¹After he had finished speaking in the hearing of the people, he entered into Capernaum.

¹Baigęs visus savo pamokymus klausytojams, Jėzus sugrįžo į Kafarnaumą.

²A certain centurion’s servant, who was dear to him, was sick and at the point of death.

²Vieno šimtininko branginamas tarnas sirgo ir buvo arti mirties.

³When he heard about Jesus, he sent to him elders of the Jews, asking him to come and save his servant.

³Išgirdęs apie Jėzų, šimtininkas pasiuntė pas Jį kelis žydų vyresniuosius, prašydamas Jį ateiti ir išgydyti tarną.

⁴When they came to Jesus, they begged him earnestly, saying, “He is worthy for you to do this for him,

⁴Atėję pas Jėzų, jie karštai prašė, sakydami: “Jis vertas, kad jam tai padarytum,

⁵for he loves our nation, and he built our synagogue for us.”

⁵nes jis myli mūsų tautą ir mums yra pastatęs sinagogą”.

⁶Jesus went with them. When he was now not far from the house, the centurion sent friends to him, saying to him, “Lord, don’t trouble yourself, for I am not worthy for you to come under my roof.

⁶Jėzus nuėjo su jais. Kai Jis buvo netoli namų, šimtininkas atsiuntė savo draugus, kad Jam pasakytų: “Viešpatie, nesivargink! Aš nesu vertas, kad užeitum po mano stogu.

⁷Therefore I didn’t even think myself worthy to come to you; but say the word, and my servant will be healed.

⁷Taip pat savęs nelaikau vertu ateiti pas Tave. Bet tark žodį, ir mano tarnas pasveiks.

⁸For I also am a man placed under authority, having under myself soldiers. I tell this one, ‘Go!’ and he goes; and to another, ‘Come!’ and he comes; and to my servant, ‘Do this,’ and he does it.”

⁸Juk ir aš, būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi sakau kuriam iš jų: ‘Eik’, ir jis eina; sakau kitam: ‘Ateik čia’, ir jis ateina; sakau tarnui: ‘Padaryk tai’, ir jis daro”.

⁹When Jesus heard these things, he marveled at him, and turned and said to the multitude who followed him, “I tell you, I have not found such great faith, no, not in Israel.”

⁹Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi juo ir, atsigręžęs į Jį lydinčią minią, tarė: “Sakau jums—net Izraelyje neradau tokio didelio tikėjimo!”

¹⁰Those who were sent, returning to the house, found that the servant who had been sick was well.

¹⁰Sugrįžę į namus, pasiųstieji rado tarną pasveikusį.

¹¹It happened soon afterwards, that he went to a city called Nain. Many of his disciples, along with a great multitude, went with him.

¹¹Po to Jėzus ėjo į miestą, vardu Nainą. Kartu su Juo keliavo daugelis Jo mokinių ir gausi minia.

¹²Now when he drew near to the gate of the city, behold, one who was dead was carried out, the only son of his mother, and she was a widow. Many people of the city were with her.

¹²Kai Jis prisiartino prie miesto vartų, štai nešė numirėlį­vienintelį motinos sūnų, o ji buvo našlė. Kartu su ja ėjo didelė miesto minia.

¹³When the Lord saw her, he had compassion on her, and said to her, “Don’t cry.”

¹³Pamačiusiam motiną Viešpačiui pagailo jos, ir Jis tarė: “Neverk!”

¹⁴He came near and touched the coffin, and the bearers stood still. He said, “Young man, I tell you, arise!”

¹⁴Priėjęs Jis palietė neštuvus. Nešėjai sustojo, ir Jis pasakė: “Jaunuoli, sakau tau: kelkis!”

¹⁵He who was dead sat up, and began to speak. And he gave him to his mother.

¹⁵Numirėlis atsisėdo ir pradėjo kalbėti. Jėzus atidavė jį motinai.

¹⁶Fear took hold of all, and they glorified God, saying, “A great prophet has arisen among us!” and, “God has visited his people!”

¹⁶Visus apėmė baimė, ir jie šlovino Dievą, sakydami: “Didis pranašas iškilo tarp mūsų”, ir: “Dievas aplankė savo tautą”.

¹⁷This report went out concerning him in the whole of Judea, and in all the surrounding region.

¹⁷Ta žinia apie Jį pasklido po visą Judėją ir visą apylinkę.

¹⁸The disciples of John told him about all these things.

¹⁸Visa tai pranešė Jonui jo mokiniai.

