¹Therefore when the Lord knew that the Pharisees had heard that Jesus was making and baptizing more disciples than John

¹Viešpats, sužinojęs, kad fariziejai išgirdo, jog Jo mokinių skaičius labiau auga negu Jono ir Jis gausiau krikštija

²(although Jesus himself didn’t baptize, but his disciples),

²(nors pats Jėzus nekrikštydavo, tik Jo mokiniai),

³he left Judea, and departed into Galilee.

³paliko Judėją ir vėl išėjo į Galilėją.

⁴He needed to pass through Samaria.

⁴Jam reikėjo eiti per Samariją.

⁵So he came to a city of Samaria, called Sychar, near the parcel of ground that Jacob gave to his son, Joseph.

⁵Taigi Jis užsuko į Samarijos miestą, vadinamą Sicharu, netoli nuo lauko, kurį Jokūbas buvo davęs savo sūnui Juozapui.

⁶Jacob’s well was there. Jesus therefore, being tired from his journey, sat down by the well. It was about the sixth hour noon .

⁶Tenai buvo Jokūbo šulinys. Nuvargęs iš kelionės, Jėzus atsisėdo prie šulinio. Buvo apie šeštą valandą.

⁷A woman of Samaria came to draw water. Jesus said to her, “Give me a drink.”

⁷Viena samarietė moteris atėjo semtis vandens. Jėzus ją paprašė: “Duok man gerti”.

⁸For his disciples had gone away into the city to buy food.

⁸(Tuo tarpu Jo mokiniai buvo nuėję į miestą nusipirkti maisto.)

⁹The Samaritan woman therefore said to him, “How is it that you, being a Jew, ask for a drink from me, a Samaritan woman?” (For Jews have no dealings with Samaritans.)

⁹Samarietė atsakė: “Kaip Tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę, gerti?” (Mat žydai nebendrauja su samariečiais.)

¹⁰Jesus answered her, “If you knew the gift of God, and who it is who says to you, ‘Give me a drink,’ you would have asked him, and he would have given you living water.”

¹⁰Jėzus jai tarė: “Jei tu pažintum Dievo dovaną ir kas yra Tas, kuris tave prašo: ‘Duok man gerti’, pati būtum Jį prašiusi, ir Jis tau būtų davęs gyvojo vandens!”

¹¹The woman said to him, “Sir, you have nothing to draw with, and the well is deep. From where then have you that living water?

¹¹Moteris atsiliepė: “Viešpatie, bet Tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur Tu imsi gyvojo vandens?

¹²Are you greater than our father, Jacob, who gave us the well, and drank of it himself, as did his children, and his livestock?”

¹²Argi Tu didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums paliko ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir gyvuliai?”

¹³Jesus answered her, “Everyone who drinks of this water will thirst again,

¹³Jėzus atsakė: “Kiekvienas, kas geria šitą vandenį, ir vėl trokš.

¹⁴ but whoever drinks of the water that I will give him will never thirst again; but the water that I will give him will become in him a well of water springing up to eternal life.”

¹⁴O kas gers vandenį, kurį Aš jam duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą”.

¹⁵The woman said to him, “Sir, give me this water, so that I don’t get thirsty, neither come all the way here to draw.”

¹⁵Tada moteris Jam tarė: “Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau ir nebevaikščiočiau jo semtis čionai”.

¹⁶Jesus said to her, “Go, call your husband, and come here.”

¹⁶Jėzus atsiliepė: “Eik, pakviesk savo vyrą ir sugrįžk čia”.

¹⁷The woman answered, “I have no husband.” Jesus said to her, “You said well, ‘I have no husband,’

¹⁷Moteris atsakė: “Aš neturiu vyro”. Jėzus jai tarė: “Gerai pasakei: ‘Neturiu vyro’,

¹⁸ for you have had five husbands; and he whom you now have is not your husband. This you have said truly.”

¹⁸nes esi turėjusi penkis vyrus, ir tas, kurį dabar turi, nėra tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei”.

¹⁹The woman said to him, “Sir, I perceive that you are a prophet.

¹⁹Moteris atsiliepė: “Aš matau, Viešpatie, jog Tu esi pranašas.

²⁰Our fathers worshiped in this mountain, and you Jews say that in Jerusalem is the place where people ought to worship.”

