¹Abraham was old, and well stricken in age. Yahweh had blessed Abraham in all things.

¹Abraomas paseno ir sulaukė žilos senatvės. Viešpats viskuo jį laimino.

²Abraham said to his servant, the elder of his house, who ruled over all that he had, “Please put your hand under my thigh.

²Abraomas tarė savo namų vyriausiajam tarnui, kuris prižiūrėjo visa, kas jam priklausė: “Dėk savo ranką po mano šlaunimi,

³I will make you swear by Yahweh, the God of heaven and the God of the earth, that you shall not take a wife for my son of the daughters of the Canaanites, among whom I live.

³kad prisaikdinčiau tave Viešpaties, žemės ir dangaus Dievo vardu, kad neimsi žmonos mano sūnui iš kanaaniečių dukterų, tarp kurių gyvenu,

⁴But you shall go to my country, and to my relatives, and take a wife for my son Isaac.”

⁴bet vyksi į mano kraštą, pas mano gimines, ir ten paimsi žmoną mano sūnui Izaokui”.

⁵The servant said to him, “What if the woman isn’t willing to follow me to this land? Must I bring your son again to the land you came from?”

⁵Tarnas jam atsakė: “O gal ta moteris nenorės eiti su manimi į šitą kraštą? Ar tuomet turėsiu sugrąžinti tavo sūnų į tą kraštą, iš kurio išvykai?”

⁶Abraham said to him, “Beware that you don’t bring my son there again.

⁶Abraomas jam tarė: “Saugokis, kad negrąžintum mano sūnaus tenai!

⁷Yahweh, the God of heaven, who took me from my father’s house, and from the land of my birth, who spoke to me, and who swore to me, saying, ‘I will give this land to your seed or, offspring .’ He will send his angel before you, and you shall take a wife for my son from there.

⁷Viešpats, dangaus Dievas, kuris mane išvedė iš mano tėvo namų, iš mano gimtojo krašto, man kalbėjo ir prisiekė: ‘Tavo palikuonims duosiu šį kraštą’. Jis siųs savo angelą pirma tavęs, ir tu iš ten paimsi žmoną mano sūnui.

⁸If the woman isn’t willing to follow you, then you shall be clear from this my oath. Only you shall not bring my son there again.”

⁸O jei ta moteris nenorės eiti su tavimi, būsi laisvas nuo šito įpareigojimo. Tik mano sūnaus nesugrąžink tenai!”

⁹The servant put his hand under the thigh of Abraham his master, and swore to him concerning this matter.

⁹Tada tarnas padėjo savo ranką po savo valdovo Abraomo šlaunimi ir jam prisiekė.

¹⁰The servant took ten camels, of his master’s camels, and departed, having a variety of good things of his master’s with him. He arose, and went to Mesopotamia, to the city of Nahor.

¹⁰Tarnas ėmė dešimt savo valdovo kupranugarių, geriausių bei brangiausių dovanų ir išvyko į Mesopotamiją, į Nahoro miestą.

¹¹He made the camels kneel down outside the city by the well of water at the time of evening, the time that women go out to draw water.

¹¹Vakare leido kupranugariams pailsėti už miesto, prie vandens šulinio, tuo metu, kai moterys eina semti vandens.

¹²He said, “Yahweh, the God of my master Abraham, please give me success this day, and show kindness to my master Abraham.

¹²Jis meldėsi: “Viešpatie, mano valdovo Abraomo Dieve, duok man sėkmę šiandien ir tuo parodyk savo malonę mano valdovui Abraomui!

¹³Behold, I am standing by the spring of water. The daughters of the men of the city are coming out to draw water.

¹³Štai stoviu prie šulinio, o miesto gyventojų dukterys ateis semti vandens.

¹⁴Let it happen, that the young lady to whom I will say, ‘Please let down your pitcher, that I may drink,’ and she will say, ‘Drink, and I will also give your camels a drink,’—let her be the one you have appointed for your servant Isaac. By this I will know that you have shown kindness to my master.”

