1By the rivers of Babylon, there we sat down. Yes, we wept, when we remembered Zion.
1Prie Babilono upių sėdėjome ir verkėme, atsimindami Sioną.
2On the willows in its midst, we hung up our harps.
2Ten ant gluosnių šakų pakabinome savo arfas.
3For there, those who led us captive asked us for songs. Those who tormented us demanded songs of joy: “Sing us one of the songs of Zion!”
3Nes mūsų trėmėjai mums liepė giedoti, kurie mus apiplėšė, ragino džiūgauti: “Pagiedokite mums Siono giesmių!”
4How can we sing Yahweh’s song in a foreign land?
4Kaip giedosime Viešpaties giesmę svetimoje šalyje?
5If I forget you, Jerusalem, let my right hand forget its skill.
5Jeigu, Jeruzale, tave užmirščiau, mano dešinė tepamiršta mane!
6Let my tongue stick to the roof of my mouth if I don’t remember you; if I don’t prefer Jerusalem above my chief joy.
6Tepridžiūna prie gomurio mano liežuvis, jei tavęs neatsiminčiau, jeigu tu man brangesnė nebūtum už visus džiaugsmus, Jeruzale!
7Remember, Yahweh, against the children of Edom, the day of Jerusalem; who said, “Raze it! Raze it even to its foundation!”
7Viešpatie, atsimink Jeruzalės dieną prieš Edomo žmones. Jie sakė: “Griaukite, griaukite ją iki pamatų!”
8Daughter of Babylon, doomed to destruction, he will be happy who rewards you, as you have served us.
8O Babilone, tu naikintojau, laimingas bus, kas tau už mums padarytą skriaudą atmokės!
9Happy shall he be, who takes and dashes your little ones against the rock.
9Laimingas, kas, pagriebęs kūdikius tavo, į kietą uolą sudaužys!