¹Then we turned, and took our journey into the wilderness by the way to the Red Sea or, Sea of Reeds , as Yahweh spoke to me; and we encircled Mount Seir many days.

¹“Pasitraukę iš ten, atėjome į dykumą prie Raudonosios jūros, kaip man Viešpats buvo įsakęs, ir ilgai gyvenome Seyro kalnyne.

²Yahweh spoke to me, saying,

²Viešpats kalbėjo man:

³“You have encircled this mountain long enough. Turn northward.

³‘Užtenka gyventi šiame kalnyne, traukite į šiaurę,

⁴Command the people, saying, ‘You are to pass through the border of your brothers the children of Esau, who dwell in Seir; and they will be afraid of you: take good heed to yourselves therefore;

⁴pereikite per jūsų brolių, Ezavo vaikų apgyvendintą Seyro kraštą; jie jūsų bijos.

⁵don’t contend with them; for I will not give you of their land, no, not so much as for the sole of the foot to tread on; because I have given Mount Seir to Esau for a possession.

⁵Saugokitės, nekariaukite su jais, nes jų žemės neduosiu jums nė pėdos. Seyro kalnus daviau paveldėti Ezavui.

⁶You shall purchase food of them for money, that you may eat; and you shall also buy water of them for money, that you may drink.’”

⁶Pirkite iš jų maistą už pinigus, taip pat vandenį’.

⁷For Yahweh your God has blessed you in all the work of your hand; he has known your walking through this great wilderness: these forty years Yahweh your God has been with you; you have lacked nothing.

⁷Viešpats, jūsų Dievas, laimino visus jūsų darbus. Jis žino jūsų kelionę, kai ėjote per didžiąją dykumą; Viešpats, jūsų Dievas, buvo su jumis keturiasdešimt metų ir nieko jums nestigo.

⁸So we passed by from our brothers the children of Esau, who dwell in Seir, from the way of the Arabah from Elath and from Ezion Geber. We turned and passed by the way of the wilderness of Moab.

⁸Perėję per mūsų brolių, Ezavo vaikų kraštą, kurie gyveno Seyre, lygumos keliu nuo Elato ir Ecjon Gebero traukėme į Moabo dykumą.

⁹Yahweh said to me, “Don’t bother Moab, neither contend with them in battle; for I will not give you of his land for a possession; because I have given Ar to the children of Lot for a possession.”

⁹Tada man Viešpats sakė: ‘Nekovok su moabitais ir nepradėk su jais karo. Jų žemės tau neduosiu, nes Arą atidaviau Loto palikuonims’.

¹⁰(The Emim lived therein before, a people great, and many, and tall, as the Anakim:

¹⁰Anksčiau jo gyventojai buvo emai, didelė ir galinga tauta, aukšta kaip Anako palikuonys.

¹¹these also are accounted Rephaim, as the Anakim; but the Moabites call them Emim.

¹¹Jie buvo laikomi milžinais, kaip ir anakiečiai. Moabitai juos vadina emais.

¹²The Horites also lived in Seir before, but the children of Esau succeeded them; and they destroyed them from before them, and lived in their place; as Israel did to the land of his possession, which Yahweh gave to them.)

¹²Seyre anksčiau gyveno horai, bet Ezavo palikuonys juos išvarė ir sunaikino, ir apsigyveno jų vietoje. Jie padarė kaip izraelitai savo paveldėtoje žemėje, kurią jiems davė Viešpats.

¹³“Now rise up, and cross over the brook Zered.” We went over the brook Zered.

¹³Viešpačiui įsakius, perėjome per Zeredo upelį.

¹⁴The days in which we came from Kadesh Barnea, until we had come over the brook Zered, were thirty-eight years; until all the generation of the men of war were consumed from the midst of the camp, as Yahweh swore to them.

¹⁴Kelionės laikas nuo Kadeš Barnėjos ligi Zeredo upelio buvo trisdešimt aštuoneri metai, kol išmirė visa karta vyrų, tinkamų karui, kaip Viešpats buvo prisiekęs.

¹⁵Moreover the hand of Yahweh was against them, to destroy them from the midst of the camp, until they were consumed.

¹⁵Iš tiesų Viešpaties ranka buvo prieš juos, kad išnaikintų juos iš tautos, kol jie visi buvo pražudyti.

¹⁶So it happened, when all the men of war were consumed and dead from among the people,

¹⁶Išmirus visiems karui tinkamiems vyrams,

¹⁷that Yahweh spoke to me, saying,

¹⁷Viešpats tarė man:

¹⁸“You are this day to pass over Ar, the border of Moab:

¹⁸‘Šiandien pereisi moabitų žemę pro miestą Arą.

¹⁹and when you come near over against the children of Ammon, don’t bother them, nor contend with them; for I will not give you of the land of the children of Ammon for a possession; because I have given it to the children of Lot for a possession.”

¹⁹Priartėjęs prie amonitų, saugokis nekovoti prieš juos ir nepradėk karo, nes Aš tau neduosiu amonitų žemės; Aš ją atidaviau Loto palikuonims’.

²⁰(That also is accounted a land of Rephaim: Rephaim lived therein before; but the Ammonites call them Zamzummim,

²⁰Kraštas buvo laikomas milžinų žeme, nes praeityje joje gyveno milžinai, kuriuos amonitai vadina zamzumais.

