1亞哈貪圖拿伯的葡萄園耶斯列人拿伯在耶斯列有一個葡萄園,靠近撒瑪利亞王亞哈的王宮。
1Aran Samaria cuan jun li cuînk aj Nabot xcßabaß. Jezreel xtenamit. Li cuînk aßan cuan jun xsir li racuîmk uvas nachß riqßuin lix palacio laj Acab, lix reyeb laj Samaria.
2亞哈對拿伯說:“把你的葡萄園讓給我,我可以用作菜園,因為你的葡萄園靠近我的王宮。我要把一個更好的葡萄園與你交換。如果你喜歡,我也可以按市價給你銀子。”
2Saß jun li cutan li rey Acab quixye re laj Nabot: —Qßue cue lix naßaj lâ cuacuîmk uvas. Nachß cuan riqßuin lin palacio. Lâin nacuaj raubal li cuacuîmk aran. Tinqßue jun chic li naßajej chokß rêkaj malaj ut tintoj châcuu riqßuin tumin, chan.
3可是拿伯對亞哈說:“耶和華絕對不容許我把祖業給你。”
3Abanan laj Nabot quixye re: —Incßaß taxak chixqßue inlesêns li Dios chixcßayinquil âcue li naßajej aßin xban nak lâin xcuêchani riqßuin lin xeßtônil yucuaß, chan.
4亞哈因為耶斯列人拿伯對他說:“我不能把祖業給你”,就悶悶不樂回到宮裡。他躺在床上,臉朝向內,也不吃飯。
4Laj Acab cô saß xpalacio chi ra saß xchßôl ut chi yô xjoskßil xban nak laj Nabot quixye re nak incßaß tixqßue re li naßajej li quirêchani riqßuin lix xeßtônil xyucuaß. Nak quicuulac saß rochoch, quixyocob rib saß xcuarib ut yô chi iloc chiru li tzßac ut incßaß quiraj cuaßac.
5耶洗別獻計他的妻子耶洗別進來見他,問他說:“你為甚麼心裡這麼煩悶,連飯也不吃呢?”
5Ut lix Jezabel, li rixakil, quicuulac riqßuin ut quixye re: —¿Cßaßut nak ra saß âchßôl? ¿Cßaßut nak incßaß nacacuaj cuaßac? chan.
6亞哈回答她說:“因為我對耶斯列人拿伯說:‘把你的葡萄園讓給我,我付你銀子;或者你喜歡的話,我可以用另一個葡萄園與你交換’;可是他說:‘我不能把我的葡萄園讓給你。’”
6Laj Acab quixye re: —Xinâtinac riqßuin laj Nabot, Jezreel xtenamit. Xinye re nak tixcßayi chokß cue lix naßaj lix uvas, malaj ut tinjal chiru. Abanan aßan xye cue nak incßaß tixqßue cue, chan.
7他的妻子耶洗別對他說:“你現在不是統治以色列的王嗎?只管起來吃飯,心神暢快,我必能把耶斯列人拿伯的葡萄園給你。”
7Ut lix Jezabel li rixakil quixye re: —Lâat li rey. Lâat nacattaklan arin Israel. Cuaclin ut cuaßin. Cßojob âchßôl. Lâin tinsicß xyâlal chanru tinbânu re nak aßan tixqßue âcue lix naßaj li racuîmk, chan.
8於是耶洗別以亞哈的名義寫了一些信,然後把這些信送給那些住在拿伯城裡的長老和貴胄。
8Ut lix Jezabel quixtzßîba li hu saß xcßabaß li rey Acab ut quixqßue li retalil lix matkßab chiru. Quixtakla li hu aßan riqßuineb laj cßamol be ut riqßuineb li nequeßtaklan saß lix tenamit laj Nabot.
9她在信上寫著說:“你們要宣告禁食,使拿伯坐在民間的首位上。
9Saß eb li hu aßan quixye: —Yehomak resil nak tâcuânk li ayûn. Têchunub laj Nabot chiruheb li tenamit.
