聖經新譯本

Kekchi

1 Kings

12

1羅波安繼位(代下10:1~5)羅波安往示劍去,因為以色列眾人都到了示劍,要立他作王。
1Cô laj Roboam Siquem xban nak aran côeb chixjunileb laj Israel re teßxxakab chokß rey.
2尼八的兒子耶羅波安那時因逃避所羅門的面,仍然住在埃及,他聽見了這事。
2Laj Jeroboam, li ralal laj Nabat, cuan chak Egipto nak quirabi resil xban nak aran cô nak quiêlelic chiru li rey Salomón.
3以色列人就派遣人去請他來,於是耶羅波安和以色列全體會眾都來見羅波安,告訴他說:
3Queßxtakla xbokbal laj Jeroboam. Ut aßan quichal ut chixjunileb laj Israel queßâtinac riqßuin laj Roboam ut queßxye re:
4“你父親加給我們的重擔,現在求你減輕你父親使我們作的苦工和加在我們背上的重擔,我們就服事你。”
4—Lâ yucuaß kßaxal cau xtaklan saß kabên. Abanan lâat naru tattaklânk chi kßun caßchßinak saß kabên re nak târûk tohilânk caßchßinak riqßuin li cacuil cßanjel quixqßue saß kabên lâ yucuaß. Cui tâbânu chi joßcan, lâo tocßanjelak châcuu, chanqueb.
5羅波安回答他們:“你們暫時回去,三天以後再來見我。”眾民就離開了。
5Ut laj Roboam quixye reheb li tenamit: —Sukßinkex anakcuan ut chiru oxib cutan texchâlk cuißchic cuiqßuin, chan. Ut eb li tenamit queßcôeb.
6不採納老年人的意見(代下10:6~7)羅波安王請教他父親所羅門在世的時候,侍立在他面前的長老說:“你們給我出個主意,我應該怎樣回答這民呢?”
6Ut li rey Roboam quixpatzß xnaßleb riqßuineb li chêquel cuînk li queßcßanjelac riqßuin lix yucuaß nak toj yoßyo. Quixpatzß reheb: —¿Cßaßru us tinsumeheb cuiß li tenamit? chan.
7長老對他說:“今天如果王作這民的僕人,服事他們,用好話回答他們,他們就常作王的僕人。”
7Ut eb li chêquel cuînk queßxye: —Cui lâat tattaklânk saß xbêneb li tenamit saß xyâlal, ut cui tâcuâtinaheb riqßuin kßunil âtin, eb aßan junelic teßcßanjelak châcuu, chanqueb.
8聽從少年人的計謀(代下10:8~15)可是王拒絕了老年人給他出的主意,反去請教那些與他一起長大,侍立在他面前的年輕人,
8Abanan laj Roboam incßaß quixbânu li cßaßru quiyeheß re xbaneb li chêquel cuînk. Cô ban riqßuineb li sâj cuînk li xeßqßui rochben, li nequeßcßanjelac chiru.
9問他們:“你們的主意怎樣,我應該怎樣回覆這民?他們對我說:‘請你減輕你父親加在我們身上的重擔。’”
9Ut quixye reheb: —¿Cßaßru nequeye lâex? ¿Chanru nak tebinsume li tenamit aßin, li yôqueb chixyebal cue nak tincuisi li cacuil trabaj li quiqßueheß saß xbêneb xban lin yucuaß? chan.
10那些與他一同長大的年輕人回答他:“這民對王說:‘你父親加重我們的重擔,現在求你減輕我們的重擔。’你要這樣回答他們:‘我的小指頭比我父親的腰還粗!
10Eb li sâj cuînk li queßqßui rochben queßxye re laj Roboam: —Joßcaßin tâsumeheb cuiß li tenamit li yôqueb chixtzßâmanquil châcuu nak incßaß cau tattaklânk saß xbêneb. Lâat tâye reheb, “Cui lin yucuaß cau xtaklan saß êbên, lâin kßaxal cuißchic cau tintaklânk saß êbên.
11我父親把一個重擔加在你們身上,我要使你們負更重的重擔;我父親用鞭子責打你們,我要用蠍子鞭責打你們。’”
11Cui lin yucuaß xqßue li cacuil trabaj saß êbên, lâin kßaxal cuißchic cau li trabaj tinqßue. Lin yucuaß xexsacß chi tzßûm, abanan lâin texinsacß riqßuin li tzßûm li cuan chßîchß saß rußuj,” chaßkat reheb.—
12耶羅波安和眾民,照王所說“三天以後再來見我”的那話,第三天來見羅波安。
12Saß rox li cutan eb li tenamit rochben laj Jeroboam queßchal riqßuin li rey Roboam xban nak joßcan quiyeheß reheb xban li rey.
