¹They came to the other side of the sea, into the country of the Gadarenes.

¹Jie priplaukė ežero krantą gadariečių krašte.

²When he had come out of the boat, immediately a man with an unclean spirit met him out of the tombs.

²Jam išlipus iš valties, tuojau prieš Jį iš kapinių atbėgo vyras, turintis netyrąją dvasią.

³He lived in the tombs. Nobody could bind him any more, not even with chains,

³Jis gyveno kapų rūsiuose, ir niekas negalėjo nė grandinėmis jo surakinti.

⁴because he had been often bound with fetters and chains, and the chains had been torn apart by him, and the fetters broken in pieces. Nobody had the strength to tame him.

⁴Nors jis jau daug kartų buvo pančiojamas ir grandinėmis rakinamas, bet sutrupindavo grandines, nutraukydavo pančius, ir niekas negalėdavo jo suvaldyti.

⁵Always, night and day, in the tombs and in the mountains, he was crying out, and cutting himself with stones.

⁵Per kiauras naktis ir dienas jis bastydavosi po kalnus ir kapines, klykdamas ir daužydamas save akmenimis.

⁶When he saw Jesus from afar, he ran and bowed down to him,

⁶Iš tolo pamatęs Jėzų, atbėgo, parpuolė prieš Jį

⁷and crying out with a loud voice, he said, “What have I to do with you, Jesus, you Son of the Most High God? I adjure you by God, don’t torment me.”

⁷ir ėmė garsiai šaukti: “Ko Tau reikia iš manęs, Jėzau, aukščiausiojo Dievo Sūnau? Saikdinu tave Dievu, nekankink manęs!”

⁸For he said to him, “Come out of the man, you unclean spirit!”

⁸Jėzus mat buvo paliepęs: “Išeik, netyroji dvasia, iš žmogaus!”

⁹He asked him, “What is your name?” He said to him, “My name is Legion, for we are many.”

⁹Jėzus dar paklausė: “O kaip tu vadiniesi?” Ji atsakė: “Mano vardas­Legionas, nes mūsų daug”.

¹⁰He begged him much that he would not send them away out of the country.

¹⁰Ir pradėjo labai prašytis nevaryti jų iš to krašto.

¹¹Now on the mountainside there was a great herd of pigs feeding.

¹¹Ten pat, atkalnėje, ganėsi didžiulė kiaulių banda.

¹²All the demons begged him, saying, “Send us into the pigs, that we may enter into them.”

¹²Visi demonai maldavo Jį, sakydami: “Pasiųsk mus į tas kiaules, kad į jas sueitume!”

¹³At once Jesus gave them permission. The unclean spirits came out and entered into the pigs. The herd of about two thousand rushed down the steep bank into the sea, and they were drowned in the sea.

¹³Jėzus iškart jiems leido. Išėjusios netyrosios dvasios apniko kiaules, ir visa banda, apie du tūkstančius kiaulių, metėsi nuo skardžio į ežerą ir prigėrė.

¹⁴Those who fed them fled, and told it in the city and in the country. The people came to see what it was that had happened.

¹⁴Tie, kurie jas ganė, išbėgiojo ir pranešė apie įvykį mieste ir kaimuose. Žmonės išėjo pažiūrėti, kas atsitiko.

¹⁵They came to Jesus, and saw him who had been possessed by demons sitting, clothed, and in his right mind, even him who had the legion; and they were afraid.

¹⁵Atėję prie Jėzaus, pamatė sėdintį demonų apsėstąjį­tą, kuriame buvo Legionas,­apsirengusį ir sveiko proto, ir juos apėmė baimė.

¹⁶Those who saw it declared to them how it happened to him who was possessed by demons, and about the pigs.

¹⁶Mačiusieji papasakojo jiems, kas nutiko su apsėstuoju, ir apie kiaules.

¹⁷They began to beg him to depart from their region.

¹⁷Tada žmonės ėmė Jėzų maldauti, kad Jis pasišalintų iš jų krašto.

¹⁸As he was entering into the boat, he who had been possessed by demons begged him that he might be with him.

¹⁸Jėzui lipant į valtį, buvęs demonų apsėstasis prašė leisti pasilikti su Juo,

¹⁹He didn’t allow him, but said to him, “Go to your house, to your friends, and tell them what great things the Lord has done for you, and how he had mercy on you.”

¹⁹bet Jėzus nesutiko ir pasakė: “Eik namo pas saviškius ir papasakok, kokių didžių dalykų Viešpats tau padarė ir kaip tavęs pasigailėjo”.

²⁰He went his way, and began to proclaim in Decapolis how Jesus had done great things for him, and everyone marveled.

²⁰Tada jis nuėjo savo keliu ir Dekapolyje ėmė skelbti, kokių didžių dalykų Jėzus jam padarė, ir visi stebėjosi.

²¹When Jesus had crossed back over in the boat to the other side, a great multitude was gathered to him; and he was by the sea.

²¹Jėzui vėl persikėlus valtimi į kitą pusę, prie Jo susirinko didžiulė minia, ir Jis buvo paežerėje.

²²Behold, one of the rulers of the synagogue, Jairus by name, came; and seeing him, he fell at his feet,

²²Štai ateina vienas iš sinagogos vyresniųjų, vardu Jayras, ir, pamatęs Jį, puola Jam po kojų,

²³and begged him much, saying, “My little daughter is at the point of death. Please come and lay your hands on her, that she may be made healthy, and live.”