10又叫兩個匪徒坐在拿伯的對面,作見證控告他說:‘你曾經咒詛 神和君王’;然後把他拉出去,用石頭把他打死。”
10Têsicß cuibakeb li cuînk li incßaß useb xnaßleb. Têcßam chak chiru laj Nabot re teßxye nak xmajecua li Dios ut xmajecua ajcuiß li rey Acab. Chirix aßan têcßam laj Nabot chire tenamit ut têcuti chi pec toj retal tâcâmk, chan saß li hu.
11拿伯被殺害於是拿伯城裡的人,就是那些與拿伯同住一城的長老和貴胄,都照著耶洗別送給他們的信上所寫的去行。
11Eb li nequeßcßamoc be ut eb li nequeßtaklan saß lix tenamit laj Nabot queßxbânu joß queßtaklâc cuiß xban lix Jezabel joß quixtzßîba saß li hu li quixtakla riqßuineb.
12他們宣告禁食,使拿伯坐在民間的首席上。
12Queßxye resil nak teßxbânu x-ayûn li tenamit ut queßxchunub laj Nabot chiruheb.
13然後兩個匪徒來坐在拿伯的對面。這兩個流氓當眾作見證控告拿伯,說:“拿伯曾經咒詛 神和君王。”眾人就把拿伯拉出城外,用石頭打他,把他打死了。
13Ut queßcuulac li cuînk li incßaß useb xnaßleb. Queßchunla chiru laj Nabot ut queßxye li ticßtiß chiruheb li tenamit. Queßxye nak laj Nabot quixmajecua li Dios ut quixmajecua ajcuiß li rey. Ut queßxcßam laj Nabot chire tenamit ut queßxcuti chi pec toj retal quicam.
14於是他們派人去見耶洗別,說:“拿伯已經被人用石頭打死了。”
14Chirix chic aßan queßxtakla resil riqßuin lix Jezabel ut queßxye re nak queßxcuti chi pec laj Nabot ut quicam.
15亞哈霸佔葡萄園耶洗別聽見拿伯已經被人用石頭打死了,就對亞哈說:“你起來,去佔有那耶斯列人拿伯從前不肯給你的葡萄園,因為拿伯現在沒有命了,他已經死了。”
15Nak quirabi resil lix camic, lix Jezabel quixye re laj Acab: —Ayu ut chap chokß âcue lix naßaj lix uvas laj Nabot li incßaß quixcßayi âcue xban nak laj Nabot mâ ani chic. Xcam, chan.
16亞哈聽見拿伯已經死了,就起來,下到耶斯列人拿伯的葡萄園那裡去,要佔有那園。
16Nak laj Acab quirabi resil nak xcam laj Nabot, cô chixchapbal lix naßaj lix uvas re tixcßam chokß re.
17以利亞責備亞哈之惡行那時,耶和華的話臨到提斯比人以利亞說:
17Ut li Kâcuaß quiâtinac riqßuin li profeta Elías, Tisbe xtenamit, ut quixye re:
18“你起來,下去迎見住在撒瑪利亞的以色列王亞哈,他現在正在耶斯列人拿伯的葡萄園裡。他下到那裡去,是要佔有那個園。
18—Tatxic chixtaubal laj Acab lix reyeb laj Israel, li cuan Samaria. Anakcuan cuan saß lix naßaj lix uvas laj Nabot xban nak cô chixchapbal chokß re.
