¹In those days, when there was a very great multitude, and they had nothing to eat, Jesus called his disciples to himself, and said to them,

¹Anomis dienomis, susirinkus gausiai miniai ir žmonėms neturint ko valgyti, Jėzus, pasišaukęs savo mokinius, tarė:

² “I have compassion on the multitude, because they have stayed with me now three days, and have nothing to eat.

²“Gaila man minios! Jau trys dienos žmonės yra su manimi ir neturi ko valgyti.

³ If I send them away fasting to their home, they will faint on the way, for some of them have come a long way.”

³Jei paleisiu juos namo alkanus, jie nusilps kelyje, nes kai kurie yra atėję iš toli”.

⁴His disciples answered him, “From where could one satisfy these people with bread here in a deserted place?”

⁴Mokiniai Jam atsakė: “Iš kur dykumoje gauti duonos jiems pavalgydinti?”

⁵He asked them, “How many loaves do you have?” They said, “Seven.”

⁵Jėzus paklausė: “Kiek kepalų turite?” Jie atsakė: “Septynis”.

⁶He commanded the multitude to sit down on the ground, and he took the seven loaves. Having given thanks, he broke them, and gave them to his disciples to serve, and they served the multitude.

⁶Tada Jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. Paėmęs septynis kepalus, palaimino, laužė ir davė mokiniams dalyti, ir tie padalijo miniai.

⁷They had a few small fish. Having blessed them, he said to serve these also.

⁷Jie dar turėjo kelias žuveles. Jis palaimino jas ir taip pat liepė dalyti.

⁸They ate, and were filled. They took up seven baskets of broken pieces that were left over.

⁸Žmonės pavalgė iki soties, ir jie surinko dar septynias pintines likučių.

⁹Those who had eaten were about four thousand. Then he sent them away.

⁹O valgytojų buvo apie keturis tūkstančius. Jėzus paleido juos

¹⁰Immediately he entered into the boat with his disciples, and came into the region of Dalmanutha.

¹⁰ir tuojau, įsėdęs su mokiniais į valtį, nuplaukė į Dalmanutos sritį.

¹¹The Pharisees came out and began to question him, seeking from him a sign from heaven, and testing him.

¹¹Čia priėjo fariziejų ir pradėjo su Juo ginčytis. Mėgindami Jį, jie reikalavo ženklo iš dangaus.

¹²He sighed deeply in his spirit, and said, “Why does this generation The word translated “generation” here (genea) could also be translated “people,” “race,” or “family.” seek a sign? Most certainly I tell you, no sign will be given to this generation.”

¹²Atsidusęs iš dvasios gilumos, Jis tarė: “Ir kam šita karta reikalauja ženklo? Iš tiesų sakau jums: ženklo šiai kartai nebus duota!”

¹³He left them, and again entering into the boat, departed to the other side.

¹³Ir, palikęs juos, Jis vėl sėdo į valtį ir nuplaukė į kitą krantą.

¹⁴They forgot to take bread; and they didn’t have more than one loaf in the boat with them.

¹⁴Mokiniai buvo pamiršę pasiimti duonos. Jie teturėjo su savim valtyje vieną kepalą.

¹⁵He warned them, saying, “Take heed: beware of the yeast of the Pharisees and the yeast of Herod.”

¹⁵Jėzus juos įspėjo: “Žiūrėkite, saugokitės fariziejų raugo ir Erodo raugo”.

¹⁶They reasoned with one another, saying, “It’s because we have no bread.”

¹⁶Jie svarstė tarpusavy, sakydami: “Tai todėl, kad nepasiėmėme duonos”.

¹⁷Jesus, perceiving it, said to them, “Why do you reason that it’s because you have no bread? Don’t you perceive yet, neither understand? Is your heart still hardened?

¹⁷Tai supratęs, Jėzus tarė: “Kam jūs tariatės neturį duonos? Argi vis dar neišmanote ir nesuprantate ir jūsų širdys vis dar užkietėjusios?

¹⁸ Having eyes, don’t you see? Having ears, don’t you hear? Don’t you remember?

¹⁸Turite akis, ir nematote; turite ausis, ir negirdite? Argi neatsimenate,

¹⁹ When I broke the five loaves among the five thousand, how many baskets full of broken pieces did you take up?” They told him, “Twelve.”

¹⁹jog penkis kepalus Aš sulaužiau penkiems tūkstančiams? O kiek pilnų pintinių trupinių pririnkote?” Jie atsakė: “Dvylika”.

