¹Now a certain man was sick, Lazarus from Bethany, of the village of Mary and her sister, Martha.

¹Buvo vienas ligonis, Lozorius iš Betanijos kaimo, kur gyveno Marija ir jos sesuo Morta.

²It was that Mary who had anointed the Lord with ointment, and wiped his feet with her hair, whose brother, Lazarus, was sick.

²Marija buvo ta pati moteris, kuri patepė Viešpatį kvepalais ir nušluostė savo plaukais Jo kojas. Jos brolis Lozorius sirgo.

³The sisters therefore sent to him, saying, “Lord, behold, he for whom you have great affection is sick.”

³Todėl seserys nusiuntė Jam žinią: “Viešpatie! Tas, kurį Tu myli, serga!”

⁴But when Jesus heard it, he said, “This sickness is not to death, but for the glory of God, that God’s Son may be glorified by it.”

⁴Tai išgirdęs, Jėzus tarė: “Šita liga ne mirčiai, bet Dievo šlovei, kad per ją būtų pašlovintas Dievo Sūnus”.

⁵Now Jesus loved Martha, and her sister, and Lazarus.

⁵Jėzus mylėjo Mortą, jos seserį ir Lozorių.

⁶When therefore he heard that he was sick, he stayed two days in the place where he was.

⁶Taigi išgirdęs, kad tasai serga, Jis dar dvi dienas užtruko ten, kur buvo.

⁷Then after this he said to the disciples, “Let’s go into Judea again.”

⁷Po to pasakė mokiniams: “Eikime vėl į Judėją!”

⁸The disciples told him, “Rabbi, the Jews were just trying to stone you, and are you going there again?”

⁸Mokiniai Jam atsakė: “Rabi, ką tik žydai kėsinosi užmėtyti Tave akmenimis, o Tu vėl ten eini?”

⁹Jesus answered, “Aren’t there twelve hours of daylight? If a man walks in the day, he doesn’t stumble, because he sees the light of this world.

⁹Jėzus tarė: “Argi ne dvylika valandų turi diena? Kas vaikščioja dieną, tas nesuklumpa, nes mato šio pasaulio šviesą.

¹⁰ But if a man walks in the night, he stumbles, because the light isn’t in him.”

¹⁰O kas vaikščioja naktį, suklumpa, nes jame nėra šviesos”.

¹¹He said these things, and after that, he said to them, “Our friend, Lazarus, has fallen asleep, but I am going so that I may awake him out of sleep.”

¹¹Tai pasakęs, pridūrė: “Mūsų bičiulis Lozorius užmigo, bet Aš einu jo pažadinti”.

¹²The disciples therefore said, “Lord, if he has fallen asleep, he will recover.”

¹²Jo mokiniai atsiliepė: “Viešpatie, jeigu jis miega, pasveiks”.

¹³Now Jesus had spoken of his death, but they thought that he spoke of taking rest in sleep.

¹³Tačiau Jėzus kalbėjo apie jo mirtį, o jie manė, kad Jis kalba apie poilsio miegą.

¹⁴So Jesus said to them plainly then, “Lazarus is dead.

¹⁴Pagaliau Jėzus atvirai jiems pasakė: “Lozorius mirė.

¹⁵ I am glad for your sakes that I was not there, so that you may believe. Nevertheless, let’s go to him.”

¹⁵Ir Aš džiaugiuosi, kad ten nebuvau,­dėl jūsų, kad tikėtumėte. Tad eikime pas jį”.

¹⁶Thomas therefore, who is called Didymus, “Didymus” means “Twin” said to his fellow disciples, “Let’s go also, that we may die with him.”

¹⁶Tuomet Tomas, vadinamas Dvyniu, tarė kitiems mokiniams: “Eikime ir mes numirti su Juo!”

¹⁷So when Jesus came, he found that he had been in the tomb four days already.

¹⁷Atėjęs Jėzus rado Lozorių jau keturias dienas išgulėjusį kape.

¹⁸Now Bethany was near Jerusalem, about fifteen stadia 15 stadia is about 2.8 kilometers or 1.7 miles away.

¹⁸O Betanija buvo arti Jeruzalės, maždaug penkiolika stadijų atstu.

¹⁹Many of the Jews had joined the women around Martha and Mary, to console them concerning their brother.

¹⁹Daug žydų buvo atėję pas Mortą ir Mariją paguosti jų dėl brolio.

²⁰Then when Martha heard that Jesus was coming, she went and met him, but Mary stayed in the house.

²⁰Morta, išgirdusi ateinant Jėzų, išėjo Jo pasitikti. Marija sėdėjo namie.