13王嚴厲地回答眾人。他拒絕了老年人給他所出的主意,
13Li rey Roboam cau quirâtinaheb li tenamit ut incßaß quixbânu li cßaßru quiyeheß re xbaneb li chêquel cuînk.
14卻照著年輕人給他所出的主意,對他們說:“我父親加重你們所負的重擔,我要使你們負更重的重擔;我父親用鞭子責打你們,我要用蠍子鞭責打你們。”
14Li rey quixye reheb li tenamit li cßaßru queßxye li sâj cuînk. Quixye reheb: —Lin yucuaß cau quitaklan saß êbên. Ut lâin kßaxal cuißchic cau tintaklânk saß êbên. Aßan riqßuin tzßûm quexrahobtesi. Abanan lâin riqßuin li tzßûm cuan chßîchß saß rußuj texinrahobtesi, chan.
15王不肯聽從民眾的請求,因為這個轉變是出於耶和華,為要應驗他藉示羅人亞希雅對尼八的兒子耶羅波安所說的話。
15Li rey incßaß quixbânu li queßxtzßâma li tenamit xban nak ac joßcan chak saß xchßôl li Dios. Ut re ajcuiß nak tâtzßaklok ru li cßaßru quiyeheß re laj Jeroboam, li ralal laj Nabat xban li profeta Ahías Silo xtenamit nak quixye re li cßaßru quixye li Dios.
16以色列人背叛(代下10:16~19)以色列眾人見王不肯聽從他們的請求,就回答王說:“我們在大衛裡面有甚麼分呢?我們在耶西的兒子裡面也沒有產業;以色列人哪,回你們自己的家去吧!大衛啊,照顧你自己的家吧!”於是以色列人都回自己的家去了。
16Eb li tenamit queßril nak incßaß quirabi li rey li queßxtzßâma chiru. Eb aßan queßxye re: —¿Cßaßru takara lâo riqßuineb li ralal xcßajol laj David? Lâo mâcßaß junak cßaßak re ru teßxqßue ke. Joßcan nak lâo takil kib kajunes. Ut lâat taklan saß xbêneb li ralal xcßajol laj David, chanqueb. Ut eb aßan queßsukßi saß lix naßajeb.
17不過住在猶大各城的以色列人,羅波安仍然作他們的王。
17Joßcan nak laj Roboam quitaklan saß xbêneb laj Israel li cuanqueb aran Judá.
18羅波安王差派掌管作苦工之人的亞多蘭往以色列人那裡去,以色列眾人卻用石頭打死他。羅波安王急忙上車逃回耶路撒冷去了。
18Li rey Roboam quixtakla laj Adoram, li xakabanbil chi taklânc saß xbêneb li qßuebileb chi cßanjelac chi cau. Abanan laj Adoram quicamsîc chi pec xbaneb laj Israel. Tojoßnak laj Roboam quiêlelic. Qui-oc saß xcarruaje ut cô Jerusalén.
19這樣,以色列人背叛了大衛家,直到今日。
19Joßcaßin nak queßrisi ribeb laj Israel rubel xcuanquil li ralal xcßajol laj David toj chalen anakcuan.
20立耶羅波安作以色列人的王以色列眾人聽說耶羅波安回來了,就派人去請他到會眾面前,立他作以色列的王;除了猶大支派以外,沒有跟隨大衛家的。
20Nak eb laj Israel queßrabi nak quisukßi chak laj Jeroboam, queßxchßutub ribeb. Queßxbok riqßuineb laj Jeroboam ut queßxxakab chokß xreyeb. Caßaj cuiß eb laj Judá queßcana rubel xcuanquil laj Roboam, li ri laj David.
21耶和華禁止他們交戰(代下11:1~4)羅波安來到耶路撒冷,就召集了猶大全家和便雅憫支派精選的戰士十八萬人,要與以色列家爭戰,好把國奪回,重歸所羅門的兒子羅波安。
21Nak laj Roboam quicuulac Jerusalén quixchßutubeb chixjunileb laj Judá joß eb ajcuiß li ralal xcßajol laj Benjamín. Cuanqueb jun ciento mil riqßuin câcßâl mil chi cuînk li quixchßutubeb re teßxic chi pletic riqßuineb laj Israel, li rech tenamitil. Ut re ajcuiß nak teßsukßîk cuißchic rubel xcuanquil laj Roboam li ralal laj Salomón.
22但是, 神的話臨到神人示瑪雅,說:
22Abanan li Dios quiâtinac riqßuin laj Semaías laj cßanjel chiru, ut quixye re:
23“你去告訴所羅門王的兒子猶大王羅波安、猶大全家和便雅憫,以及其餘的人民,說:
23—Tat-âtinak riqßuin laj Roboam li ralal laj Salomón, li cuan chokß rey aran Judá, ut riqßuineb li ralal xcßajol laj Judá ut eb li ralal xcßajol laj Benjamín ut chixjunileb li tenamit li cuanqueb aran.