¹⁴Jei mergaitė, kuriai sakysiu: ‘Prašau, palenk savo ąsotį ir leisk man atsigerti’, atsakys: ‘Gerk! Aš ir tavo kupranugarius pagirdysiu’, ji bus ta, kurią paskyrei savo tarnui Izaokui. Iš to suprasiu, kad parodei malonę mano valdovui”.

¹⁵It happened, before he had finished speaking, that behold, Rebekah came out, who was born to Bethuel the son of Milcah, the wife of Nahor, Abraham’s brother, with her pitcher on her shoulder.

¹⁵Jam dar nebaigus kalbėti, atėjo Rebeka, Abraomo brolio Nahoro žmonos Milkos sūnaus Betuelio duktė, nešina ąsočiu ant peties.

¹⁶The young lady was very beautiful to look at, a virgin, neither had any man known her. She went down to the spring, filled her pitcher, and came up.

¹⁶Mergina buvo labai graži, mergaitė, kurios joks vyras nebuvo pažinęs. Ji, nusileidusi prie šulinio ir pasisėmusi vandens, lipo aukštyn.

¹⁷The servant ran to meet her, and said, “Please give me a drink, a little water from your pitcher.”

¹⁷Tarnas nuskubėjo jos pasitikti ir tarė: “Duok man truputį vandens atsigerti iš savo ąsočio!”

¹⁸She said, “Drink, my lord.” She hurried, and let down her pitcher on her hand, and gave him drink.

¹⁸Ji atsakė: “Gerk, mano viešpatie!” Skubiai nuleidusi ąsotį sau ant rankos, davė jam gerti.

¹⁹When she had done giving him drink, she said, “I will also draw for your camels, until they have done drinking.”

¹⁹Jam atsigėrus, ji tarė: “Ir tavo kupranugarius pagirdysiu”.

²⁰She hurried, and emptied her pitcher into the trough, and ran again to the well to draw, and drew for all his camels.

²⁰Skubiai išpylusi savo ąsotį į lovį, vėl nubėgo prie šulinio. Taip ji pagirdė visus jo kupranugarius.

²¹The man looked steadfastly at her, remaining silent, to know whether Yahweh had made his journey prosperous or not.

²¹Tuo metu jis tylomis ją stebėjo, norėdamas patirti, ar Viešpats padarė jo kelionę sėkmingą, ar ne.

²²It happened, as the camels had done drinking, that the man took a golden ring of half a shekel weight, and two bracelets for her hands of ten shekels weight of gold,

²²Kupranugariams atsigėrus, jis išėmė auksinę sagtį kaktai, sveriančią pusę šekelio, ir dvi apyrankes, sveriančias dešimt šekelių aukso,

²³and said, “Whose daughter are you? Please tell me. Is there room in your father’s house for us to lodge in?”

²³ir klausė: “Kieno duktė esi? Ar yra tavo tėvo namuose mums vietos pernakvoti?”

²⁴She said to him, “I am the daughter of Bethuel the son of Milcah, whom she bore to Nahor.”

²⁴Ji atsakė: “Aš esu duktė Betuelio, Milkos sūnaus, kurį ji pagimdė Nahorui”.

²⁵She said moreover to him, “We have both straw and provender enough, and room to lodge in.”

²⁵Ji tęsė: “Šiaudų ir pašaro pas mus daug, taip pat ir vietos nakvynei”.

²⁶The man bowed his head, and worshiped Yahweh.

²⁶Vyras nusilenkė ir pagarbino Viešpatį:

²⁷He said, “Blessed be Yahweh, the God of my master Abraham, who has not forsaken his loving kindness and his truth toward my master. As for me, Yahweh has led me in the way to the house of my master’s relatives.”

²⁷“Tebūna palaimintas Viešpats, mano valdovo Abraomo Dievas, kuris buvo malonus ir teisingas mano valdovui ir atvedė mane teisingu keliu į mano valdovo brolio namus!”

