¹The words of the Preacher, the son of David, king in Jerusalem:

¹Dovydo sūnaus, pamokslininko, kuris buvo Jeruzalės karalius, žodžiai.

²“Vanity of vanities,” says the Preacher; “Vanity of vanities, all is vanity.”

²Tuštybių tuštybė,­sako pamokslininkas.­Tuštybių tuštybė, viskas tuštybė.

³What does man gain from all his labor in which he labors under the sun?

³Kokia nauda žmogui iš viso jo triūso, kurį jis turi po saule.

⁴One generation goes, and another generation comes; but the earth remains forever.

⁴Viena karta praeina, kita­ateina, o žemė lieka per amžius.

⁵The sun also rises, and the sun goes down, and hurries to its place where it rises.

⁵Saulė teka, leidžiasi ir skuba į vietą, iš kur ji užtekėjo.

⁶The wind goes toward the south, and turns around to the north. It turns around continually as it goes, and the wind returns again to its courses.

⁶Vėjas pučia į pietus ir pasisuka į šiaurę; pučia šen ir ten, sukasi aplinkui ir vėl grįžta į vietą, iš kur pakilo.

⁷All the rivers run into the sea, yet the sea is not full. To the place where the rivers flow, there they flow again.

⁷Visos upės teka į jūrą, bet jūra vis nepilna. Upės grįžta atgal, iš kur ištekėjo.

⁸All things are full of weariness beyond uttering. The eye is not satisfied with seeing, nor the ear filled with hearing.

⁸Akys nepasisotins stebėdamos ir ausys neprisipildys girdėdamos.

⁹That which has been is that which shall be; and that which has been done is that which shall be done: and there is no new thing under the sun.

⁹Kas buvo, tas vėl bus; kas padaryta, tas vėl bus daroma. Nieko naujo nėra po saule.

¹⁰Is there a thing of which it may be said, “Behold, this is new?” It has been long ago, in the ages which were before us.

¹⁰Jei yra kas, apie ką būtų galima sakyti: “Žiūrėk, tai nauja!”, tai jau buvo senais laikais prieš mus.

¹¹There is no memory of the former; neither shall there be any memory of the latter that are to come, among those that shall come after.

¹¹Praeities įvykiai užmirštami, o ir vėliau būsiančių nebeatsimins tie, kurie gyvens po jų.

¹²I, the Preacher, was king over Israel in Jerusalem.

¹²Aš, pamokslininkas, buvau Izraelio karalius Jeruzalėje.

¹³I applied my heart to seek and to search out by wisdom concerning all that is done under the sky. It is a heavy burden that God The Hebrew word rendered “God” is “Elohim.” has given to the sons of men to be afflicted with.

¹³Aš nusprendžiau savo širdyje stebėti ir tyrinėti išmintimi visa, kas darosi šiame pasaulyje. Šią varginančią užduotį Dievas davė žmonių sūnums, kad ją vykdytų.

¹⁴I have seen all the works that are done under the sun; and behold, all is vanity and a chasing after wind.

¹⁴Aš mačiau viską, kas darosi po saule, ir supratau, kad tai tuštybė ir vėjo gaudymas.

¹⁵That which is crooked can’t be made straight; and that which is lacking can’t be counted.

¹⁵Kas kreiva, negalima ištiesinti, ir ko nėra, negalima suskaičiuoti.

¹⁶I said to myself, “Behold, I have obtained for myself great wisdom above all who were before me in Jerusalem. Yes, my heart has had great experience of wisdom and knowledge.”

¹⁶Aš galvojau savo širdyje, kad esu įsigijęs daugiau išminties už visus, prieš mane buvusius Jeruzalėje. Mano širdis įgavo daug išminties ir pažinimo.

¹⁷I applied my heart to know wisdom, and to know madness and folly. I perceived that this also was a chasing after wind.

¹⁷Aš nusprendžiau savo širdyje suprasti, kas yra išmintis ir kas beprotybė bei kvailystė, bet patyriau, kad tai taip pat vėjo gaudymas.

¹⁸For in much wisdom is much grief; and he who increases knowledge increases sorrow.

¹⁸Kur yra daug išminties, ten yra ir daug sielvarto; kuo daugiau išminties, tuo daugiau kančių.