos. Ką turėjo, nė vienas nevadino savo nuosavybe, bet visa jiems buvo bendra.

³³With great power, the apostles gave their testimony of the resurrection of the Lord Jesus. Great grace was on them all.

³³Apaštalai su didžiule jėga liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir gausi malonė buvo su jais visais.

³⁴For neither was there among them any who lacked, for as many as were owners of lands or houses sold them, and brought the proceeds of the things that were sold,

³⁴Tarp jų nebuvo stokojančių, nes visi, kurie turėjo žemės sklypus ar namus, juos parduodavo, o už tai gautus pinigus atnešdavo

³⁵and laid them at the apostles’ feet, and distribution was made to each, according as anyone had need.

³⁵ir sudėdavo prie apaštalų kojų, ir kiekvienam buvo dalijama, kiek kam reikėjo.

³⁶Joses, who by the apostles was surnamed Barnabas (which is, being interpreted, Son of Encouragement), a Levite, a man of Cyprus by race,

³⁶Jozė, apaštalų pramintas Barnabu (išvertus tai reiškia: “Paguodos sūnus”), levitas, kilęs iš Kipro,

³⁷having a field, sold it, and brought the money and laid it at the apostles’ feet.

³⁷pardavęs savo žemės sklypą, atnešė pinigus ir padėjo apaštalams po kojų.