²¹Therefore Martha said to Jesus, “Lord, if you would have been here, my brother wouldn’t have died.

²¹Morta tarė Jėzui: “Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs.

²²Even now I know that, whatever you ask of God, God will give you.”

²²Bet ir dabar žinau: ko tik prašysi Dievo, Dievas Tau duos”.

²³Jesus said to her, “Your brother will rise again.”

²³Jėzus jai pasakė: “Tavo brolis prisikels!”

²⁴Martha said to him, “I know that he will rise again in the resurrection at the last day.”

²⁴Morta atsiliepė: “Aš žinau, jog jis prisikels prisikėlime, paskutinę dieną”.

²⁵Jesus said to her, “I am the resurrection and the life. He who believes in me will still live, even if he dies.

²⁵Jėzus jai tarė: “Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir mirtų, bus gyvas.

²⁶ Whoever lives and believes in me will never die. Do you believe this?”

²⁶Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, nemirs per amžius. Ar tai tiki?”

²⁷She said to him, “Yes, Lord. I have come to believe that you are the Christ, God’s Son, he who comes into the world.”

²⁷Ji atsakė: “Taip, Viešpatie! Aš tikiu, jog Tu esi Kristus, Dievo Sūnus, kuris turi ateiti į šį pasaulį”.

²⁸When she had said this, she went away, and called Mary, her sister, secretly, saying, “The Teacher is here, and is calling you.”

²⁸Tai pasakiusi, ji nuėjo ir slapčiomis pašaukė savo seserį Mariją, jai pranešdama: “Mokytojas atėjo ir šaukia tave”.

²⁹When she heard this, she arose quickly, and went to him.

²⁹Išgirdusi ši greitai pakilo ir nuėjo pas Jį.

³⁰Now Jesus had not yet come into the village, but was in the place where Martha met him.

³⁰Jėzus dar nebuvo įėjęs į kaimą, bet tebebuvo toje vietoje, kur Jį pasitiko Morta.

³¹Then the Jews who were with her in the house, and were consoling her, when they saw Mary, that she rose up quickly and went out, followed her, saying, “She is going to the tomb to weep there.”

³¹Kai žydai, buvę su ja namuose ir ją guodę, pamatė ją skubiai keliantis ir išeinant, nusekė paskui, sakydami: “Ji eina prie kapo”.

³²Therefore when Mary came to where Jesus was, and saw him, she fell down at his feet, saying to him, “Lord, if you would have been here, my brother wouldn’t have died.”

³²Marija, atėjusi ten, kur buvo Jėzus, ir Jį pamačiusi, puolė Jam po kojų, sakydama: “Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs”.

³³When Jesus therefore saw her weeping, and the Jews weeping who came with her, he groaned in the spirit, and was troubled,

³³Jėzus, pamatęs ją ir kartu atėjusius žydus verkiančius, sudejavo dvasioje ir susijaudinęs

³⁴and said, “Where have you laid him?” They told him, “Lord, come and see.”

³⁴paklausė: “Kur jį paguldėte?” Jie atsakė: “Viešpatie, eik ir pažiūrėk”.

³⁵Jesus wept.

³⁵Jėzus pravirko.

³⁶The Jews therefore said, “See how much affection he had for him!”

³⁶Tada žydai ėmė kalbėti: “Štai kaip Jis jį mylėjo!”

³⁷Some of them said, “Couldn’t this man, who opened the eyes of him who was blind, have also kept this man from dying?”

³⁷O kiti sakė: “Argi Tas, kuris atvėrė neregiui akis, negalėjo padaryti, kad šitas nemirtų?”

³⁸Jesus therefore, again groaning in himself, came to the tomb. Now it was a cave, and a stone lay against it.

³⁸Ir vėl dejuodamas Jėzus atėjo prie kapo. Tai buvo ola, užrista akmeniu.

³⁹Jesus said, “Take away the stone.” Martha, the sister of him who was dead, said to him, “Lord, by this time there is a stench, for he has been dead four days.”

³⁹Jėzus tarė: “Nuriskite akmenį!” Mirusiojo sesuo Morta įspėjo: “Viešpatie, jis jau dvokia, nes jau keturios dienos, kai jis miręs”.

⁴⁰Jesus said to her, “Didn’t I tell you that if you believed, you would see God’s glory?”

⁴⁰Jėzus jai tarė: “Argi nesakiau tau, kad jei tikėsi, pamatysi Dievo šlovę?!”

⁴¹So they took away the stone from the place where the dead man was lying. NU omits “from the place where the dead man was lying.” Jesus lifted up his eyes, and said, “Father, I thank you that you listened to me.

