1Then Deborah and Barak the son of Abinoam sang on that day, saying,
1Debora ir Abinoamo sūnus Barakas tą dieną giedojo:
2“Because the leaders took the lead in Israel, because the people offered themselves willingly, be blessed, Yahweh!
2“Šlovinkite Viešpatį, nes Izraelis atkeršijo, kai žmonės noriai aukojosi.
3“Hear, you kings! Give ear, you princes! I, even I, will sing to Yahweh. I will sing praise to Yahweh, the God of Israel.
3Išgirskite, karaliai, klausykitės, kunigaikščiai! Aš giedosiu Viešpačiui ir girsiu Viešpatį, Izraelio Dievą!
4“Yahweh, when you went forth out of Seir, when you marched out of the field of Edom, the earth trembled, the sky also dropped. Yes, the clouds dropped water.
4Viešpatie, Tau išeinant iš Seyro ir žygiuojant iš Edomo laukų, žemė drebėjo, dangūs verkė ir iš debesų lašėjo vanduo.
5The mountains quaked at the presence of Yahweh, even Sinai, at the presence of Yahweh, the God of Israel.
5Kalnai tirpo prieš Viešpatį, net Sinajus Viešpaties, Izraelio Dievo, akivaizdoje.
6“In the days of Shamgar the son of Anath, in the days of Jael, the highways were unoccupied. The travelers walked through byways.
6Anato sūnaus Šamgaro ir Jaelės dienomis keliai ištuštėjo ir keliautojai pasuko aplinkiniais keliais.
7The rulers ceased in Israel. They ceased until I, Deborah, arose; Until I arose a mother in Israel.
7Gyventojai kaimuose nyko, kol aš, Debora, iškilau kaip motina Izraelyje.
8They chose new gods. Then war was in the gates. Was there a shield or spear seen among forty thousand in Israel?
8Jie pasirinko naujus dievus, ir kilo karas prie jų vartų. Ar buvo skydas arba ietis tarp keturiasdešimties tūkstančių izraelitų?
9My heart is toward the governors of Israel, who offered themselves willingly among the people. Bless Yahweh!
9Mano širdis palinkusi prie Izraelio vadovų, kurie noriai aukojasi už tautą! Girkite Viešpatį,
10“Speak, you who ride on white donkeys, you who sit on rich carpets, and you who walk by the way.
10kurie jojate ant baltų asilų, sėdite ant brangių kilimų ir einate keliu.
11Far from the noise of archers, in the places of drawing water, there they will rehearse the righteous acts of Yahweh, the righteous acts of his rule in Israel. “Then the people of Yahweh went down to the gates.
11Toli nuo šaulių balsų, prie vandens šulinių skelbkite Viešpaties teisius darbus, kuriuos Jis padarė Izraelio kaimams. Tada Viešpaties tauta nusileido prie vartų.
12‘Awake, awake, Deborah! Awake, awake, utter a song! Arise, Barak, and lead away your captives, you son of Abinoam.’
12Pabusk, pabusk, Debora! Pabusk, pabusk ir giedok giesmę! Pakilk, Barakai, Abinoamo sūnau, vesk savo belaisvius!
13“Then a remnant of the nobles and the people came down. Yahweh came down for me against the mighty.
13Tam, kuris pasiliko, Jis atidavė valdyti kilniuosius tautoje. Viešpats pavedė man valdyti galinguosius.
14Those whose root is in Amalek came out of Ephraim, after you, Benjamin, among your peoples. Governors come down out of Machir. Those who handle the marshal’s staff came out of Zebulun.
14Būriai iš Efraimo, gyveną Amaleko krašte, atėjo paskui Benjamino būrius, taip pat Machyro valdytojai ir Zabulono raštininkai.
15The princes of Issachar were with Deborah. As was Issachar, so was Barak. They rushed into the valley at his feet. By the watercourses of Reuben, there were great resolves of heart.
15Isacharo kunigaikščiai su Debora ir Baraku skubėjo į slėnį. Rubenas buvo pasidalinęs.
16Why did you sit among the sheepfolds, To hear the whistling for the flocks? At the watercourses of Reuben There were great searchings of heart.