¹⁹John, calling to himself two of his disciples, sent them to Jesus, saying, “Are you the one who is coming, or should we look for another?”

¹⁹Tada Jonas, pasišaukęs du savo mokinius, siuntė juos pas Jėzų paklausti: “Ar Tu esi Tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?”

²⁰When the men had come to him, they said, “John the Baptizer has sent us to you, saying, ‘Are you he who comes, or should we look for another?’”

²⁰Atėję pas Jį, tie vyrai tarė: “Jonas Krikštytojas mus siuntė pas Tave, klausdamas: ‘Ar Tu esi Tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?’ ”

²¹In that hour he cured many of diseases and plagues and evil spirits; and to many who were blind he gave sight.

²¹Kaip tik tuo metu Jis pagydė daugelį nuo ligų bei negalių ir nuo piktųjų dvasių, daugeliui aklųjų dovanojo regėjimą.

²²Jesus answered them, “Go and tell John the things which you have seen and heard: that the blind receive their sight, the lame walk, the lepers are cleansed, the deaf hear, the dead are raised up, and the poor have good news preached to them.

²²Tad atsakydamas, Jis tarė jiems: “Nuėję praneškite Jonui, ką matėte ir girdėjote: aklieji regi, luošieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargšams skelbiama Geroji naujiena.

²³ Blessed is he who finds no occasion for stumbling in me.”

²³Ir palaimintas, kas nepasipiktins manimi”.

²⁴When John’s messengers had departed, he began to tell the multitudes about John, “What did you go out into the wilderness to see? A reed shaken by the wind?

²⁴Jono pasiuntiniams nuėjus, Jis pradėjo kalbėti minioms apie Joną: “Ko išėjote į dykumą pažiūrėti? Ar vėjo linguojamos nendrės?

²⁵ But what did you go out to see? A man clothed in soft clothing? Behold, those who are gorgeously dressed, and live delicately, are in kings’ courts.

²⁵Ko išėjote pamatyti? Ar švelniais drabužiais vilkinčio žmogaus? Antai tie, kurie ištaigingai vilki ir prabangiai gyvena, yra karaliaus rūmuose.

²⁶ But what did you go out to see? A prophet? Yes, I tell you, and much more than a prophet.

²⁶Tai ko gi išėjote pamatyti? Ar pranašo? Taip, sakau jums, ir daug daugiau negu pranašo.

²⁷ This is he of whom it is written, ‘Behold, I send my messenger before your face, who will prepare your way before you.’ Malachi 3:1

²⁷Jis yra tas, apie kurį parašyta: ‘Štai Aš siunčiu pirma Tavęs savo pasiuntinį, kuris nuties Tau kelią’.

²⁸ “For I tell you, among those who are born of women there is not a greater prophet than John the Baptizer, yet he who is least in the Kingdom of God is greater than he.”

²⁸Sakau jums: tarp gimusių iš moters nebuvo didesnio pranašo už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias Dievo karalystėje didesnis už jį.

²⁹When all the people and the tax collectors heard this, they declared God to be just, having been baptized with John’s baptism.

²⁹Jį išgirdusi, visa tauta, taip pat ir muitininkai, pripažino Dievo teisingumą, nes leidosi krikštijami Jono krikštu.

³⁰But the Pharisees and the lawyers rejected the counsel of God, not being baptized by him themselves.

³⁰Tik fariziejai ir Įstatymo mokytojai atstūmė, ką Dievas jiems buvo sumanęs, nesiduodami Jono krikštijami”.

³¹ TR adds “But the Lord said,” “To what then will I liken the people of this generation? What are they like?

³¹“Su kuo galėčiau palyginti šios kartos žmones? Į ką jie panašūs?

³² They are like children who sit in the marketplace, and call one to another, saying, ‘We piped to you, and you didn’t dance. We mourned, and you didn’t weep.’

³²Jie panašūs į vaikus, kurie, susėdę turgavietėje, vieni kitiems šaukia: ‘Mes jums grojome, o jūs nešokote; mes giedojome raudas, o jūs neverkėte’.

³³ For John the Baptizer came neither eating bread nor drinking wine, and you say, ‘He has a demon.’

³³Buvo atėjęs Jonas Krikštytojas. Jis nevalgė duonos ir negėrė vyno, tai jūs sakėte: ‘Jis demono apsėstas’.

³⁴ The Son of Man has come eating and drinking, and you say, ‘Behold, a gluttonous man, and a drunkard; a friend of tax collectors and sinners!’

