1Kokios mielos Tavo buveinės, kareivijų Viešpatie!2Alpsta mano siela ir ilgisi Viešpaties kiemų. Mano širdis ir kūnas šaukiasi gyvojo Dievo.3Net ir žvirblis randa namus, kregždėlizdą perėti vaikams prie Tavo aukurų, kareivijų Viešpatie, mano Karaliau ir Dieve!4Palaiminti, kurie gyvena Tavo namuose: jie nuolat giria Tave!5Palaimintas žmogus, kuris randa stiprybę Tavyje, kuris yra keleivis savo širdy.6Keliaudami išdegusiu slėniu, jie šaltiniu jį paverčia, ankstyvasis lietus jį padengia palaiminimais.7Jie eina iš jėgos į jėgą, kol Dievą Sione išvysta.8Kareivijų Viešpatie, išgirsk mano maldą! Išgirsk, Jokūbo Dieve!9Pažvelk, Dieve, mūsų skyde! Pažiūrėk į veidą savo pateptojo!10Juk viena diena Tavo kiemuose yra vertesnė už tūkstantį kitur; geriau būti durininku Dievo namuose, negu gyventi nusidėjėlių palapinėse.11Saulė ir skydas yra Viešpats; malonę ir garbę teikia Viešpats, gerų dalykų neatsako tiems, kurie nekaltai elgiasi.12Kareivijų Viešpatie, palaimintas žmogus, kuris pasitiki Tavimi!