聖經新譯本

Kekchi

1 Kings

11

1妃嬪引誘所羅門離棄 神所羅門王除了法老的女兒以外,又寵愛許多外族女子,就是摩押女子、亞捫女子、以東女子、西頓女子和赫人女子等。
1Usta ac cuan lix rabin laj faraón chokß rixakil laj Salomón, abanan toj cuanqueb cuißchic nabaleb li ixk jalaneb xtenamit quixraheb. Ut quixcßameb chokß rixakil. Eb li ixk aßan, jalan jalânk xtenamiteb. Aßaneb laj Moab, laj Amón, laj Edom, laj Sidón ut eb laj hetea.
2關於這些國家的人,耶和華曾經吩咐以色列人:“你們不可與他們往來通婚,否則他們必會引誘你們的心,去隨從他們的神。”但所羅門深深愛戀這些女子。
2Aßan eb li tenamit li quixye li Dios reheb laj Israel nak incßaß târûk teßxcßam chokß rixakileb xban nak eb li tenamit aßan nequeßxlokßoni li jalanil dios. Quixye li Dios chi joßcan xban nak ac naxnau nak cui teßxcßam chokß rixakileb eb li ixk aßan, teßoc chixlokßoninquil lix dioseb aßan. Abanan laj Salomón quixcßameb chokß rixakil eb li ixk aßan.
3所羅門有妃七百,都是公主;有嬪三百。他的妃嬪使他的心偏離了 神。
3Laj Salomón quisumla riqßuin cuukub ciento li ixk xrabineb rey. Ut quicuan ajcuiß riqßuin oxib ciento chic li ixk mâcuaß tzßakal rixakil. Ut saß xcßabaßeb li ixk aßan, laj Salomón quixcanab xlokßoninquil li Dios.
4所羅門年老的時候,他的妃嬪誘惑他的心偏離了 神去隨從別的神。他的心不像他的父親大衛那樣完全歸於耶和華他的 神。
4Nak ac tîx chic laj Salomón quijala xcßaßux xbaneb li rixakil ut qui-oc chixlokßoninquil li jalanil dios. Ut incßaß yô chixbânunquil li tîquilal chi anchal xchßôl chiru li Kâcuaß joß quixbânu laj David lix yucuaß.
5因為所羅門隨從西頓人的女神亞斯他錄,和亞捫人可憎的偶像米勒公。
5Laj Salomón quixlokßoni lix dioseb laj Sidón, lix Astoret xcßabaß. Ut quixlokßoni ajcuiß laj Milcom lix dioseb laj Amón, ut kßaxal yibru queßxbânu nak queßxlokßoni aßan.
6所羅門行耶和華看為惡的事,不效法他的父親大衛完完全全跟從耶和華。
6Laj Salomón quixbânu li incßaß us chiru li Kâcuaß xban nak incßaß quixpâb li Kâcuaß chi anchal xchßôl joß quixbânu laj David lix yucuaß.
7那時,所羅門為摩押人可憎的偶像基抹和亞捫人可憎的偶像摩洛,在耶路撒冷東面的山上建造邱壇。
7Ut laj Salomón quixtakla xyîbanquil lix naßajeb li jalanil dios Quemos ut Moloc saß li tzûl li cuan jun pacßal li tenamit Jerusalén bar na-el cuiß li sakße. Laj Quemos, aßan lix dioseb laj Moab. Ut laj Moloc aßan lix dioseb laj Amón, li kßaxal yibru nequeßxbânu nak nequeßxlokßoniheb.
8他為他娶自外族的妃嬪都這樣作;她們都向自己的神燒香獻祭。
8Joßcan quixbânu laj Salomón reheb chixjunileb li rixakil, li jalan xtenamiteb. Quixyîb li naßajej re teßxcßat li pom ut teßmayejak chiruheb lix dioseb.
9耶和華向所羅門發怒耶和華向所羅門發怒,因為他的心偏離了曾經兩次向他顯現的耶和華以色列的 神。
9Cßajoß nak quijoskßoß li Kâcuaß Dios saß xbên laj Salomón xban nak quixcanab xlokßoninquil li Dios li nequeßxlokßoni laj Israel, li quixcßutbesi rib chiru caß sut.
10耶和華為了這事曾經吩咐他,不可隨從別的神,可是他沒有遵守耶和華吩咐的。
10Li Dios quixye re nak incßaß tixlokßoni jalanil dios. Abanan laj Salomón quixkßet li râtin li Dios.
11耶和華對所羅門說:“你既然作了這事,不遵守我吩咐你的約和律例,我必奪去你的國,把國賜給你的一個臣子。
11Li Kâcuaß Dios quixye re laj Salomón: —Xban nak incßaß xabânu li cßaßru xinye âcue saß lin contrato ut xakßet lin chakßrab, joßcan nak lâin tincuisi lâ cuanquil ut tinqßue re li yô chi cßanjelac châcuu.
