¹It happened, when all the kings who were beyond the Jordan, in the hill country, and in the lowland, and on all the shore of the great sea in front of Lebanon, the Hittite, the Amorite, the Canaanite, the Perizzite, the Hivite, and the Jebusite, heard of it

¹Išgirdę apie tai hetitų, amoritų, kanaaniečių, perizų, hivų ir jebusiečių karaliai, gyvenantys anapus Jordano, kalnuose, žemumoje ir palei Didžiosios jūros pakrantę link Libano,

²that they gathered themselves together to fight with Joshua and with Israel, with one accord.

²susirinko kartu kovoti prieš Jozuę ir Izraelį.

³But when the inhabitants of Gibeon heard what Joshua had done to Jericho and to Ai,

³Gibeoniečiai, išgirdę, ką Jozuė padarė Jerichui ir Ajui,

⁴they also resorted to a ruse, and went and made as if they had been ambassadors, and took old sacks on their donkeys, and wineskins, old and torn and bound up,

⁴pasielgė klastingai. Jie pasiėmė maisto senuose maišuose ant asilų, sudriskusių ir apraišiotų vyno odinių,

⁵and old and patched shoes on their feet, and wore old garments. All the bread of their provision was dry and moldy.

⁵apsiavė nudėvėta ir sulopyta avalyne, apsivilko nudėvėtais drabužiais; duona, kurią pasiėmė, buvo sudžiūvusi ir supelėjusi.

⁶They went to Joshua to the camp at Gilgal, and said to him, and to the men of Israel, “We have come from a far country. Now therefore make a covenant with us.”

⁶Atėję pas Jozuę į Gilgalo stovyklą, jie kalbėjo jam ir Izraelio vyrams: “Iš tolimos šalies atvykome su jumis sudaryti taikos sutartį”.

⁷The men of Israel said to the Hivites, “What if you live among us. How could we make a covenant with you?”

⁷Izraelitai tarė hivams: “Gal jūs gyvenate mūsų žemėje? Kaip mes galėtume su jumis tartis?”

⁸They said to Joshua, “We are your servants.” Joshua said to them, “Who are you? Where do you come from?”

⁸Jie atsakė Jozuei: “Mes esame tavo tarnai”. Jozuė paklausė: “Kas jūs esate ir iš kur atvykote?”

⁹They said to him, “Your servants have come from a very far country because of the name of Yahweh your God; for we have heard of his fame, all that he did in Egypt,

⁹Jie atsakė jam: “Iš labai tolimos šalies atvykome dėl Viešpaties, tavo Dievo, vardo, nes mes girdėjome apie Jį visa, ką Jis padarė Egipte

¹⁰and all that he did to the two kings of the Amorites who were beyond the Jordan, to Sihon king of Heshbon and to Og king of Bashan, who was at Ashtaroth.

¹⁰ir anapus Jordano gyvenusiems amoritų karaliams: Sihonui, Hešbono karaliui, ir Ogui, Bašano karaliui, kuris gyveno Aštarote.

¹¹Our elders and all the inhabitants of our country spoke to us, saying, ‘Take provision in your hand for the journey, and go to meet them, and tell them, “We are your servants. Now make a covenant with us.”’

¹¹Mūsų vyresnieji ir visi šalies gyventojai patarė mums: ‘Pasiimkite maisto kelionei, eikite jų pasitikti kaip jų tarnai ir prašykite sudaryti taikos sutartį’.

¹²This our bread we took hot for our provision out of our houses on the day we went out to go to you; but now, behold, it is dry, and has become moldy.

¹²Štai mūsų duona, kurią mes dar šiltą pasiėmėme iš savo namų išvykdami pas jus, dabar sudžiūvusi ir supelėjusi.

¹³These wineskins, which we filled, were new; and behold, they are torn. These our garments and our shoes have become old because of the very long journey.”

¹³Šitos vyno odinės, kai jas prisipylėme, buvo naujos, dabar jos suplyšusios; taip pat mūsų drabužiai ir avalynė nuplyšo dėl tolimos kelionės”.

¹⁴The men sampled their provisions, and didn’t ask counsel from the mouth of Yahweh.