²⁰Mūsų tėvai garbino ant šito kalno, o jūs sakote, kad Jeruzalė esanti vieta, kur reikia garbinti”.

²¹Jesus said to her, “Woman, believe me, the hour comes, when neither in this mountain, nor in Jerusalem, will you worship the Father.

²¹Jėzus atsakė: “Moterie, tikėk manimi, jog ateina valanda, kada garbinsite Tėvą ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje.

²² You worship that which you don’t know. We worship that which we know; for salvation is from the Jews.

²²Jūs garbinate, ko nepažįstate, o mes garbiname, ką pažįstame, nes išgelbėjimas­iš žydų.

²³ But the hour comes, and now is, when the true worshippers will worship the Father in spirit and truth, for the Father seeks such to be his worshippers.

²³Bet ateina valanda,­jau dabar ji yra,­kai tikrieji garbintojai garbins Tėvą dvasioje ir tiesoje, nes Tėvas tokių Jo garbintojų ieško.

²⁴ God is spirit, and those who worship him must worship in spirit and truth.”

²⁴Dievas yra Dvasia, ir Jį garbinantys turi garbinti dvasioje ir tiesoje”.

²⁵The woman said to him, “I know that Messiah comes,” (he who is called Christ). “When he has come, he will declare to us all things.”

²⁵Moteris Jam sako: “Žinau, jog ateina Mesijas (tai yra Kristus). Atėjęs Jis mums viską paskelbs”.

²⁶Jesus said to her, “I am he, the one who speaks to you.”

²⁶Jėzus jai tarė: “Tai Aš, kuris su tavimi kalbu!”

²⁷At this, his disciples came. They marveled that he was speaking with a woman; yet no one said, “What are you looking for?” or, “Why do you speak with her?”

²⁷Tuo metu sugrįžo Jo mokiniai ir nustebo, kad Jis kalbėjo su moterimi. Vis dėlto nė vienas nepaklausė: “Ko iš jos nori?” arba: “Apie ką su ja kalbi?”

²⁸So the woman left her water pot, and went away into the city, and said to the people,

²⁸O moteris, palikusi ąsotį, nubėgo į miestą ir apskelbė žmonėms:

²⁹“Come, see a man who told me everything that I did. Can this be the Christ?”

²⁹“Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik Jis nebus Kristus?”

³⁰They went out of the city, and were coming to him.

³⁰Ir žmonės iš miesto ėjo pas Jį.

³¹In the meanwhile, the disciples urged him, saying, “Rabbi, eat.”

³¹Tuo tarpu mokiniai ragino Jį, sakydami: “Rabi, valgyk!”

³²But he said to them, “I have food to eat that you don’t know about.”

³²O Jis jiems tarė: “Aš turiu valgyti maisto, kurio jūs nežinote”.

³³The disciples therefore said one to another, “Has anyone brought him something to eat?”

³³Tada mokiniai pradėjo vienas kitą klausinėti: “Nejaugi kas atnešė Jam valgyti?”

³⁴Jesus said to them, “My food is to do the will of him who sent me, and to accomplish his work.

³⁴Bet Jėzus tarė: “Mano maistas­vykdyti valią To, kuris mane siuntė, ir baigti Jo darbą.

³⁵ Don’t you say, ‘There are yet four months until the harvest?’ Behold, I tell you, lift up your eyes, and look at the fields, that they are white for harvest already.

³⁵Argi jūs nesakote: ‘Dar keturi mėnesiai, ir ateis pjūtis’? Štai sakau jums: pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus­jie jau boluoja ir prinokę pjūčiai.

³⁶ He who reaps receives wages, and gathers fruit to eternal life; that both he who sows and he who reaps may rejoice together.

³⁶Jau pjovėjas uždarbį gauna ir renka vaisių amžinajam gyvenimui, kad kartu džiaugtųsi ir sėjėjas, ir pjovėjas.

³⁷ For in this the saying is true, ‘One sows, and another reaps.’

³⁷Čia teisingai priežodis sako: ‘Vienas pasėja, kitas nupjauna’.

³⁸ I sent you to reap that for which you haven’t labored. Others have labored, and you have entered into their labor.”