12然而,為了你父親大衛的緣故,我不會在你有生之日作這事,我要從你兒子的手中把國奪去。
12Abanan saß xcßabaß laj David lâ yucuaß incßaß tinmakß châcuu lâ cuanquil nak toj yoßyôkat. Tinbânu ban nak lâ cualal tâoc saß xcuanquil.
13只是我不把整個國家奪去,為了我的僕人大衛的緣故,又為了我所揀選的耶路撒冷的緣故,我要給你的兒子留下一個支派。”
13Lâ cualal incßaß chic tâtaklânk saß xbêneb chixjunileb li tenamit. Jun têpeb ajcuiß li ralal xcßajol laj Israel li tincanab rubel xcuanquil. Tinbânu chi joßcaßin xban nak ninra laj David laj cßanjel chicuu ut xban nak ninra li tenamit Jerusalén li sicßbil ru inban, chan li Kâcuaß.
14所羅門的仇敵於是耶和華興起一個人敵擋所羅門,他是以東王的後裔以東人哈達。
14Li Dios quixqßue jun li cuînk re nak xicß târil laj Salomón. Li cuînk aßan aj Hadad xcßabaß xcomoneb li ralal xcßajol lix reyeb laj Edom.
15從前大衛擊敗以東,元帥約押上去埋葬陣亡的人的時候,就把以東所有的男人都殺了。
15Xicß quiril laj Salomón xban nak junxil laj David quinumta saß xbêneb laj Edom. Ut laj Joab, li nataklan saß xbêneb lix soldados, queßcôeb chixmukbaleb li camenak. Nak cuanqueb aran quilajeßxcamsi chixjunileb li cuînk li cuanqueb Edom.
16約押和以色列人在那裡住了六個月,直到把以東所有的男人都除滅了。
16Quicana aran cuakib po laj Joab rochbeneb chixjunileb laj Israel toj retal queßxsach ruheb chixjunileb li cuînk li cuanqueb Edom.
17哈達與他父親的幾個以東臣僕一起逃往埃及,那時哈達還是一個小孩子。
17Abanan laj Hadad, li sâj al, quiêlelic ut cô Egipto rochbeneb cuib oxib laj Edom li queßcßanjelac chiru lix yucuaß.
18他們從米甸動身,來到巴蘭,又從巴蘭帶了幾個人來到埃及,見埃及王法老。法老吩咐人給他一所房子,供應他糧食,又賜他一塊田地。
18Queßel saß li naßajej Madián ut queßcôeb Parán. Aran queßxjunaji ribeb riqßuineb li cuanqueb Parán ut queßcôeb Egipto. Laj faraón quixqßue lix chßochß laj Hadad. Ut quixqßue ajcuiß li rochoch ut lix tzacaêmkeb.
19哈達在法老面前十分蒙恩,以致法老把自己妻子的妹妹,就是王后答比匿的妹妹,賜給他作妻子。
19Laj faraón quisahoß xchßôl riqßuin laj Hadad. Joßcan nak quixsumub riqßuin li rîtzßin lix Tahpenes, li rixakil.
20答比匿的妹妹給他生了一個兒子,名叫基努拔。答比匿使他在法老的宮中長大,基努拔就與法老的眾子一起住在法老的宮中。
20Li rîtzßin li reina Tahpenes quicuan jun lix cßulaßal riqßuin laj Hadad. Aj Genubat xcßabaß li cßulaßal. Ut lix Tahpenes quixqßuiresi saß li palacio rochbeneb li ralal laj faraón.
21後來哈達在埃及聽說大衛已經與他的列祖同睡,元帥約押也死了,哈達就對法老說:“求你容我離去,我好回到本國去。”
21Nak cuan Egipto, laj Hadad quirabi resil nak ac camenak chic li rey David, joß ajcuiß laj Joab li nataklan saß xbêneb lix soldado. Joßcan nak laj Hadad quixye re laj faraón: —Qßue inlesêns re nak naru tinsukßîk saß lin tenamit, chan.
22法老問他:“你在我這裡有甚麼欠缺,竟要回到你本國去呢?”他回答:“沒有甚麼欠缺,只求你無論如何讓我離開。”
22Quixye laj faraón: —¿Cßaßut nak tâcuaj xic? ¿Ma pâlt cßaßru âcue cuiqßuin? chan. Laj Hadad quixye re: —Mâcßaß napaltoß chicuu. Caßaj cuiß nacuaj nak tinâcanab chi xic saß lin tenamit, chan.