24‘耶和華這樣說:你們不可上去,不可與你們的兄弟以色列人爭戰。你們各自回家去吧!因為這事是出於我。’”眾人就聽從了耶和華的話,照著耶和華的話回家去了。
24Tâye reheb, “Joßcaßin xye li Kâcuaß. Mexxic chi pletic riqßuineb laj Israel lê rech tenamitil. Sukßinkex ban saß lê rochoch chêjunilex xban nak lâin xinbânun re li cßaßru quicßulman,” chan li Dios. Ut eb aßan queßxbânu li quixye li Kâcuaß. Queßsukßi saß rochocheb joß quiyeheß reheb xban li Dios.
25耶羅波安做金牛犢耶羅波安在以法蓮山地修築了示劍城,就住在城中,又從那裡出去,修建了毗努伊勒。
25Ut laj Jeroboam quixtakla xyîbanquil chi châbil li tenamit Siquem li cuan saß li tzûl aran Efraín ut quicana chi cuânc aran. Ut quixyîb ajcuiß chi châbil li tenamit Penuel.
26耶羅波安心裡說:“現在這國仍然要歸回大衛家。
26Quixye saß xchßôl laj Jeroboam: —Anakcuan mâre li tenamit teßraj sukßîc rubel xcuanquil li ralal xcßajol laj David.
27這民若是上去,在耶路撒冷耶和華的殿裡獻祭,這民的心就必歸向他們的主猶大王羅波安,他們必把我殺了,然後回到猶大王羅波安那裡去。”
27Cui yôkeb chi xic chi mayejac chiru li Kâcuaß saß li templo aran Jerusalén, mâre teßxcßam cuißchic ribeb saß usilal riqßuin laj Roboam li cuan chokß rey aran Judá. Ut tineßxcamsi lâin ut teßxxakab cuißchic laj Roboam chokß xreyeb, chan saß xchßôl laj Jeroboam.
28王打定了主意,就做了兩個金牛犢,對眾民說:“以色列人哪,你們上耶路撒冷去實在夠了。看哪,這是你們的神,就是從埃及地領你們上來的那位。”
28Joßcan nak laj Jeroboam quixpatzß xnaßleb riqßuin laj qßuehol naßleb ut quixbânu joß queßxye. Quixqßue chi yîbâc cuib li cuacax oro ut quixye reheb li tenamit: —Lâex aj Israel, nabal sut ac xexcuulac chak Jerusalén chi lokßonînc. Joßcan nak anakcuan arin chic texlokßonînk. Arin cuan lê dios. Aßaneb aßin li xeßisin chak êre saß li naßajej Egipto, chan laj Jeroboam reheb.
29他就把一個牛犢安放在伯特利,一個安放在但。
29Quixyîb xnaßaj jun li cuacax oro aran Bet-el ut li jun chic quixyîb xnaßaj aran Dan.
30這事成了以色列人的罪,因為眾民都到但那個牛犢面前敬拜。
30Ut riqßuin aßan eb laj Israel queßmâcob xban nak queßcôeb aran Bet-el ut aran Dan chi lokßonînc.
31耶羅波安在邱壇那裡建殿,把不是利未子孫的平民立為祭司。
31Laj Jeroboam quixyîb rochocheb li yîbanbil dios saß eb li naßajej najt xteram. Ut saß xyânkeb li tenamit quixsiqßueb ru li quixxakab chokß aj tij li mâcuaßeb ralal xcßajol laj Leví.
32耶羅波安又定了八月十五日為節期,像在猶大的節期一樣,他自己在祭壇上獻祭,他在伯特利也是這樣向他所鑄造的牛犢獻祭;他又在伯特利為他所建造的邱壇設立祭司。
32Ut quixye nak saß li oßlaju xbe li cuakxak li po teßxbânu jun li nimla ninkße. Chanchan li ninkße li nequeßxbânu aran Judá. Ut quimayejac chiru li artal aran Bet-el chiru li cuacax oro li quixqßue chi yîbâc. Ut quixxakab eb ajcuiß aj tij re teßcßanjelak saß eb li naßajej li najt xteram li quixyîb.Joßcan ut nak laj Jeroboam quixbânu li ninkße reheb laj Israel saß li oßlaju xbe lix cuakxak li po joß quixcßoxla xjunes. Cô aran Bet-el ut quimayejac saß li artal li quixyîb ut quixcßat li pom.
33八月十五日,就是他心裡私定作為以色列人節期的日子,他在伯特利在自己所建的祭壇上獻祭燒香。
33Joßcan ut nak laj Jeroboam quixbânu li ninkße reheb laj Israel saß li oßlaju xbe lix cuakxak li po joß quixcßoxla xjunes. Cô aran Bet-el ut quimayejac saß li artal li quixyîb ut quixcßat li pom.