³⁴Atėjo Žmogaus Sūnus; Jis valgo ir geria, tai jūs vėl sakote: ‘Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis’.

³⁵ Wisdom is justified by all her children.”

³⁵Bet išmintį pateisina visi jos vaikai”.

³⁶One of the Pharisees invited him to eat with him. He entered into the Pharisee’s house, and sat at the table.

³⁶Vienas fariziejus pakvietė Jėzų kartu valgyti. Atėjęs į fariziejaus namus, Jis sėdo prie stalo.

³⁷Behold, a woman in the city who was a sinner, when she knew that he was reclining in the Pharisee’s house, she brought an alabaster jar of ointment.

³⁷Ir štai moteris, kuri buvo žinoma mieste nusidėjėlė, sužinojusi, kad Jis fariziejaus namuose, atsinešė alebastrinį indą kvapaus tepalo

³⁸Standing behind at his feet weeping, she began to wet his feet with her tears, and she wiped them with the hair of her head, kissed his feet, and anointed them with the ointment.

³⁸ir, verkdama priėjusi iš užpakalio prie Jo kojų, ėmė laistyti jas ašaromis, šluostyti savo galvos plaukais, bučiavo Jo kojas ir tepė jas tepalu.

³⁹Now when the Pharisee who had invited him saw it, he said to himself, “This man, if he were a prophet, would have perceived who and what kind of woman this is who touches him, that she is a sinner.”

³⁹Tai matydamas, fariziejus, kuris Jėzų pasikvietė, samprotavo: “Jeigu šitas būtų pranašas, Jis žinotų, kas tokia ši moteris, kuri Jį liečia, nes ji­nusidėjėlė!”

⁴⁰Jesus answered him, “Simon, I have something to tell you.” He said, “Teacher, say on.”

⁴⁰O Jėzus tarė: “Simonai, turiu tau ką pasakyti”. Tas atsiliepė: “Sakyk, Mokytojau!”

⁴¹ “A certain lender had two debtors. The one owed five hundred denarii, and the other fifty.

⁴¹“Skolintojas turėjo du skolininkus. Vienas buvo skolingas penkis šimtus denarų, o kitas­penkiasdešimt.

⁴² When they couldn’t pay, he forgave them both. Which of them therefore will love him most?”

⁴²Jiems neturint iš ko atiduoti, jis dovanojo abiem. Kuris labiau jį mylės?”

⁴³Simon answered, “He, I suppose, to whom he forgave the most.” He said to him, “You have judged correctly.”

⁴³Simonas atsakė: “Manau, jog tas, kuriam daugiau dovanota”. Jėzus tarė: “Teisingai nusprendei”.

⁴⁴Turning to the woman, he said to Simon, “Do you see this woman? I entered into your house, and you gave me no water for my feet, but she has wet my feet with her tears, and wiped them with the hair of her head.

⁴⁴Ir, atsisukęs į moterį, Jis tarė Simonui: “Matai šitą moterį? Aš atėjau į tavo namus, tu nedavei man vandens kojoms nusimazgoti, o ji laistė jas ašaromis ir šluostė savo plaukais.

⁴⁵ You gave me no kiss, but she, since the time I came in, has not ceased to kiss my feet.

⁴⁵Tu manęs nepabučiavai, o ji, vos man atėjus, nesiliauja bučiavusi mano kojų.

⁴⁶ You didn’t anoint my head with oil, but she has anointed my feet with ointment.

⁴⁶Tu aliejumi man galvos nepatepei, o ji tepalu patepė man kojas.

⁴⁷ Therefore I tell you, her sins, which are many, are forgiven, for she loved much. But to whom little is forgiven, the same loves little.”

⁴⁷Todėl sakau tau: jos gausios nuodėmės jai atleidžiamos, nes ji labai pamilo. Kam mažai atleista, tas menkai myli”.

⁴⁸He said to her, “Your sins are forgiven.”

⁴⁸Jis tarė jai: “Tavo nuodėmės atleistos”.

⁴⁹Those who sat at the table with him began to say to themselves, “Who is this who even forgives sins?”

⁴⁹Esantieji kartu su Juo už stalo ėmė svarstyti: “Kas gi Jis toks, kad net ir nuodėmes atleidžia?!”

⁵⁰He said to the woman, “Your faith has saved you. Go in peace.”

⁵⁰O Jis tarė moteriai: “Tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik rami”.