¹He arose from there and came into the borders of Judea and beyond the Jordan. Multitudes came together to him again. As he usually did, he was again teaching them.

¹Jėzus, iškeliavęs iš ten, atvyksta į Judėją ir Užjordanę. Žmonių būriai vėl susirinko pas Jį, ir Jis vėl mokė, kaip buvo pratęs.

²Pharisees came to him testing him, and asked him, “Is it lawful for a man to divorce his wife?”

²Tada atėjo fariziejų, kurie, mėgindami Jį, klausė, ar galima vyrui atleisti žmoną.

³He answered, “What did Moses command you?”

³Jis jiems atsakė: “O ką jums įsakė Mozė?”

⁴They said, “Moses allowed a certificate of divorce to be written, and to divorce her.”

⁴Jie tarė: “Mozė leido parašyti skyrybų raštą ir atleisti”.

⁵But Jesus said to them, “For your hardness of heart, he wrote you this commandment.

⁵Tuomet Jėzus pasakė: “Dėl jūsų širdies kietumo parašė jums Mozė tokį nuostatą.

⁶ But from the beginning of the creation, God made them male and female. Genesis 1:27

⁶O nuo sutvėrimo pradžios Dievas ‘sukūrė juos, vyrą ir moterį’.

⁷ For this cause a man will leave his father and mother, and will join to his wife,

⁷‘Todėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir susijungs su savo žmona,

⁸ and the two will become one flesh, Genesis 2:24 so that they are no longer two, but one flesh.

⁸ir du taps vienu kūnu’. Taigi jie jau nebėra du, o vienas kūnas.

⁹ What therefore God has joined together, let no man separate.”

⁹Todėl ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria”.

¹⁰In the house, his disciples asked him again about the same matter.

¹⁰Namie mokiniai vėl klausė Jį apie tai.

¹¹He said to them, “Whoever divorces his wife, and marries another, commits adultery against her.

¹¹Jis atsakė: “Kas atleidžia savo žmoną ir veda kitą, tas nusikalsta pirmajai svetimavimu.

¹² If a woman herself divorces her husband, and marries another, she commits adultery.”

¹²Ir jei moteris palieka savo vyrą ir išteka už kito, ji svetimauja”.

¹³They were bringing to him little children, that he should touch them, but the disciples rebuked those who were bringing them.

¹³Jam nešė vaikučius, kad juos palytėtų, bet mokiniai jiems draudė.

¹⁴But when Jesus saw it, he was moved with indignation, and said to them, “Allow the little children to come to me! Don’t forbid them, for the Kingdom of God belongs to such as these.

¹⁴Tai pamatęs, Jėzus pyktelėjo ir tarė jiems: “Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė.

¹⁵ Most certainly I tell you, whoever will not receive the Kingdom of God like a little child, he will in no way enter into it.”

¹⁵Iš tiesų sakau jums: kas nepriims Dievo karalystės kaip mažas vaikas,­niekaip neįeis į ją”.

¹⁶He took them in his arms, and blessed them, laying his hands on them.

¹⁶Ir Jis laimino juos, apkabindamas ir dėdamas ant jų rankas.

¹⁷As he was going out into the way, one ran to him, knelt before him, and asked him, “Good Teacher, what shall I do that I may inherit eternal life?”

¹⁷Jėzui išeinant į kelią, vienas žmogus pribėgęs puolė prieš Jį ant kelių ir klausė: “Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?”

¹⁸Jesus said to him, “Why do you call me good? No one is good except one—God.

¹⁸Jėzus jam tarė: “Kam vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas.

¹⁹ You know the commandments: ‘Do not murder,’ ‘Do not commit adultery,’ ‘Do not steal,’ ‘Do not give false testimony,’ ‘Do not defraud,’ ‘Honor your father and mother.’” Exodus 20:12-16; Deuteronomy 5:16-20

¹⁹Žinai įsakymus: ‘Nesvetimauk, nežudyk, nevok, melagingai neliudyk, neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną’ ”.

²⁰He said to him, “Teacher, I have observed all these things from my youth.”

²⁰Tas atsakė: “Mokytojau, aš viso to laikausi nuo savo jaunystės”.