²⁸The young lady ran, and told her mother’s house about these words.

²⁸Mergaitė, nubėgusi namo, pranešė visiems, kas atsitiko.

²⁹Rebekah had a brother, and his name was Laban. Laban ran out to the man, to the spring.

²⁹Rebeka turėjo brolį, vardu Labaną. Ir Labanas išbėgo pas vyrą prie šulinio.

³⁰It happened, when he saw the ring, and the bracelets on his sister’s hands, and when he heard the words of Rebekah his sister, saying, “This is what the man said to me,” that he came to the man. Behold, he was standing by the camels at the spring.

³⁰Pamatęs sagtį ir apyrankes ant sesers rankų ir išgirdęs sesers Rebekos žodžius: “Taip kalbėjo tas vyras”, atėjo jis pas tą vyrą, kuris stovėjo šalia kupranugarių prie šulinio,

³¹He said, “Come in, you blessed of Yahweh. Why do you stand outside? For I have prepared the house, and room for the camels.”

³¹ir jam tarė: “Ateik pas mus, Viešpaties palaimintasis! Ko stovi lauke? Aš paruošiau namą ir vietą kupranugariams”.

³²The man came into the house, and he unloaded the camels. He gave straw and provender for the camels, and water to wash his feet and the feet of the men who were with him.

³²Taip jis tą vyrą parsivedė į savo namus, nubalnojo kupranugarius, padavė šiaudų bei pašaro jiems ir vandens jam ir su juo buvusiems vyrams kojoms nuplauti.

³³Food was set before him to eat, but he said, “I will not eat until I have told my message.” He said, “Speak on.”

³³Ir jam buvo paduota maisto, bet jis tarė: “Aš nevalgysiu, kol nepasakysiu, dėl ko esu siųstas”. Labanas tarė: “Kalbėk!”

³⁴He said, “I am Abraham’s servant.

³⁴Jis tarė: “Aš esu Abraomo tarnas.

³⁵Yahweh has blessed my master greatly. He has become great. He has given him flocks and herds, silver and gold, male servants and female servants, and camels and donkeys.

³⁵Viešpats labai palaimino mano valdovą: jis tapo didžiu ir Jis jam davė avių ir galvijų, sidabro ir aukso, tarnų ir tarnaičių, kupranugarių ir asilų.

³⁶Sarah, my master’s wife, bore a son to my master when she was old. He has given all that he has to him.

³⁶Mano valdovo žmona Sara senatvėje pagimdė sūnų mano valdovui, kuriam jis atidavė viską, ką turėjo.

³⁷My master made me swear, saying, ‘You shall not take a wife for my son of the daughters of the Canaanites, in whose land I live,

³⁷Mano valdovas mane prisaikdino: ‘Neimk mano sūnui žmonos iš kanaaniečių dukterų, kurių šalyje gyvenu,

³⁸but you shall go to my father’s house, and to my relatives, and take a wife for my son.’

³⁸bet keliauk į mano tėvo namus, pas mano gimines, ir ten surask mano sūnui žmoną’.

³⁹I asked my master, ‘What if the woman will not follow me?’

³⁹Tada atsakiau savo valdovui: ‘O gal ta moteris nesutiks keliauti su manimi?’

⁴⁰He said to me, ‘Yahweh, before whom I walk, will send his angel with you, and prosper your way. You shall take a wife for my son of my relatives, and of my father’s house.

⁴⁰Bet jis man tarė: ‘Viešpats, kurio akivaizdoje vaikščioju, siųs su tavimi angelą ir padarys tavo kelionę sėkmingą, ir tu paimsi mano sūnui žmoną iš mano giminės ir iš mano tėvo namų.

⁴¹Then will you be clear from my oath, when you come to my relatives. If they don’t give her to you, you shall be clear from my oath.’

⁴¹Jeigu, tau atvykus pas mano gimines, jie tau jos neduos, būsi laisvas nuo priesaikos’.

