1Viešpačiu aš pasitikiu. Kaip jūs sakote mano sielai: “Skrisk kaip paukštis į kalnus”?2Įtempia nedorėliai lanką, prie templės strėlę jau deda, kad tamsoje šaudytų į tiesiaširdžius.3Kai pamatai griaunami, ką gi begali teisusis?4Viešpats savo šventykloje; danguje stovi Viešpaties sostas. Jo akys stebi, žmonių vaikus jos tyrinėja.5Viešpats teisųjį tiria, o nedorėliu ir smurtininku Jis bjaurisi.6Jis lydins ant bedievių žarijomis, ugnimi ir siera, jų lemtis bus svilinanti vėtra.7Viešpats teisus ir Jam miela teisybė. Dorieji regės Jo veidą.