¹Therefore, holy brothers, partakers of a heavenly calling, consider the Apostle and High Priest of our confession, Jesus;

¹Todėl, šventieji broliai, dangiškojo pašaukimo dalininkai, įsižiūrėkite mūsų išpažinimo Apaštalą ir vyriausiąjį Kunigą Jėzų Kristų,

²who was faithful to him who appointed him, as also was Moses in all his house.

²kuris buvo ištikimas Jį paskyrusiam, kaip ir Mozė visuose Jo namuose.

³For he has been counted worthy of more glory than Moses, inasmuch as he who built the house has more honor than the house.

³Juk Jis yra pripažintas vertu didesnės šlovės už Mozę, kaip didesnės pagarbos vertas statytojas už namą.

⁴For every house is built by someone; but he who built all things is God.

⁴Mat kiekvienas namas kažkieno pastatytas, o viską pastatęs yra Dievas.

⁵Moses indeed was faithful in all his house as a servant, for a testimony of those things which were afterward to be spoken,

⁵Ir Mozė buvo ištikimas visuose Jo namuose kaip tarnas, kad paliudytų tai, kas ateity turėjo būti pasakyta.

⁶but Christ is faithful as a Son over his house; whose house we are, if we hold fast our confidence and the glorying of our hope firm to the end.

⁶O Kristus kaip Sūnus viešpatauja Jo namuose, ir tie namai esame mes, jei pasitikėjimą ir tvirtą vilties pasigyrimą išsaugosime iki galo.

⁷Therefore, even as the Holy Spirit says, “Today if you will hear his voice,

⁷Todėl, kaip Šventoji Dvasia sako: “Jei šiandien išgirsite Jo balsą,

⁸don’t harden your hearts, as in the rebellion, like as in the day of the trial in the wilderness,

⁸neužkietinkite savo širdžių, kaip per maištą, gundymo dieną dykumoje,

⁹where your fathers tested me by proving me, and saw my works for forty years.

⁹kur jūsų tėvai gundė mane, mėgino ir matė mano darbus per keturiasdešimt metų.

¹⁰Therefore I was displeased with that generation, and said, ‘They always err in their heart, but they didn’t know my ways;’

¹⁰Todėl Aš užpykau ant tos kartos ir pasakiau: ‘Visada jie klysta savo širdyje ir nepažino mano kelių’.

¹¹as I swore in my wrath, ‘They will not enter into my rest.’” Psalm 95:7-11

¹¹Taigi Aš prisiekiau savo rūstybėje: ‘Jie neįeis į mano poilsį!’ ”

¹²Beware, brothers, lest perhaps there be in any one of you an evil heart of unbelief, in falling away from the living God;

¹²Žiūrėkite, broliai, kad kuris iš jūsų nebūtų piktos, netikinčios širdies, atitolusios nuo gyvojo Dievo.

¹³but exhort one another day by day, so long as it is called “today”; lest any one of you be hardened by the deceitfulness of sin.

¹³Verčiau raginkite vieni kitus kasdien,­kol dar sakoma “šiandien”,­kad kurio iš jūsų neužkietintų nuodėmės klasta.

¹⁴For we have become partakers of Christ, if we hold fast the beginning of our confidence firm to the end:

¹⁴Juk mes esame tapę Kristaus dalininkais,­jei tik išlaikysime tvirtą pradinį pasitikėjimą iki galo,

¹⁵while it is said, “Today if you will hear his voice, don’t harden your hearts, as in the rebellion.” Psalm 95:7-8

¹⁵kol yra sakoma: “Šiandien, jei išgirsite Jo balsą, neužkietinkite savo širdžių kaip per maištą”.

¹⁶For who, when they heard, rebelled? No, didn’t all those who came out of Egypt by Moses?

¹⁶Kas gi buvo tie, kurie išgirdę maištavo? Ar ne visi Mozės išvestieji iš Egipto?

¹⁷With whom was he displeased forty years? Wasn’t it with those who sinned, whose bodies fell in the wilderness?

¹⁷Ant ko Jis buvo užpykęs per keturiasdešimt metų? Ar ne ant nusidėjusių, kurių lavonai krito dykumoje?

¹⁸To whom did he swear that they wouldn’t enter into his rest, but to those who were disobedient?

¹⁸O kam prisiekė, jog neįeis į Jo poilsį, jei ne tiems, kurie nepakluso?

¹⁹We see that they were not able to enter in because of unbelief.

¹⁹Taigi matome, kad jie negalėjo įeiti dėl netikėjimo.