²¹Jesus looking at him loved him, and said to him, “One thing you lack. Go, sell whatever you have, and give to the poor, and you will have treasure in heaven; and come, follow me, taking up the cross.”

²¹Jėzus, pažvelgęs į jį, jį pamilo ir tarė: “Vieno dalyko tau trūksta: eik, parduok visa, ką turi, išdalink vargšams ir turėsi turtą danguje. Tada ateik, paimk kryžių ir sek paskui mane”.

²²But his face fell at that saying, and he went away sorrowful, for he was one who had great possessions.

²²Po šitų žodžių jis nuliūdo ir nusiminęs pasitraukė, nes turėjo daug turto.

²³Jesus looked around, and said to his disciples, “How difficult it is for those who have riches to enter into the Kingdom of God!”

²³Jėzus apsidairė ir prabilo į mokinius: “Kaip sunkiai turtingi įeis į Dievo karalystę!”

²⁴The disciples were amazed at his words. But Jesus answered again, “Children, how hard is it for those who trust in riches to enter into the Kingdom of God!

²⁴Mokiniai buvo priblokšti Jo žodžių. Tada Jėzus vėl jiems tarė: “Vaikeliai, kaip sunku tiems, kurie pasitiki turtais, įeiti į Dievo karalystę!

²⁵ It is easier for a camel to go through a needle’s eye than for a rich man to enter into the Kingdom of God.”

²⁵Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę”.

²⁶They were exceedingly astonished, saying to him, “Then who can be saved?”

²⁶Mokiniai dar labiau nustebo ir kalbėjosi: “Kas tada gali būti išgelbėtas?”

²⁷Jesus, looking at them, said, “With men it is impossible, but not with God, for all things are possible with God.”

²⁷Jėzus pažvelgė į juos ir tarė: “Žmonėms tai neįmanoma, bet ne Dievui, nes Dievui viskas įmanoma”.

²⁸Peter began to tell him, “Behold, we have left all, and have followed you.”

²⁸Tada Petras sakė Jam: “Štai mes viską palikome ir sekame paskui Tave!”

²⁹Jesus said, “Most certainly I tell you, there is no one who has left house, or brothers, or sisters, or father, or mother, or wife, or children, or land, for my sake, and for the sake of the Good News,

²⁹Jėzus tarė: “Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris paliktų namus ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus dėl manęs ir dėl Evangelijos

³⁰ but he will receive one hundred times more now in this time, houses, brothers, sisters, mothers, children, and land, with persecutions; and in the age to come eternal life.

³⁰ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų kartu su persekiojimais ir būsimajame amžiuje­amžinojo gyvenimo.

³¹ But many who are first will be last; and the last first.”

³¹Tačiau daug pirmųjų bus paskutiniai, ir paskutiniai­pirmi”.

³²They were on the way, going up to Jerusalem; and Jesus was going in front of them, and they were amazed; and those who followed were afraid. He again took the twelve, and began to tell them the things that were going to happen to him.

³²Jiems bekeliaujant į Jeruzalę, Jėzus ėjo priekyje, o mokiniai stebėjosi. Sekdami iš paskos, jie nuogąstavo. Vėl pasišaukęs dvylika, pradėjo jiems sakyti, kas Jo laukia:

³³ “Behold, we are going up to Jerusalem. The Son of Man will be delivered to the chief priests and the scribes. They will condemn him to death, and will deliver him to the Gentiles.

³³“Štai einame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus išduotas aukštiesiems kunigams ir Rašto žinovams. Jie nuteis Jį mirti ir atiduos pagonims,

³⁴ They will mock him, spit on him, scourge him, and kill him. On the third day he will rise again.”

³⁴tie tyčiosis iš Jo, apspjaudys, nuplaks ir nužudys, ir trečią dieną Jis prisikels”.

³⁵James and John, the sons of Zebedee, came near to him, saying, “Teacher, we want you to do for us whatever we will ask.”

³⁵Prie Jėzaus priėjo Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir Jonas ir kreipėsi: “Mokytojau, mes norime, kad padarytum mums viską, ko tik prašysime”.

³⁶He said to them, “What do you want me to do for you?”

³⁶Jis atsakė: “Ko norite, kad jums padaryčiau?”

³⁷They said to him, “Grant to us that we may sit, one at your right hand, and one at your left hand, in your glory.”