16Ko pasilikai tarp avių gardų ir klausai kaimenės bliovimo? Rubeno pulkuose kilo nesutarimai.
17Gilead lived beyond the Jordan. Why did Dan remain in ships? Asher sat still at the haven of the sea, and lived by his creeks.
17Gileadas pasiliko anapus Jordano, Danasprie laivų, o Ašeras liko ant jūros kranto.
18Zebulun was a people that jeopardized their lives to the deaths; Naphtali also, on the high places of the field.
18Bet Zabulono ir Neftalio vyrai statė mirties pavojun savo gyvybes aukštumose.
19“The kings came and fought, then the kings of Canaan fought at Taanach by the waters of Megiddo. They took no plunder of silver.
19Kanaano karaliai kariavo Taanache, prie Megido vandenų; sidabro grobio jie negavo.
20From the sky the stars fought. From their courses, they fought against Sisera.
20Ir dangaus žvaigždės kovojo su Sisera.
21The river Kishon swept them away, that ancient river, the river Kishon. My soul, march on with strength.
21Kišono upė nunešė juos. Mano siela, tu pamynei jėgą.
22Then the horse hoofs stamped because of the prancings, the prancings of their strong ones.
22Žirgams kanopos sutrupėjo nuo bėgimo, kai bėgo jų galingieji.
23‘Curse Meroz,’ said the angel of Yahweh. ‘Curse bitterly its inhabitants, because they didn’t come to help Yahweh, to help Yahweh against the mighty.’
23Viešpaties angelas tarė: ‘Prakeikite Merozą, prakeikite jo gyventojus, nes jie neatėjo Viešpačiui į pagalbą kovoje su galiūnais’.
24“Jael shall be blessed above women, the wife of Heber the Kenite; blessed shall she be above women in the tent.
24Kainito Hebero žmona Jaelė palaiminta labiau už visas moteris, labiau už visas moteris savo palapinėje.
25He asked for water. She gave him milk. She brought him butter in a lordly dish.
25Vandens jis prašė, bet ji davė jam pieno, brangiame dubenyje ji atnešė sviesto.
26She put her hand to the tent peg, and her right hand to the workmen’s hammer. With the hammer she struck Sisera. She struck through his head. Yes, she pierced and struck through his temples.
26Į savo ranką ji paėmė kuolelį, o į savo dešinędarbininkų kūjį. Ji užmušė Siserą, sutriuškino jo galvą ir pervėrė jam smilkinius.
27At her feet he bowed, he fell, he lay. At her feet he bowed, he fell. Where he bowed, there he fell down dead.
27Prie jos kojų jis susmuko, parkrito ir gulėjo, prie jos kojų susmuko, parkrito. Kur jis susmuko, ten parkrito negyvas.
28“Through the window she looked out, and cried: Sisera’s mother looked through the lattice. ‘Why is his chariot so long in coming? Why do the wheels of his chariots wait?’
28Pro lango groteles žiūrėjo Siseros motina, laukdama jo grįžtant: ‘Kodėl taip ilgai neparvažiuoja jo kovos vežimas? Kodėl užtrunka jo kovos vežimo ratai?’
29Her wise ladies answered her, Yes, she returned answer to herself,
29Jos išmintingosios moterys jai sakė, o motina pakartojo jų žodžius:
30‘Have they not found, have they not divided the spoil? A lady, two ladies to every man; to Sisera a spoil of dyed garments, a spoil of dyed garments embroidered, of dyed garments embroidered on both sides, on the necks of the spoil?’
30‘Tikrai jie dalinasi grobį: po vieną, o gal po dvi mergaites kiekvienam vyrui. Margi grobio audiniai Siserai. Iš abiejų pusių išsiuvinėti audiniai jo kaklui’.
31“So let all your enemies perish, Yahweh, but let those who love him be as the sun when it rises forth in its strength.” Then the land had rest forty years.
31Sunaikink visus savo priešus, Viešpatie! Tave mylintieji tebūna kaip saulė, tekanti savo jėgoje”. Kraštas ilsėjosi keturiasdešimt metų.