¹Now all the tax collectors and sinners were coming close to him to hear him.

¹Prie Jėzaus artindavosi visi muitininkai ir nusidėjėliai Jo pasiklausyti.

²The Pharisees and the scribes murmured, saying, “This man welcomes sinners, and eats with them.”

²Fariziejai ir Rašto žinovai murmėjo, sakydami: “Šitas priima nusidėjėlius ir su jais valgo”.

³He told them this parable.

³Tada Jis pasakė jiems palyginimą:

⁴ “Which of you men, if you had one hundred sheep, and lost one of them, wouldn’t leave the ninety-nine in the wilderness, and go after the one that was lost, until he found it?

⁴“Kas iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir vienai nuklydus, nepalieka dykumoje devyniasdešimt devynių ir neieško pražuvusios, kol suranda?

⁵ When he has found it, he carries it on his shoulders, rejoicing.

⁵Radęs su džiaugsmu dedasi ją ant pečių

⁶ When he comes home, he calls together his friends and his neighbors, saying to them, ‘Rejoice with me, for I have found my sheep which was lost!’

⁶ir, sugrįžęs namo, susikviečia draugus bei kaimynus, sakydamas: ‘Džiaukitės drauge su manimi, radau savo avį, kuri buvo pražuvusi!’

⁷ I tell you that even so there will be more joy in heaven over one sinner who repents, than over ninety-nine righteous people who need no repentance.

⁷Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atgailaujančio nusidėjėlio negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atgailos.

⁸ Or what woman, if she had ten drachma A drachma coin was worth about 2 days wages for an agricultural laborer. coins, if she lost one drachma coin, wouldn’t light a lamp, sweep the house, and seek diligently until she found it?

⁸Arba kuri moteris, turėdama dešimtį drachmų ir vieną pametusi, neužsidega žiburio, nešluoja namų ir rūpestingai neieško, kol suranda?

⁹ When she has found it, she calls together her friends and neighbors, saying, ‘Rejoice with me, for I have found the drachma which I had lost.’

⁹Radusi susivadina drauges bei kaimynes ir sako: ‘Džiaukitės su manimi, nes radau drachmą, kurią buvau pametusi’.

¹⁰ Even so, I tell you, there is joy in the presence of the angels of God over one sinner repenting.”

¹⁰Sakau jums, šitaip džiaugiasi Dievo angelai dėl vieno atgailaujančio nusidėjėlio”.

¹¹He said, “A certain man had two sons.

¹¹Jis kalbėjo toliau: “Vienas žmogus turėjo du sūnus.

¹² The younger of them said to his father, ‘Father, give me my share of your property.’ He divided his livelihood between them.

¹²Kartą jaunesnysis tarė tėvui: ‘Tėve, atiduok man priklausančią palikimo dalį’. Tėvas padalijo sūnums turtą.

¹³ Not many days after, the younger son gathered all of this together and traveled into a far country. There he wasted his property with riotous living.

¹³Praėjus kelioms dienoms, jaunesnysis sūnus, pasiėmęs savo dalį, iškeliavo į tolimą šalį. Ten, palaidai gyvendamas, iššvaistė savo turtą.

¹⁴ When he had spent all of it, there arose a severe famine in that country, and he began to be in need.

¹⁴Kai viską išleido, toje šalyje kilo didelis badas, ir jis pradėjo stokoti.

¹⁵ He went and joined himself to one of the citizens of that country, and he sent him into his fields to feed pigs.

¹⁵Tada apsistojo pas vieną tos šalies gyventoją. Tas jį pasiuntė į laukus kiaulių ganyti.

¹⁶ He wanted to fill his belly with the husks that the pigs ate, but no one gave him any.

¹⁶Jis geidė prikimšti pilvą bent ankštimis, kurias ėdė kiaulės, bet ir tų niekas jam neduodavo.

¹⁷ But when he came to himself he said, ‘How many hired servants of my father’s have bread enough to spare, and I’m dying with hunger!

