¹“Why aren’t times laid up by the Almighty? Why don’t those who know him see his days?

¹“Visagalis žino laikus, tai kodėl tie, kurie Jį pažįsta, nesulaukia Jo dienos?

²There are people who remove the landmarks. They violently take away flocks, and feed them.

²Vieni perkelia ribas, smurtu pagrobia bandas ir jas gano.

³They drive away the donkey of the fatherless, and they take the widow’s ox for a pledge.

³Našlaičių asilą jie nusivaro, našlės jautį paima kaip užstatą.

⁴They turn the needy out of the way. The poor of the earth all hide themselves.

⁴Vargšus jie nustumia nuo kelio, krašto beturčiai slepiasi nuo jų.

⁵Behold, as wild donkeys in the desert, they go forth to their work, seeking diligently for food. The wilderness yields them bread for their children.

⁵Jie eina į savo darbą kaip laukiniai asilai dykumoje, anksti keliasi ieškoti grobio, nes tyruose jie randa maisto sau ir savo vaikams.

⁶They cut their provender in the field. They glean the vineyard of the wicked.

⁶Jie renka varpas ne savo lauke ir nedorėlio vynuogyne pasiskina vynuogių.

⁷They lie all night naked without clothing, and have no covering in the cold.

⁷Jie miega neapsikloję ir neturi kuo apsidengti šaltyje.

⁸They are wet with the showers of the mountains, and embrace the rock for lack of a shelter.

⁸Jie šlapi nuo kalnų lietaus ir glaudžiasi prie uolos, ieškodami slėptuvės.

⁹There are those who pluck the fatherless from the breast, and take a pledge of the poor,

⁹Anie atplėšia našlaitį nuo krūtinės ir ima užstatą iš vargšo,

¹⁰So that they go around naked without clothing. Being hungry, they carry the sheaves.

¹⁰kuris vaikščioja nuogas, neturėdamas drabužių; atima varpas iš alkstančių,

¹¹They make oil within the walls of these men. They tread wine presses, and suffer thirst.

¹¹kurie gamina aliejų šeimininkui, mina vyno spaustuvus, tačiau kenčia troškulį.

¹²From out of the populous city, men groan. The soul of the wounded cries out, yet God doesn’t regard the folly.

¹²Žmonės dejuoja mieste ir sužeistųjų sielos šaukiasi pagalbos, tačiau Dievas neapkaltina jų.

¹³“These are of those who rebel against the light. They don’t know its ways, nor stay in its paths.

¹³Jie sukyla prieš šviesą, nepažįsta jos kelių, neina jos takais.

¹⁴The murderer rises with the light. He kills the poor and needy. In the night he is like a thief.

¹⁴Anksti rytą keliasi žudikas ir žudo beturtį ir vargšą; naktį jis slankioja kaip vagis.

¹⁵The eye also of the adulterer waits for the twilight, saying, ‘No eye shall see me.’ He disguises his face.

¹⁵Svetimautojas laukia sutemų, tikėdamas, kad niekas jo nematys, jis užsidengia savo veidą.

¹⁶In the dark they dig through houses. They shut themselves up in the daytime. They don’t know the light.

¹⁶Tamsoje jie plėšia namus, kuriuos numatė dieną; šviesos jie nežino.

¹⁷For the morning is to all of them like thick darkness, for they know the terrors of the thick darkness.

¹⁷Nes rytas jiems kaip mirties šešėlis, jei kas pažins juos, tai juos gąsdina kaip mirtis.

¹⁸“They are foam on the surface of the waters. Their portion is cursed in the earth. They don’t turn into the way of the vineyards.

¹⁸Jis greitas kaip vanduo; jo dalis prakeikta žemėje. Jis neina keliu į vynuogyną.

¹⁹Drought and heat consume the snow waters, so does Sheol Sheol is the place of the dead. those who have sinned.

¹⁹Kaip sausra ir kaitra praryja sniego vandenis, taip pragaras praryja nusidėjėlį.

²⁰The womb shall forget him. The worm shall feed sweetly on him. He shall be no more remembered. Unrighteousness shall be broken as a tree.

²⁰Įsčios pamirš jį, kirmėlės skaniai maitinsis juo, jo niekas nebeprisimins. Piktadarys kaip nukirstas medis,

²¹He devours the barren who don’t bear. He shows no kindness to the widow.

²¹nes išnaudojo nevaisingąją ir našlei nepadėjo.

²²Yet God preserves the mighty by his power. He rises up who has no assurance of life.

²²Dievas pašalina galiūnus savo jėga; Jis pakyla, ir joks žmogus nėra tikras dėl savo gyvybės.

²³God gives them security, and they rest in it. His eyes are on their ways.

²³Jis teikia jiems saugumą ir poilsį, bet Jo akys stebi jų kelius.

²⁴They are exalted; yet a little while, and they are gone. Yes, they are brought low, they are taken out of the way as all others, and are cut off as the tops of the ears of grain.

²⁴Jie išaukštinami trumpam laikui, bet pranyksta ir tampa nieku. Jie pašalinami iš kelio ir sudžiūsta kaip javų varpos.

²⁵If it isn’t so now, who will prove me a liar, and make my speech worth nothing?”

²⁵Argi taip nėra? Kas įrodys, kad aš netiesą kalbu ir esu melagis?”