⁴²I came this day to the spring, and said, ‘Yahweh, the God of my master Abraham, if now you do prosper my way which I go—

⁴²Šiandien, atėjęs prie šulinio, tariau: ‘Viešpatie, mano valdovo Abraomo Dieve, jei darai mano kelionę sėkmingą,

⁴³behold, I am standing by this spring of water. Let it happen, that the maiden who comes out to draw, to whom I will say, “Please give me a little water from your pitcher to drink,”

⁴³tai aš dabar atsistosiu prie šito vandens šulinio. Ta mergaitė, kuriai atėjus semti vandens tarsiu: ‘Duok man truputį vandens atsigerti iš savo ąsočio’,

⁴⁴and she will tell me, “Drink, and I will also draw for your camels,”—let her be the woman whom Yahweh has appointed for my master’s son.’

⁴⁴o ji atsakys: ‘Gerk, ir tavo kupranugarius pagirdysiu’, bus moteris, kurią Viešpats paskyrė mano valdovo sūnui’.

⁴⁵Before I had finished speaking in my heart, behold, Rebekah came out with her pitcher on her shoulder. She went down to the spring, and drew. I said to her, ‘Please let me drink.’

⁴⁵Man dar nebaigus kalbėti, atėjo Rebeka su ąsočiu ant peties ir, nusileidusi prie šulinio, sėmė. Tada jai tariau: ‘Duok man gerti!’

⁴⁶She hurried and let down her pitcher from her shoulder, and said, ‘Drink, and I will also give your camels a drink.’ So I drank, and she also gave the camels a drink.

⁴⁶Ji, skubiai nuleidusi ąsotį nuo peties, tarė: ‘Gerk! Aš ir tavo kupranugarius pagirdysiu!’ Aš gėriau, o ji pagirdė ir kupranugarius.

⁴⁷I asked her, and said, ‘Whose daughter are you?’ She said, ‘The daughter of Bethuel, Nahor’s son, whom Milcah bore to him.’ I put the ring on her nose, and the bracelets on her hands.

⁴⁷Po to paklausiau: ‘Kieno tu duktė?’ Ji atsakė: ‘Esu duktė Betuelio, Nahoro sūnaus, kurį Milka jam pagimdė’. Tada užkabinau sagtį ant jos kaktos ir uždėjau apyrankes jai ant rankų.

⁴⁸I bowed my head, and worshiped Yahweh, and blessed Yahweh, the God of my master Abraham, who had led me in the right way to take my master’s brother’s daughter for his son.

⁴⁸Nusilenkęs pagarbinau Viešpatį ir palaiminau mano valdovo Abraomo Viešpatį Dievą, kuris mane atvedė teisingu keliu, kad imčiau mano valdovo brolio dukterį jo sūnui.

⁴⁹Now if you will deal kindly and truly with my master, tell me. If not, tell me, that I may turn to the right hand, or to the left.”

⁴⁹Taigi dabar, jei norite parodyti mano valdovui malonę ir ištikimybę, sakykite, o jei ne, tai pasakykite man, kad galėčiau pasukti į dešinę ar į kairę”.

⁵⁰Then Laban and Bethuel answered, “The thing proceeds from Yahweh. We can’t speak to you bad or good.

⁵⁰Tada Labanas ir Betuelis atsakė: “Tai Viešpaties padaryta. Negalime nei prieštarauti, nei pritarti.

⁵¹Behold, Rebekah is before you. Take her, and go, and let her be your master’s son’s wife, as Yahweh has spoken.”

⁵¹Štai Rebeka yra tavo akivaizdoje. Imk ją ir eik, tebūna ji tavo valdovo sūnaus žmona, kaip Viešpats kalbėjo”.

⁵²It happened that when Abraham’s servant heard their words, he bowed himself down to the earth to Yahweh.

⁵²Išgirdęs jų žodžius, Abraomo tarnas pagarbino Viešpatį, nusilenkdamas iki žemės.

⁵³The servant brought out jewels of silver, and jewels of gold, and clothing, and gave them to Rebekah. He also gave precious things to her brother and her mother.

