¹The Canaanite, the king of Arad, who lived in the South, heard tell that Israel came by the way of Atharim; and he fought against Israel, and took some of them captive.

¹Kanaaniečių karalius Aradas, kuris gyveno krašto pietuose, išgirdęs, kad izraelitai ateina iš Atarimo, išėjo į kovą prieš juos ir kelis paėmė į nelaisvę.

²Israel vowed a vow to Yahweh, and said, “If you will indeed deliver this people into my hand, then I will utterly destroy their cities.”

²Izraelitai padarė įžadą Viešpačiui: “Jei atiduosi šitą tautą į mūsų rankas, sunaikinsime jos miestus”.

³Yahweh listened to the voice of Israel, and delivered up the Canaanites; and they utterly destroyed them and their cities: and the name of the place was called Hormah.

³Viešpats išklausė izraelitų prašymo ir atidavė jiems kanaaniečius, kuriuos jie nugalėjo, sunaikino juos ir jų miestus. Jie praminė aną vietą Horma.

⁴They traveled from Mount Hor by the way to the Red Sea or, Sea of Reeds , to compass the land of Edom: and the soul of the people was much discouraged because of the way.

⁴Nuo Horo kalno jie ėjo keliu, vedančiu Raudonosios jūros link, kad aplenktų Edomo žemę. Kelionėje tauta nerimavo,

⁵The people spoke against God, and against Moses, “Why have you brought us up out of Egypt to die in the wilderness? For there is no bread, and there is no water; and our soul loathes this light bread.”

⁵ji kalbėjo prieš Dievą ir Mozę: “Kodėl mus išvedėte iš Egipto numirti dykumoje? Nėra duonos, nėra vandens, mums įgriso tas menkavertis maistas”.

⁶Yahweh sent fiery serpents among the people, and they bit the people; and many people of Israel died.

⁶Tada Viešpats siuntė nuodingas gyvates. Jos gėlė žmones, ir daugelis nuo jų mirė.

⁷The people came to Moses, and said, “We have sinned, because we have spoken against Yahweh, and against you. Pray to Yahweh, that he take away the serpents from us.” Moses prayed for the people.

⁷Jie kreipėsi į Mozę, sakydami: “Nusidėjome, kalbėdami prieš Viešpatį ir tave, melsk, kad pašalintų nuo mūsų gyvates”. Mozė meldėsi už tautą.

⁸Yahweh said to Moses, “Make a fiery serpent, and set it on a standard: and it shall happen, that everyone who is bitten, when he sees it, shall live.”

⁸Viešpats sakė Mozei: “Padaryk varinę gyvatę ir iškelk ją ant stulpo; kas įgeltas į ją pažvelgs, liks gyvas”.

⁹Moses made a serpent of brass, and set it on the standard: and it happened, that if a serpent had bitten any man, when he looked to the serpent of brass, he lived.

⁹Mozė padirbdino varinę gyvatę ir iškėlė ją ant stulpo. Į ją pažvelgę, įgeltieji likdavo gyvi.

¹⁰The children of Israel traveled, and encamped in Oboth.

¹⁰Izraelitai keliavo toliau ir sustojo Obote.

¹¹They traveled from Oboth, and encamped at Iyeabarim, in the wilderness which is before Moab, toward the sunrise.

¹¹Išėję iš Oboto, ištiesė palapines Ije Abarimo dykumoje, kuri yra Moabo rytų pusėje.

¹²From there they traveled, and encamped in the valley of Zered.

¹²Iš ten pasitraukę, atėjo į Zeredo slėnį.

¹³From there they traveled, and encamped on the other side of the Arnon, which is in the wilderness, that comes out of the border of the Amorites: for the Arnon is the border of Moab, between Moab and the Amorites.

¹³Jį palikę, sustojo prie Arnono upės, tekančios dykumoje šiapus amoritų sienos. Arnono upė yra Moabo siena ir skiria moabitus nuo amoritų.

¹⁴Therefore it is said in the book of the Wars of Yahweh, “Vaheb in Suphah, the valleys of the Arnon,

¹⁴Todėl Viešpaties kovų knygoje pasakyta: “Kaip padarė Raudonojoje jūroje, taip padarys ir prie Arnono upės,

¹⁵the slope of the valleys that incline toward the dwelling of Ar, leans on the border of Moab.”

¹⁵kuri pasisukus pasiekia Aro miestą ir priartėja prie moabitų sienos”.

¹⁶From there they traveled to Beer: that is the well of which Yahweh said to Moses, “Gather the people together, and I will give them water.”

¹⁶Iš čia izraelitai priartėjo prie šulinio, apie kurį Viešpats kalbėjo Mozei: “Surink tautą, ir Aš duosiu jai vandens”.