²¹a people great, and many, and tall, as the Anakim; but Yahweh destroyed them before them; and they succeeded them, and lived in their place;

²¹Tauta buvo didelė, gausi ir labai augalota kaip anakiečiai. Viešpats juos išnaikino amonitų akivaizdoje ir amonitus apgyvendino jų vietoje.

²²as he did for the children of Esau, who dwell in Seir, when he destroyed the Horites from before them; and they succeeded them, and lived in their place even to this day:

²²Taip pat padarė ezavitams, gyvenantiems Seyre; išnaikino horus ir jų žemę atidavė ezavitams, kurioje jie gyvena iki šios dienos.

²³and the Avvim, who lived in villages as far as Gaza, the Caphtorim, who came forth out of Caphtor, destroyed them, and lived in their place.)

²³Avus, gyvenusius prie Gazos, išvarė kaftoriečiai, kilę iš Kaftoro, juos išnaikino ir apsigyveno jų vietoje.

²⁴“Rise up, take your journey, and pass over the valley of the Arnon: behold, I have given into your hand Sihon the Amorite, king of Heshbon, and his land; begin to possess it, and contend with him in battle.

²⁴Viešpats tarė: ‘Pereikite Arnono upelį; štai Aš atidaviau į tavo rankas Sihoną, amoritų karalių iš Hešbono, ir jo žemę. Pradėk ją užimti ir kariauk su juo.

²⁵This day will I begin to put the dread of you and the fear of you on the peoples who are under the whole sky, who shall hear the report of you, and shall tremble, and be in anguish because of you.”

²⁵Šiandien Aš pradėsiu daryti taip, kad visos tautos bijotų tavęs ir būtų apimtos siaubo prieš tave; kurios išgirs apie tave, išsigąs ir drebės dėl tavęs’.

²⁶I sent messengers out of the wilderness of Kedemoth to Sihon king of Heshbon with words of peace, saying,

²⁶Aš siunčiau iš Kedemoto dykumos pas Hešbono karalių Sihoną pasiuntinius su taikiais žodžiais, prašydamas:

²⁷“Let me pass through your land: I will go along by the highway, I will turn neither to the right hand nor to the left.

²⁷‘Leisk mums pereiti per tavo kraštą; eisime vieškeliu, nenukrypsime nei į dešinę, nei į kairę.

²⁸You shall sell me food for money, that I may eat; and give me water for money, that I may drink: only let me pass through on my feet,

²⁸Maistą valgiui pirksime už pinigus ir vandenį gėrimui už pinigus, tik leisk mums pereiti.

²⁹as the children of Esau who dwell in Seir, and the Moabites who dwell in Ar, did to me; until I shall pass over the Jordan into the land which Yahweh our God gives us.”

²⁹Ezavitai, gyvenantys Seyre, ir moabitai iš Aro tokiu būdu mus praleido per savo kraštą, kad pasiekę Jordaną, eitume į mums pažadėtą žemę’.

³⁰But Sihon king of Heshbon would not let us pass by him; for Yahweh your God hardened his spirit, and made his heart obstinate, that he might deliver him into your hand, as at this day.

³⁰Bet Hešbono karalius Sihonas nenorėjo mums leisti eiti per jo kraštą, nes Viešpats, tavo Dievas, užkietino jo dvasią ir padarė jo širdį užsispyrusią, kad galėtų jį atiduoti į tavo rankas.

³¹Yahweh said to me, “Behold, I have begun to deliver up Sihon and his land before you: begin to possess, that you may inherit his land.”

³¹Tada Viešpats man tarė: ‘Štai Aš pradėjau atiduoti Sihoną ir jo žemę tau, pradėk užimti, kad galėtum paveldėti jo žemę’.

³²Then Sihon came out against us, he and all his people, to battle at Jahaz.

³²Sihonas su visais kariais išėjo prieš mus Jahace.

³³Yahweh our God delivered him up before us; and we struck him, and his sons, and all his people.

³³Viešpats, mūsų Dievas, atidavė jį, ir mes nugalėjome ir užėmėme kraštą.

³⁴We took all his cities at that time, and utterly destroyed every inhabited city, with the women and the little ones; we left none remaining:

³⁴Paėmėme visus miestus, išnaikinome jų vyrus, moteris ir kūdikius­nieko nepalikome,

³⁵only the livestock we took for a prey to ourselves, with the spoil of the cities which we had taken.

³⁵tik visus galvijus ir užimtųjų miestų grobį pasiėmėme.

³⁶From Aroer, which is on the edge of the valley of the Arnon, and the city that is in the valley, even to Gilead, there was not a city too high for us; Yahweh our God delivered up all before us:

³⁶Nuo Aroero miesto, esančio Arnono upelio slėnyje, iki Gileado nebuvo miesto, kurio nebūtumėme užėmę. Viešpats, mūsų Dievas, atidavė juos visus mums.

³⁷only to the land of the children of Ammon you didn’t come near; all the side of the river Jabbok, and the cities of the hill country, and wherever Yahweh our God forbade us.

³⁷Amonitų žemės, kuri yra prie Jaboko upelio, nelietėme, taip pat nelietėme kalnų miestų ir visų vietų, į kurias Viešpats, mūsų Dievas, mums uždraudė eiti”.