¹⁴Izraelitai priėmė jų maistą, nepasiklausę Viešpaties patarimo.

¹⁵Joshua made peace with them, and made a covenant with them, to let them live. The princes of the congregation swore to them.

¹⁵Jozuė sudarė su jais taikos sutartį, pažadėdamas palikti juos gyvus, o izraelitų kunigaikščiai prisiekė jiems.

¹⁶It happened at the end of three days after they had made a covenant with them, that they heard that they were their neighbors, and that they lived among them.

¹⁶Praėjus trims dienoms po sutarties sudarymo, jie išgirdo, kad tai yra jų kaimynai, gyveną jų žemėje.

¹⁷The children of Israel traveled and came to their cities on the third day. Now their cities were Gibeon, Chephirah, Beeroth, and Kiriath Jearim.

¹⁷Tada izraelitai iškeliavo ir trečią dieną pasiekė jų miestus: Gibeoną, Kefyrą, Beerotą ir Kirjat Jearimą.

¹⁸The children of Israel didn’t strike them, because the princes of the congregation had sworn to them by Yahweh, the God of Israel. All the congregation murmured against the princes.

¹⁸Izraelitai nežudė jų, nes tautos kunigaikščiai jiems buvo prisiekę Viešpačiu, Izraelio Dievu, laikytis sutarties. Izraelitai murmėjo prieš kunigaikščius,

¹⁹But all the princes said to all the congregation, “We have sworn to them by Yahweh, the God of Israel: now therefore we may not touch them.

¹⁹kurie sakė: “Mes jiems prisiekėme Viešpačiu, Izraelio Dievu, todėl dabar negalime jų liesti.

²⁰This we will do to them, and let them live; lest wrath be on us, because of the oath which we swore to them.”

²⁰Štai ką jiems padarysime: paliksime juos gyvus, kad Viešpats nebaustų mūsų dėl priesaikos.

²¹The princes said to them, “Let them live, so they became wood cutters and drawers of water for all the congregation, as the princes had spoken to them.”

²¹Tegul jie lieka gyvi, bet padarykime juos malkų kirtėjais ir vandens nešikais Izraeliui, kaip kunigaikščiai jiems pažadėjo”.

²²Joshua called for them, and he spoke to them, saying, “Why have you deceived us, saying, ‘We are very far from you,’ when you live among us?

²²Jozuė, pasišaukęs gibeoniečius, klausė: “Kodėl mums melavote, sakydami: ‘Mes gyvename labai toli nuo jūsų’, kai gyvenate šalia mūsų?

²³Now therefore you are cursed, and some of you will never fail to be bondservants, both wood cutters and drawers of water for the house of my God.”

²³Todėl dabar jūs esate prakeikti ir visą laiką būsite vergais, malkų kirtėjais ir vandens nešikais mano Dievo namams”.

²⁴They answered Joshua, and said, “Because your servants were certainly told how Yahweh your God commanded his servant Moses to give you all the land, and to destroy all the inhabitants of the land from before you. Therefore we were very afraid for our lives because of you, and have done this thing.

²⁴Jie atsakė Jozuei: “Tavo tarnams buvo aiškiai pranešta, kad Viešpats, tavo Dievas, įsakė savo tarnui Mozei jums atiduoti visą šią šalį ir išnaikinti visus šio krašto gyventojus. Mes labai bijojome dėl savo gyvybių ir taip padarėme.

²⁵Now, behold, we are in your hand. Do to us as it seems good and right to you to do.”

²⁵Dabar mes esame tavo rankose; pasielk su mumis, kaip tau atrodo teisinga”.

²⁶He did so to them, and delivered them out of the hand of the children of Israel, so that they didn’t kill them.

²⁶Jis paliko juos gyvus ir apsaugojo nuo izraelitų, kurie norėjo juos išžudyti.

²⁷That day Joshua made them wood cutters and drawers of water for the congregation and for the altar of Yahweh, to this day, in the place which he should choose.

²⁷Jozuė juos padarė malkų kirtėjais ir vandens nešikais Izraeliui ir Viešpaties aukurui iki šios dienos toje vietoje, kurią Viešpats išsirinko.