23 神又興起一個人敵擋所羅門,就是以利亞大的兒子利遜。他是從他主人瑣巴王哈大底謝那裡逃出來的。
23Li Dios quixbânu nak laj Rezón, li ralal laj Eliada, quijoskßoß riqßuin laj Salomón ut xicß chic tâilekß xban. Laj Rezón, aßan li quiêlelic chiru laj Hadad-ezer lix reyeb laj Soba.
24大衛擊殺瑣巴人的時候,利遜招聚了一些人,自己作了這些土匪的領袖。他前往大馬士革,住在那裡,又在大馬士革作王。
24Laj Rezón, aßan li nacßamoc be chiruheb jun chßûtal li cuînk incßaß useb xnaßleb. (Aßin quicßulman junxil nak laj David ac xsach ruheb li tenamit Soba.) Laj Rezón ut eb li rochben queßcôeb chi cuânc aran Damasco. Ut laj Rezón qui-oc chokß xreyeb laj Damasco, li cuan saß xcuênt Siria.
25在所羅門一生的日子,利遜都敵擋以色列人。他恨惡以色列人,並且作了亞蘭人的王。另外,哈達也不斷為患。
25Laj Rezón quicuan ajcuiß chokß xreyeb laj Siria. Ut xicß quirileb laj Israel joß najtil quicuan chokß rey laj Salomón. Laj Hadad, aßan jun chic li cuînk xicß na-iloc reheb laj Israel.
26耶羅波安背叛所羅門王的臣僕,尼八的兒子耶羅波安也舉手攻擊王。他是洗利達的以法蓮人,他母親是個寡婦,名叫洗魯雅。
26Joßcan ajcuiß laj Jeroboam, li ralal laj Nebat, quixkßetkßeti rib chiru li rey Salomón nak yô chi cßanjelac chiru. Laj Jeroboam, aßan xcomoneb li ralal xcßajol laj Efraín. Sereda lix tenamit. Lix naß, aßan xmâlcaßan, Zerúa xcßabaß.
27他舉手攻擊王的情形是這樣的:所羅門重建米羅,修補他父親大衛城的破口;
27Aßan aßin lix yâlal nak quijoskßoß saß xbên li rey l aj Jeroboam: Li rey Salomón yô chixyîbanquil li cab Milo joß ajcuiß li tzßac li sutsu cuiß lix tenamit laj David lix yucuaß.
28耶羅波安這個人原是個有才幹的人。所羅門見這個年輕人作事殷勤,就派他管理約瑟家的所有奴工。
28Li rey Salomón quixqßue retal nak laj Jeroboam, aßan jun sâj cuînk cuan xnaßleb ut cau natrabajic. Joßcan nak quixxakab laj Jeroboam chi taklânc saß xbêneb li môs li yôqueb chi cßanjelac saß xyânkeb li ralal xcßajol laj José.
29亞希雅預言國家分裂有一次,耶羅波安從耶路撒冷出來,示羅人亞希雅先知在路上遇見他。亞希雅身上穿著一件新衣,那時田野裡只有他們二人。
29Saß jun cutan laj Jeroboam qui-el chak Jerusalén ut quicßuleß saß be xban li profeta Ahías, Silo xtenamit. Laj Ahías lanlo chak saß jun li tßicr toj acß. Xjuneseb nak queßxcßul ribeb saß cßalebâl.
30亞希雅拿著自己身上所穿的新衣,把它撕成十二片,
30Li profeta Ahías quirisi li aqßuil tßicr li lanlo cuiß ut quixpej. Cablaju pedâs quirisi nak quixpej.
31對耶羅波安說:“你拿十片去吧!因為耶和華以色列的 神這樣說:‘看哪,我必從所羅門的手裡把國奪去,把十個支派賜給你。
31Ut quixye re laj Jeroboam: —Xoc chokß âcue li lajêb pedâs xban nak li Kâcuaß, lix Dioseb laj Israel, naxye âcue, “Lâin tinmakß chiru laj Salomón lix cuanquilal ut lâat chic tatinqßue chi taklânc saß xbêneb li lajêb xtêpal li ralal xcßajol laj Israel.
32但是為了我的僕人大衛和為了我從以色列眾支派中所揀選的耶路撒冷的緣故,所羅門仍然可以擁有一個支派。
32Jun têpeb ajcuiß li ralal xcßajol laj Israel tincanab rubel xcuanquil. Tinbânu chi joßcaßin xban nak ninra laj David laj cßanjel chicuu ut xban nak ninra li tenamit Jerusalén li sicßbil ru inban saß xyânkeb chixjunil li tenamit, chan li Kâcuaß.