³⁷Jie tarė: “Leisk mums sėdėti vienam Tavo dešinėje, kitam­kairėje, Tavo šlovėje!”

³⁸But Jesus said to them, “You don’t know what you are asking. Are you able to drink the cup that I drink, and to be baptized with the baptism that I am baptized with?”

³⁸Jėzus atsakė: “Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią Aš geriu, ir būti pakrikštyti krikštu, kuriuo Aš krikštijamas?”

³⁹They said to him, “We are able.” Jesus said to them, “You shall indeed drink the cup that I drink, and you shall be baptized with the baptism that I am baptized with;

³⁹Jie sakė: “Galime”. Jėzus jiems tarė: “Tiesa, taurę, kurią Aš geriu, jūs gersite, ir krikštu, kuriuo Aš krikštijamas, jūs irgi būsite pakrikštyti.

⁴⁰ but to sit at my right hand and at my left hand is not mine to give, but for whom it has been prepared.”

⁴⁰Bet vietą savo dešinėje ar kairėje ne Aš duodu,­tai bus tiems, kuriems paskirta”.

⁴¹When the ten heard it, they began to be indignant towards James and John.

⁴¹Tai išgirdę, kiti dešimt labai supyko ant Jokūbo ir Jono.

⁴²Jesus summoned them, and said to them, “You know that they who are recognized as rulers over the nations lord it over them, and their great ones exercise authority over them.

⁴²O Jėzus, pasikvietęs juos, tarė: “Jūs žinote, kad tie, kurie laikomi pagonių valdovais, viešpatauja jiems, ir jų didieji juos valdo.

⁴³ But it shall not be so among you, but whoever wants to become great among you shall be your servant.

⁴³Bet tarp jūsų taip neturi būti. Kas iš jūsų nori būti didžiausias, bus jūsų tarnas,

⁴⁴ Whoever of you wants to become first among you, shall be bondservant of all.

⁴⁴ir kas nori tarp jūsų būti pirmas, bus visų vergas.

⁴⁵ For the Son of Man also came not to be served, but to serve, and to give his life as a ransom for many.”

⁴⁵Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį”.

⁴⁶They came to Jericho. As he went out from Jericho, with his disciples and a great multitude, the son of Timaeus, Bartimaeus, a blind beggar, was sitting by the road.

⁴⁶Jie atėjo į Jerichą. O iškeliaujant Jam su mokiniais ir gausia minia iš Jericho, neregys Bartimiejus, Timiejaus sūnus, sėdėjo šalikelėje elgetaudamas.

⁴⁷When he heard that it was Jesus the Nazarene, he began to cry out, and say, “Jesus, you son of David, have mercy on me!”

⁴⁷Išgirdęs, jog čia Jėzus iš Nazareto, jis pradėjo garsiai šaukti: “Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!”

⁴⁸Many rebuked him, that he should be quiet, but he cried out much more, “You son of David, have mercy on me!”

⁴⁸Daugelis jį draudė, kad nutiltų, bet jis dar garsiau šaukė: “Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!”

⁴⁹Jesus stood still, and said, “Call him.” They called the blind man, saying to him, “Cheer up! Get up. He is calling you!”

⁴⁹Jėzus sustojo ir tarė: “Pašaukite jį”. Žmonės pašaukė neregį, sakydami: “Pasitikėk! Kelkis, Jis tave šaukia”.

⁵⁰He, casting away his cloak, sprang up, and came to Jesus.

⁵⁰Tas, nusimetęs apsiaustą, pašoko ir atėjo prie Jėzaus.

⁵¹Jesus asked him, “What do you want me to do for you?” The blind man said to him, “Rabboni, Rabboni is a transliteration of the Hebrew word for “great teacher.” that I may see again.”

⁵¹Jėzus jo paklausė: “Ko nori, kad tau padaryčiau?” Neregys atsakė: “Rabuni, kad praregėčiau!”

⁵²Jesus said to him, “Go your way. Your faith has made you well.” Immediately he received his sight, and followed Jesus in the way.

⁵²Tada Jėzus jam tarė: “Eik, tavo tikėjimas išgydė tave”. Jis tuoj pat praregėjo ir nusekė paskui Jėzų keliu.