²³karštai maldaudamas: “Mano dukrelė miršta! Ateik ir uždėk ant jos rankas, kad pagytų ir gyventų”.

²⁴He went with him, and a great multitude followed him, and they pressed upon him on all sides.

²⁴Jėzus nuėjo su juo. Paskui Jį sekė didžiulė minia ir Jį spauste spaudė.

²⁵A certain woman, who had an issue of blood for twelve years,

²⁵Ten buvo viena moteris, dvylika metų serganti kraujoplūdžiu.

²⁶and had suffered many things by many physicians, and had spent all that she had, and was no better, but rather grew worse,

²⁶Nemaža iškentėjusi nuo daugelio gydytojų ir išleidusi visa, ką turėjo, ji nė kiek nepasitaisė, bet ėjo vis blogyn.

²⁷having heard the things concerning Jesus, came up behind him in the crowd, and touched his clothes.

²⁷Išgirdusi apie Jėzų, ji prasispraudė iš minios galo ir prisilietė prie Jo apsiausto.

²⁸For she said, “If I just touch his clothes, I will be made well.”

²⁸Mat ji kalbėjo: “Jeigu paliesiu bent Jo drabužį­išgysiu!”

²⁹Immediately the flow of her blood was dried up, and she felt in her body that she was healed of her affliction.

²⁹Tuojau kraujas nustojo jai plūdęs, ir ji pajuto kūnu, kad yra pasveikusi nuo savo ligos.

³⁰Immediately Jesus, perceiving in himself that the power had gone out from him, turned around in the crowd, and asked, “Who touched my clothes?”

³⁰Ir Jėzus iš karto pajuto, kad iš Jo išėjo jėga, ir, atsigręžęs į minią, paklausė: “Kas prisilietė prie mano apsiausto?”

³¹His disciples said to him, “You see the multitude pressing against you, and you say, ‘Who touched me?’”

³¹Jo mokiniai Jam atsakė: “Matai, kaip minia Tave spaudžia, o Tu klausi: ‘Kas mane palietė?’ ”

³²He looked around to see her who had done this thing.

³²Bet Jis dairėsi tos, kuri taip buvo padariusi.

³³But the woman, fearing and trembling, knowing what had been done to her, came and fell down before him, and told him all the truth.

³³Moteris išėjo į priekį išsigandusi ir virpėdama, nes žinojo, kas jai atsitiko, ir, puolusi prieš Jį, papasakojo visą tiesą.

³⁴He said to her, “Daughter, your faith has made you well. Go in peace, and be cured of your disease.”

³⁴O Jis tarė jai: “Dukra, tavo tikėjimas išgydė tave, eik rami ir būk sveika nuo savo ligos”.

³⁵While he was still speaking, people came from the synagogue ruler’s house saying, “Your daughter is dead. Why bother the Teacher any more?”

³⁵Jam dar tebekalbant, atėjo sinagogos vyresniojo žmonės ir pranešė: “Tavo duktė numirė, kam dar vargini Mokytoją?”

³⁶But Jesus, when he heard the message spoken, immediately said to the ruler of the synagogue, “Don’t be afraid, only believe.”

³⁶Išgirdęs tuos žodžius, Jėzus tarė sinagogos vyresniajam: “Nebijok, vien tik tikėk!”

³⁷He allowed no one to follow him, except Peter, James, and John the brother of James.

³⁷Ir Jis niekam neleido eiti kartu, išskyrus Petrą, Jokūbą ir Jokūbo brolį Joną.

³⁸He came to the synagogue ruler’s house, and he saw an uproar, weeping, and great wailing.

³⁸Atėjęs į sinagogos vyresniojo namus, Jėzus pamatė sujudimą ir garsiai verkiančius bei raudančius.

³⁹When he had entered in, he said to them, “Why do you make an uproar and weep? The child is not dead, but is asleep.”

³⁹Įžengęs vidun, Jis tarė: “Kam tas triukšmas ir verksmas?! Vaikas nėra miręs, o miega”.

⁴⁰They ridiculed him. But he, having put them all out, took the father of the child, her mother, and those who were with him, and went in where the child was lying.

⁴⁰Žmonės šaipėsi iš Jo. Tada, išvaręs juos visus, Jis pasiėmė vaiko tėvą ir motiną, taip pat savo palydovus ir įėjo ten, kur vaikas gulėjo.

⁴¹Taking the child by the hand, he said to her, “Talitha cumi!” which means, being interpreted, “Girl, I tell you, get up!”

⁴¹Paėmęs mergaitę už rankos, pasakė jai: “Talitį kum”; išvertus reiškia: “Mergaite, sakau tau, kelkis!”

⁴²Immediately the girl rose up and walked, for she was twelve years old. They were amazed with great amazement.

⁴²Mergaitė tuojau atsikėlė ir ėmė vaikščioti. Jai buvo dvylika metų. Jie nustėro iš nuostabos.

⁴³He strictly ordered them that no one should know this, and commanded that something should be given to her to eat.

⁴³Jis griežtai įsakė, kad niekas to nežinotų, ir liepė duoti mergaitei valgyti.