33因為他們離棄了我,去敬拜西頓人的女神亞斯他錄、摩押人的神基抹和亞捫人的神米勒公,沒有遵行我的道,行我眼中看為正的事,謹守我的律例典章,像他的父親大衛一樣。
33Tinjach ruheb lin tenamit xban nak eb laj Israel quineßxtzßektâna ut queßxlokßoniheb li jalanil dios, lix Astoret lix dioseb laj Sidón, laj Quemos lix dioseb laj Moab, ut laj Moloc lix dioseb laj Amón. Incßaß queßxbânu li cßaßru quinye reheb chi moco queßcuan saß tîquilal chicuu. Incßaß queßxbânu li cßaßru quinye saß lin contrato ut saß lin chakßrab, joß quixbânu laj David lix yucuaß laj Salomón.
34但是,我不會把整個國家從他的手裡奪去,我必使他終身作人君,是因我所揀選的僕人大衛謹守了我的誡命律例的緣故。
34Abanan, lâin incßaß tinmakß chiru laj Salomón lix cuanquil. Tâcuânk ban xcuanquil joß najtil yoßyôk. Tinbânu chi joßcan saß xcßabaß laj David laj cßanjel chicuu, li quinsicß ru lâin. Aßan junelic quixbânu li cßaßru quinye saß lin contrato joß ajcuiß saß lin chakßrab.
35我要從他兒子的手中把國奪去,賜給你十個支派。
35Tinmakß chiru li ralal laj Salomón lix cuanquilal, ut lâat chic tatinqßue chi taklânc saß xbêneb li lajêb xtêpal li ralal xcßajol laj Israel.
36至於所羅門的兒子,我要給他一個支派,好使我的僕人大衛在我所揀選立我名的城耶路撒冷,在我面前常常有燈光。
36Li ralal laj Salomón tinxakab chi taklânc saß xbên jun têp li ralal xcßajol laj Israel re nak junelic cuânk junak reheb li ralal xcßajol laj David li tâoc chokß rey aran Jerusalén, li tenamit li sicßbil ru inban li tineßxlokßoni cuiß.
37我要揀選你,使你可以照心裡想望的去統治。你必作以色列的王。
37At Jeroboam, anakcuan lâat tatinxakab chi taklânc saß xbêneb laj Israel. Ut lâat naru nacattaklan saß xbên chixjunil joß tâcuaj lâat.
38你若是聽從我吩咐你的一切,遵行我的道,行我看為正的事,謹守我的律例誡命,像我的僕人大衛所行的一樣,我就與你同在,為你建立一個鞏固的朝代,像我為大衛建立的一樣,並且我要把以色列賜給你。
38Cui lâat tâbânu li cßaßru tatintakla cuiß, ut cui tatcuânk saß tîquilal chicuu, ut cui tâbânu li cßaßru naxye lin chakßrab joß quixbânu laj David laj cßanjel chicuu, lâin cuânkin âcuiqßuin. Ut tinxakab saß xnaßaj lâ cuanquilal, lâat joß eb ajcuiß lâ cualal âcßajol, joß nak quinxakab xcuanquil laj David.
39因此,我要使大衛的後裔遭受苦難,不過,卻不是永遠的。’”
39Lâin tebinqßue chi cßuluc raylal li ralal xcßajol laj David xban li mâc quixbânu laj Salomón. Abanan moco chi junaj cua ta,” chan li Kâcuaß.—
40於是所羅門想要殺死耶羅波安,耶羅波安卻逃往埃及去,到了埃及王示撒那裡,就留在埃及,直等到所羅門死了為止。
40Joßcan nak laj Salomón quiraj xcamsinquil laj Jeroboam. Abanan laj Jeroboam quiêlelic ut cô Egipto riqßuin li rey Sisac. Ut aran quicana toj quicam laj Salomón.
41所羅門逝世(代下9:29~31)所羅門其餘的事:他所行的和他的智慧,不是都寫在《所羅門記》上嗎?
41Chixjunil li cßaßru quixbânu li rey Salomón, joß ajcuiß lix naßleb, tzßîbanbil saß li hu Crónicas, li tzßîbanbil cuiß retalil li quilajxbânu laj Salomón nak cuan chokß rey.
42所羅門在耶路撒冷作以色列眾人的王共四十年。
42Laj Salomón quicuan chokß rey caßcßâl chihab aran Jerusalén ut quitaklan saß xbêneb chixjunileb laj Israel.Laj Salomón quicam ut quimukeß saß lix tenamit laj David lix yucuaß, li queßmukeß cuiß lix xeßtônil yucuaß. Ut laj Roboam, li ralal, aßan chic li qui-oc chokß rey chokß rêkaj.
43所羅門與他的列祖同睡,埋葬在他父親大衛的城裡。他的兒子羅波安接續他作王。
43Laj Salomón quicam ut quimukeß saß lix tenamit laj David lix yucuaß, li queßmukeß cuiß lix xeßtônil yucuaß. Ut laj Roboam, li ralal, aßan chic li qui-oc chokß rey chokß rêkaj.