³⁸Aš pasiunčiau jus nuimti derliaus, į kurį jūs neįdėjote darbo. Kiti pasidarbavo, o jūs įstojote į jų darbą”.

³⁹From that city many of the Samaritans believed in him because of the word of the woman, who testified, “He told me everything that I did.”

³⁹Daug samariečių iš ano miesto įtikėjo Jėzų dėl moters žodžių: “Jis man pasakė viską, ką esu padariusi”.

⁴⁰So when the Samaritans came to him, they begged him to stay with them. He stayed there two days.

⁴⁰Atėję samariečiai prašė Jį pasilikti pas juos, ir Jis ten pasiliko dvi dienas.

⁴¹Many more believed because of his word.

⁴¹Ir dar daug žmonių įtikėjo dėl Jo žodžių.

⁴²They said to the woman, “Now we believe, not because of your speaking; for we have heard for ourselves, and know that this is indeed the Christ, the Savior of the world.”

⁴²O moteriai jie pasakė: “Dabar tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad Jis iš tiesų yra Kristus, pasaulio Gelbėtojas”.

⁴³After the two days he went out from there and went into Galilee.

⁴³Po dviejų dienų Jis išvyko iš ten į Galilėją.

⁴⁴For Jesus himself testified that a prophet has no honor in his own country.

⁴⁴Pats Jėzus buvo paliudijęs: “Pranašas negerbiamas savo tėviškėje”.

⁴⁵So when he came into Galilee, the Galileans received him, having seen all the things that he did in Jerusalem at the feast, for they also went to the feast.

⁴⁵Kai Jis pasiekė Galilėją, galilėjiečiai priėmė Jį, nes buvo matę visa, ką Jis padarė per šventę Jeruzalėje; mat ir jie buvo nukeliavę į tą šventę.

⁴⁶Jesus came therefore again to Cana of Galilee, where he made the water into wine. There was a certain nobleman whose son was sick at Capernaum.

⁴⁶Taigi Jėzus vėl atėjo į Galilėjos Kaną, kur buvo pavertęs vandenį vynu. Kafarnaume buvo vienas karaliaus valdininkas, kurio sūnus sirgo.

⁴⁷When he heard that Jesus had come out of Judea into Galilee, he went to him, and begged him that he would come down and heal his son, for he was at the point of death.

⁴⁷Išgirdęs, jog Jėzus iš Judėjos sugrįžo į Galilėją, jis atėjo pas Jį ir maldavo ateiti ir išgydyti jo sūnų, kuris buvo prie mirties.

⁴⁸Jesus therefore said to him, “Unless you see signs and wonders, you will in no way believe.”

⁴⁸Tuomet Jėzus jam atsakė: “Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, niekaip netikėsite”.

⁴⁹The nobleman said to him, “Sir, come down before my child dies.”

⁴⁹Karaliaus valdininkas prašė: “Viešpatie, ateik, kol mano vaikas dar nenumirė”.

⁵⁰Jesus said to him, “Go your way. Your son lives.” The man believed the word that Jesus spoke to him, and he went his way.

⁵⁰Jėzus jam tarė: “Eik, tavo sūnus gyvas!” Žmogus patikėjo Jėzaus jam pasakytu žodžiu ir išėjo.

⁵¹As he was now going down, his servants met him and reported, saying “Your child lives!”

⁵¹Pareinantį pasitiko Jį tarnai ir pranešė: “Tavo vaikas gyvas”.

⁵²So he inquired of them the hour when he began to get better. They said therefore to him, “Yesterday at the seventh hour, 1:00 P. M. the fever left him.”

⁵²Jis paklausė, kurią valandą jam pasidarė geriau. Jie atsakė: “Vakar septintą valandą dingo jam karštis”.

⁵³So the father knew that it was at that hour in which Jesus said to him, “Your son lives.” He believed, as did his whole house.

⁵³Taip tėvas patyrė, kad tai buvo ta valanda, kada Jėzus pasakė jam: “Tavo sūnus gyvas”. Ir įtikėjo jis pats bei visi jo namai.

⁵⁴This is again the second sign that Jesus did, having come out of Judea into Galilee.

⁵⁴Tai buvo antras stebuklas, kurį Jėzus padarė, sugrįžęs iš Judėjos į Galilėją.