⁵³Tarnas, išėmęs sidabrinių ir auksinių indų bei drabužių, juos dovanojo Rebekai; be to, jis dovanojo vertingų daiktų jos broliui ir motinai.

⁵⁴They ate and drank, he and the men who were with him, and stayed all night. They rose up in the morning, and he said, “Send me away to my master.”

⁵⁴Jie valgė, gėrė ir pasiliko tenai per naktį. Rytą, jiems atsikėlus, jis tarė: “Leiskite man keliauti pas mano valdovą”.

⁵⁵Her brother and her mother said, “Let the young lady stay with us a few days, at least ten. After that she will go.”

⁵⁵Jos brolis ir motina prašė: “Tepasilieka mergina pas mus kurį laiką, nors dešimt dienų, po to išleisime”.

⁵⁶He said to them, “Don’t hinder me, since Yahweh has prospered my way. Send me away that I may go to my master.”

⁵⁶Jis atsakė: “Netrukdykite manęs, nes Viešpats padarė mano kelionę sėkmingą. Leiskite man grįžti pas savo valdovą”.

⁵⁷They said, “We will call the young lady, and ask her.”

⁵⁷Jie tarė: “Pašaukime mergaitę ir jos paklauskime”.

⁵⁸They called Rebekah, and said to her, “Will you go with this man?” She said, “I will go.”

⁵⁸Pašaukę Rebeką, klausė: “Ar keliausi su šiuo vyru?” Ji atsakė: “Taip, keliausiu”.

⁵⁹They sent away Rebekah, their sister, with her nurse, Abraham’s servant, and his men.

⁵⁹Tada jie išlydėjo Rebeką, jos auklę, Abraomo tarną ir jo vyrus.

⁶⁰They blessed Rebekah, and said to her, “Our sister, may you be the mother of thousands of ten thousands, and let your seed possess the gate of those who hate them.”

⁶⁰Atsisveikindami jie laimino ją: “Mūsų sesuo, tapk nesuskaitomų tūkstančių motina, tavo palikuonys tevaldo savo priešų miestų vartus!”

⁶¹Rebekah arose with her ladies. They rode on the camels, and followed the man. The servant took Rebekah, and went his way.

⁶¹Tada Rebeka ir jos tarnaitės išjojo ant kupranugarių, sekdamos tą vyrą.

⁶²Isaac came from the way of Beer Lahai Roi, for he lived in the land of the South.

⁶²Tuo metu Izaokas ėjo keliu nuo Lahai Roijo šulinio, nes jis gyveno pietų krašte.

⁶³Isaac went out to meditate in the field at the evening. He lifted up his eyes, and saw, and, behold, there were camels coming.

⁶³Pavakary Izaokas buvo išėjęs į lauką pamąstyti. Pakėlęs akis, jis pamatė ateinančius kupranugarius.

⁶⁴Rebekah lifted up her eyes, and when she saw Isaac, she dismounted from the camel.

⁶⁴Rebeka, pamačiusi Izaoką, nulipo nuo kupranugario

⁶⁵She said to the servant, “Who is the man who is walking in the field to meet us?” The servant said, “It is my master.” She took her veil, and covered herself.

⁶⁵ir klausė tarną: “Kas tas vyras, kuris eina mums priešais per lauką?” Tarnas atsakė: “Jis yra mano valdovas!” Tada ji apsigaubė šydu.

⁶⁶The servant told Isaac all the things that he had done.

⁶⁶Tarnas papasakojo Izaokui viską, ką buvo padaręs.

⁶⁷Isaac brought her into his mother Sarah’s tent, and took Rebekah, and she became his wife. He loved her. Isaac was comforted after his mother’s death.

⁶⁷Izaokas įsivedė mergaitę į savo motinos palapinę. Jis paėmė Rebeką, ir ji tapo jo žmona, ir jis pamilo ją. Izaokas buvo paguostas po savo motinos mirties.