²⁰ “When the seven loaves fed the four thousand, how many baskets full of broken pieces did you take up?” They told him, “Seven.”

²⁰“O kai septynis kepalus sulaužiau keturiems tūkstančiams, kiek pilnų pintinių trupinių pririnkote?” Jie atsakė: “Septynias”.

²¹He asked them, “Don’t you understand, yet?”

²¹Tada Jis tarė: “Tai kaipgi vis dar nesuprantate?!”

²²He came to Bethsaida. They brought a blind man to him, and begged him to touch him.

²²Jie ateina į Betsaidą. Ten atveda pas Jėzų neregį ir prašo jį palytėti.

²³He took hold of the blind man by the hand, and brought him out of the village. When he had spit on his eyes, and laid his hands on him, he asked him if he saw anything.

²³Jis paėmė neregį už rankos ir nusivedė už kaimo. Ten spjovė jam į akis, uždėjo ant jo rankas ir paklausė: “Ar ką nors matai?”

²⁴He looked up, and said, “I see men; for I see them like trees walking.”

²⁴Šis apsižvalgęs tarė: “Regiu žmones. Lyg kokius medžius matau juos vaikščiojančius”.

²⁵Then again he laid his hands on his eyes. He looked intently, and was restored, and saw everyone clearly.

²⁵Jis vėl rankomis palietė jo akis ir liepė apsižvalgyti. Ir šis tapo sveikas ir viską aiškiai matė.

²⁶He sent him away to his house, saying, “Don’t enter into the village, nor tell anyone in the village.”

²⁶Jėzus išsiuntė jį namo, sakydamas: “Neužeik į kaimą ir niekam ten nepasakok!”

²⁷Jesus went out, with his disciples, into the villages of Caesarea Philippi. On the way he asked his disciples, “Who do men say that I am?”

²⁷Jėzus su savo mokiniais išėjo į Pilypo Cezarėjos kaimus. Kelyje klausė mokinius: “Kuo mane žmonės laiko?”

²⁸They told him, “John the Baptizer, and others say Elijah, but others: one of the prophets.”

²⁸Jie atsakė: “Vieni­Jonu Krikštytoju, kiti­Eliju, treti­vienu iš pranašų”.

²⁹He said to them, “But who do you say that I am?” Peter answered, “You are the Christ.”

²⁹Tada Jis paklausė: “O jūs kuo mane laikote?” Petras Jam atsakė: “Tu esi Kristus”.

³⁰He commanded them that they should tell no one about him.

³⁰Tada Jėzus griežtai įsakė niekam apie Jį nekalbėti.

³¹He began to teach them that the Son of Man must suffer many things, and be rejected by the elders, the chief priests, and the scribes, and be killed, and after three days rise again.

³¹Jis pradėjo juos mokyti, jog Žmogaus Sūnus turės daug iškentėti, būti vyresniųjų, aukštųjų kunigų bei Rašto žinovų atmestas, nužudytas ir po trijų dienų prisikelti.

³²He spoke to them openly. Peter took him, and began to rebuke him.

³²Jis tai kalbėjo visiškai atvirai. Tada Petras, pasivadinęs Jį į šalį, ėmė Jį drausti.

³³But he, turning around, and seeing his disciples, rebuked Peter, and said, “Get behind me, Satan! For you have in mind not the things of God, but the things of men.”

³³Jėzus atsigręžęs pažiūrėjo į mokinius ir sudraudė Petrą: “Eik šalin, šėtone, nes tu mąstai ne apie tai, kas Dievo, o kas žmonių!”

³⁴He called the multitude to himself with his disciples, and said to them, “Whoever wants to come after me, let him deny himself, and take up his cross, and follow me.

³⁴Pasišaukęs minią ir savo mokinius, Jėzus prabilo: “Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi.

³⁵ For whoever wants to save his life will lose it; and whoever will lose his life for my sake and the sake of the Good News will save it.

³⁵Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės.

³⁶ For what does it profit a man, to gain the whole world, and forfeit his life?

³⁶Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo sielai?

³⁷ For what will a man give in exchange for his life?

³⁷Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo sielą?!

³⁸ For whoever will be ashamed of me and of my words in this adulterous and sinful generation, the Son of Man also will be ashamed of him, when he comes in the glory of his Father with the holy angels.”

³⁸Jei kas gėdisi manęs ir mano žodžių šios svetimaujančios ir nuodėmingos kartos akivaizdoje, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, kai Jis ateis savo Tėvo šlovėje su šventaisiais angelais”.