¹⁷Tada susiprotėjęs jis tarė: ‘Kiek mano tėvo samdinių apsčiai turi duonos, o aš čia mirštu iš bado!

¹⁸ I will get up and go to my father, and will tell him, “Father, I have sinned against heaven, and in your sight.

¹⁸Kelsiuos, eisiu pas tėvą ir sakysiu: ‘Tėve, nusidėjau dangui ir tau.

¹⁹ I am no more worthy to be called your son. Make me as one of your hired servants.”’

¹⁹Nesu vertas vadintis tavo sūnumi. Priimk mane bent samdiniu!’

²⁰ “He arose, and came to his father. But while he was still far off, his father saw him, and was moved with compassion, and ran, and fell on his neck, and kissed him.

²⁰Jis pakilo ir iškeliavo pas tėvą. Jam dar toli esant, tėvas jį pamatė ir, apimtas gailesčio, pribėgo, puolė ant kaklo ir meiliai pabučiavo.

²¹ The son said to him, ‘Father, I have sinned against heaven, and in your sight. I am no longer worthy to be called your son.’

²¹O sūnus jam tarė: ‘Tėve, nusidėjau dangui ir tau, nebesu vertas vadintis tavo sūnumi’.

²² “But the father said to his servants, ‘Bring out the best robe, and put it on him. Put a ring on his hand, and shoes on his feet.

²²Bet tėvas įsakė savo tarnams: ‘Kuo greičiau atneškite geriausią drabužį ir apvilkite jį. Užmaukite jam ant piršto žiedą, apaukite kojas!

²³ Bring the fattened calf, kill it, and let us eat, and celebrate;

²³Atveskite nupenėtą veršį ir papjaukite! Valgysim ir linksminsimės!

²⁴ for this, my son, was dead, and is alive again. He was lost, and is found.’ They began to celebrate.

²⁴Nes šis mano sūnus buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado’. Ir jie pradėjo linksmintis.

²⁵ “Now his elder son was in the field. As he came near to the house, he heard music and dancing.

²⁵O vyresnysis jo sūnus buvo laukuose. Kai grįždamas prisiartino prie namų, išgirdo muziką ir šokius.

²⁶ He called one of the servants to him, and asked what was going on.

²⁶Pasišaukęs vieną iš tarnų, jis paklausė, kas čia dedasi.

²⁷ He said to him, ‘Your brother has come, and your father has killed the fattened calf, because he has received him back safe and healthy.’

²⁷Tas jam atsakė: ‘Sugrįžo tavo brolis, tai tėvas papjovė nupenėtą veršį, nes sulaukė jo sveiko’.

²⁸ But he was angry, and would not go in. Therefore his father came out, and begged him.

²⁸Tada šis supyko ir nenorėjo eiti vidun. Tėvas išėjęs ėmė jį kviesti.

²⁹ But he answered his father, ‘Behold, these many years I have served you, and I never disobeyed a commandment of yours, but you never gave me a goat, that I might celebrate with my friends.

²⁹O jis atsakė tėvui: ‘Štai jau tiek metų tau tarnauju ir niekad tavo įsakymo neperžengiau, o tu man nė karto nedavei nė ožiuko pasilinksminti su draugais.

³⁰ But when this, your son, came, who has devoured your living with prostitutes, you killed the fattened calf for him.’

³⁰Bet vos tik sugrįžo šitas tavo sūnus, prarijęs tavo turtą su kekšėmis, tu tuojau papjovei jam nupenėtą veršį’.

³¹ “He said to him, ‘Son, you are always with me, and all that is mine is yours.

³¹Tėvas atsakė: ‘Sūnau, tu visuomet su manimi, ir visa, kas mano, yra ir tavo.

³² But it was appropriate to celebrate and be glad, for this, your brother, was dead, and is alive again. He was lost, and is found.’”

³²Bet reikėjo džiaugtis ir linksmintis, nes tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado!’ ”