¹⁷Then sang Israel this song: “Spring up, well; sing to it:

¹⁷Tada izraelitai giedojo: “Šuliny, duok vandens! Giedosime tau,

¹⁸the well, which the princes dug, which the nobles of the people dug, with the scepter, and with their poles.” From the wilderness they traveled to Mattanah;

¹⁸šuliny, kurį kunigaikščiai ir kilnieji iškasė skeptru ir lazdomis”. Iš tos dykumos jie atėjo į Mataną,

¹⁹and from Mattanah to Nahaliel; and from Nahaliel to Bamoth;

¹⁹iš Matanos į Nahalielį, iš Nahalielio į Bamotą

²⁰and from Bamoth to the valley that is in the field of Moab, to the top of Pisgah, which looks down on the desert.

²⁰ir iš Bamoto­į slėnį Moabo šalyje arti Pisgos kalno, kuris yra ties dykuma.

²¹Israel sent messengers to Sihon king of the Amorites, saying,

²¹Izraelis nusiuntė pas amoritų karalių Sihoną pasiuntinius su prašymu:

²²“Let me pass through your land: we will not turn aside into field, or into vineyard; we will not drink of the water of the wells: we will go by the king’s highway, until we have passed your border.”

²²“Leisk mums pereiti per tavo žemę, mes nenukrypsime į dirvas ir vynuogynus, negersime vandens iš tavo šulinių, eisime vieškeliu, kol pereisime per tavo kraštą”.

²³Sihon would not allow Israel to pass through his border: but Sihon gathered all his people together, and went out against Israel into the wilderness, and came to Jahaz; and he fought against Israel.

²³Bet Sihonas neleido izraelitams eiti per savo kraštą. Surinkęs savo kariuomenę, išėjo prieš juos į dykumą ir prie Jahaco kovojo su izraelitais.

²⁴Israel struck him with the edge of the sword, and possessed his land from the Arnon to the Jabbok, even to the children of Ammon; for the border of the children of Ammon was strong.

²⁴Izraelitai sumušė jį ir užėmė Sihono kraštą nuo Arnono iki Jaboko upių ir ligi Amono krašto, kurio sienos buvo ginamos stiprios sargybos.

²⁵Israel took all these cities: and Israel lived in all the cities of the Amorites, in Heshbon, and in all its towns.

²⁵Izraelitai užėmė visus amoritų miestus ir apsigyveno juose, Hešbone ir jam priklausančiuose miesteliuose.

²⁶For Heshbon was the city of Sihon the king of the Amorites, who had fought against the former king of Moab, and taken all his land out of his hand, even to the Arnon.

²⁶Hešbonas buvo sostinė amoritų karaliaus Sihono, kuris buvo kovojęs su buvusiu Moabo karaliumi ir užėmęs visą jam priklausančią šalį iki Arnono upės.

²⁷Therefore those who speak in proverbs say, “Come to Heshbon. Let the city of Sihon be built and established;

²⁷Todėl dainoje sakoma: “Ateikite į Hešboną, karaliaus Sihono miestą, kuris bus atstatytas ir sustiprintas!

²⁸for a fire has gone out of Heshbon, a flame from the city of Sihon. It has devoured Ar of Moab, The lords of the high places of the Arnon.

²⁸Ugnis iš Hešbono sunaikino moabitų miestą Arą ir Arnono aukštumų viešpačius.

²⁹Woe to you, Moab! You are undone, people of Chemosh! He has given his sons as fugitives, and his daughters into captivity, to Sihon king of the Amorites.

²⁹Vargas tau, Moabai! Žuvai, Kemošo tauta! Jis atidavė savo sūnus ir dukteris į nelaisvę amoritų karaliui Sihonui.

³⁰We have shot at them. Heshbon has perished even to Dibon. We have laid waste even to Nophah, Which reaches to Medeba.”

³⁰Jie sunaikinti nuo Hešbono iki Dibono ir iki Nofacho prie Medebos”.

³¹Thus Israel lived in the land of the Amorites.

³¹Taip izraelitai apsigyveno amoritų žemėje.

³²Moses sent to spy out Jazer; and they took its towns, and drove out the Amorites who were there.

³²Mozė išsiuntė išžvalgyti Jazerą, ir izraelitai užėmė jam priklausančius miestelius ir išvijo amoritus.

³³They turned and went up by the way of Bashan: and Og the king of Bashan went out against them, he and all his people, to battle at Edrei.

³³Jie traukė Bašano keliu; ten juos pasitiko Bašano karalius Ogas su visa savo kariuomene prie Edrėjo.

³⁴Yahweh said to Moses, “Don’t fear him: for I have delivered him into your hand, and all his people, and his land; and you shall do to him as you did to Sihon king of the Amorites, who lived at Heshbon.”

³⁴Viešpats kalbėjo Mozei: “Nebijok jo, nes Aš atidaviau tau jį, visą jo tautą ir žemę; padaryk su juo, kaip padarei su amoritų karaliumi Sihonu Hešbone”.

³⁵So they struck him, and his sons and all his people, until there was none left him remaining: and they possessed his land.

³⁵Izraelitai sunaikino jį, jo sūnus ir visą jo tautą taip, kad nė vieno neliko, ir užėmė šalį.