1Išmintis pasistatė namus, išsikirto septynias kolonas.2Ji papjovė gyvulius, sumaišė vyną ir, padengusi stalą,3pasiuntė tarnaites šaukti miesto aukščiausiose vietose:4“Neišmanėliai, ateikite!” Kam trūksta supratimo, ji sako:5“Ateikite, valgykite mano duonos ir gerkite vyno, kurį sumaišiau.6Atsisakykite kvailystės ir gyvenkite; eikite supratimo keliu”.7Kas bara niekintoją, susilauks gėdos; sudraudęs nedorėlį, užsitrauksi dėmę.8Nebark niekintojo, kad jis neimtų tavęs neapkęsti; sudrausk išmintingą, ir jis mylės tave.9Patark išmintingam, ir jis taps dar išmintingesnis; pamokyk teisųjį, ir jo pažinimas išaugs.10Viešpaties baimėišminties pradžia, o Šventojo pažinimassupratimas.11Per mane padaugės tavo dienų, bus pridėta gyvenimo metų.12Jei esi išmintingas, esi išmintingas pats sau; jei niekintojas, pats ir nukentėsi.13Kvaila moteris yra triukšmadarė, neišmananti ir nieko nežino.14Ji sėdi kėdėje prie savo namų, aukštose miesto vietose,15ir kviečia visus, kurie eina savo keliais:16“Neišmanėliai, ateikite!” Kam trūksta supratimo, ji sako:17“Vogtas vanduo yra saldesnis, o duona, valgoma slaptoje, skanesnė”.18Jie nežino, kad ten mirusieji, ir jos svečiai pragaro gelmėse.