⁴¹Jie nurito akmenį nuo ten, kur gulėjo numirėlis. Jėzus pakėlė akis aukštyn ir prabilo: “Tėve, dėkoju Tau, kad mane išgirdai.

⁴² I know that you always listen to me, but because of the multitude that stands around I said this, that they may believe that you sent me.”

⁴²Aš žinojau, kad visada mane girdi. Tačiau tai sakau dėl čia esančiųjų, kad jie tikėtų, jog Tu esi mane siuntęs”.

⁴³When he had said this, he cried with a loud voice, “Lazarus, come out!”

⁴³Tai pasakęs, Jis galingu balsu sušuko: “Lozoriau, išeik!”

⁴⁴He who was dead came out, bound hand and foot with wrappings, and his face was wrapped around with a cloth. Jesus said to them, “Free him, and let him go.”

⁴⁴Ir numirėlis išėjo. Jo rankos ir kojos buvo apvyniotos laidojimo aprišalais, veidas aprištas drobule. Jėzus jiems liepė: “Atvyniokite jį ir leiskite jam eiti”.

⁴⁵Therefore many of the Jews, who came to Mary and saw what Jesus did, believed in him.

⁴⁵Daugelis žydų, kurie buvo atėję pas Mariją ir matė, ką Jėzus padarė, įtikėjo Jį.

⁴⁶But some of them went away to the Pharisees, and told them the things which Jesus had done.

⁴⁶Bet kai kurie nuėjo pas fariziejus ir pranešė jiems, ką Jėzus padaręs.

⁴⁷The chief priests therefore and the Pharisees gathered a council, and said, “What are we doing? For this man does many signs.

⁴⁷Tada aukštieji kunigai ir fariziejai sušaukė sinedrioną ir svarstė: “Ką darysime? Šitas žmogus daro daug ženklų.

⁴⁸If we leave him alone like this, everyone will believe in him, and the Romans will come and take away both our place and our nation.”

⁴⁸Jei taip Jį paliksime, visi įtikės Jį; ateis romėnai ir užims mūsų vietą bei tautą”.

⁴⁹But a certain one of them, Caiaphas, being high priest that year, said to them, “You know nothing at all,

⁴⁹Vienas iš jų­Kajafas, tais metais vyriausiasis kunigas­jiems tarė: “Jūs nieko neišmanote

⁵⁰nor do you consider that it is advantageous for us that one man should die for the people, and that the whole nation not perish.”

⁵⁰ir nepagalvojate, jog mums geriau, kad vienas žmogus mirtų už tautą, o ne visa tauta žūtų”.

⁵¹Now he didn’t say this of himself, but being high priest that year, he prophesied that Jesus would die for the nation,

⁵¹Jis tai pasakė ne iš savęs, bet, būdamas tų metų vyriausiasis kunigas, pranašavo, jog Jėzui reikės mirti už tautą,

⁵²and not for the nation only, but that he might also gather together into one the children of God who are scattered abroad.

⁵²ir ne tik už tautą, bet tam, kad suburtų į viena išsklaidytuosius Dievo vaikus.

⁵³So from that day forward they took counsel that they might put him to death.

⁵³Nuo tos dienos jie buvo nusprendę Jį nužudyti.

⁵⁴Jesus therefore walked no more openly among the Jews, but departed from there into the country near the wilderness, to a city called Ephraim. He stayed there with his disciples.

⁵⁴Todėl Jėzus nebevaikščiojo viešai tarp žydų, bet pasitraukė iš ten į vietovę netoli dykumos, į miestelį, vadinamą Efraimu, ir ten apsistojo kartu su savo mokiniais.

⁵⁵Now the Passover of the Jews was at hand. Many went up from the country to Jerusalem before the Passover, to purify themselves.

⁵⁵Artinosi žydų Pascha. Daugelis iš viso krašto prieš Paschą atėjo į Jeruzalę apsivalyti.

⁵⁶Then they sought for Jesus and spoke one with another, as they stood in the temple, “What do you think—that he isn’t coming to the feast at all?”

⁵⁶Jie ieškojo Jėzaus ir, stoviniuodami šventykloje, kalbėjosi: “Kaip jūs manote? Nejaugi Jis nebeateis į šventę?”

⁵⁷Now the chief priests and the Pharisees had commanded that if anyone knew where he was, he should report it, that they might seize him.

⁵⁷Mat aukštieji kunigai ir fariziejai išleido įsakymą, kad žinantys praneštų, kur Jis esąs, kad galėtų Jį suimti.