19你要對他說:‘耶和華這樣說:你殺了人,又佔有他的產業嗎?’你又要對他說:‘耶和華這樣說:狗在甚麼地方舔拿伯的血,也必在甚麼地方舔你的血。’”
19Tâye re, “Joßcaßin xye li Kâcuaß: ¿Ma mâcuaß ta biß lâat li xatcamsin re laj Nabot? Ut anakcuan yôcat chixchapbal lix naßaj li racuîmk chokß âcue”. Ut tâye ajcuiß re, “Joßcaßin xye li Kâcuaß. Saß li naßajej li xeßxrekß cuiß lix quiqßuel laj Nabot eb li tzßiß, aran ajcuiß teßxrekß lâ quiqßuel lâat, at rey,” chaßkat re laj Acab.—
20亞哈對以利亞說:“我的仇人哪,你找到了我嗎?”以利亞說:“我找到你了,因為你出賣了你自己,去行耶和華看為惡的事。
20Nak laj Elías quicuulac aran, laj Acab quixye re: —At Elías, lâat li xicß nacat-iloc cue. Xinâtau chixbânunquil li incßaß us, chan. Ut laj Elías quixye re: —Yâl. Xatintau chixbânunquil li incßaß us xban nak lâat cßaynakat chixbânunquil li mâusilal chiru li Kâcuaß.
21耶和華說:‘看哪,我必使災禍臨到你,除滅你的後代,在以色列中屬亞哈的男丁,無論是自由的,或是不自由的,我都要除滅。
21Joßcan nak li Kâcuaß xye âcue chi joßcaßin: “Lâin tinqßue raylal saß âbên. Tinsach ruheb chixjunileb lâ cualal âcßajol li cuanqueb Israel ut tinsach ruheb chixjunileb li cuînk li cuanqueb saß lâ cuochoch, joß môs joß ajcuiß li mâcuaßeb môs.
22我要使你的家像尼八的兒子耶羅波安的家,又像亞希雅的兒子巴沙的家,因為你惹我發怒,又因為你使以色列人陷在罪中。’
22Tinsach ruheb lâ cualal âcßajol joß quinbânu reheb li ralal xcßajol li rey Jeroboam li ralal laj Nabat. Teßxcßul joß quixcßul laj Baasa li ralal laj Ahías xban nak xachikß injoskßil nak xacßameb xbe laj Israel chi mâcobc chicuu”, chan li Dios.
23至於耶洗別,耶和華也說:‘狗必在耶斯列的地方吃耶洗別的肉。
23Li Dios x-âtinac ajcuiß chirix li tixcßul lix Jezabel. Quixye: —Lix tibel lix Jezabel tâcßuxekß xbaneb li tzßiß cuan cuiß li tzßac li sutsu cuiß li tenamit Jezreel.
24屬亞哈的人,死在城裡的,必被野狗吃掉;死在田野的,必被空中的飛鳥吃掉。’”
24Ut eb lâ cualal âcßajol li teßcâmk saß tenamit teßcßuxekß xbaneb li tzßiß. Ut eb li teßcâmk saß cßalebâl teßcßuxekß xbaneb li soßsol, chan li Dios.
25只是從來沒有人像亞哈的;他受了他妻子耶洗別的引誘,出賣了他自己,行耶和華看為惡的事。
25Kßaxal quinumta li mâusilal quixbânu laj Acab chiru li Dios. Mâ ani junak reheb li rey quixbânu mâusilal joß quixbânu aßan. Ut lix Jezabel li rixakil, aßan li quicßamoc be chiru chixbânunquil li mâusilal.
26他按照耶和華在以色列人面前趕走的亞摩利人所行的一切,跟從偶像。行了非常可憎的事。
26Kßaxal yibru li quixbânu laj Acab nak quixlokßoniheb li yîbanbil dios joß queßxbânu eb laj amorreo li queßisîc xban li Kâcuaß saß lix tenamiteb laj Israel.
27亞哈悔改,免受懲罰亞哈聽見這些話,就撕裂自己的衣服,披上麻布,禁食,睡在麻布上,並且神色頹喪地行走。
27Nak laj Acab quirabi li quixye li Dios, quixpej li rakß. Ut quixqßue chirix li kßes ru tßicr ut quixbânu lix ayûn. Quicuar chirix li kßes ru tßicr ut kßaxal ra saß xchßôl.
28耶和華的話臨到提斯比人以利亞說:
28Ut li Kâcuaß quixye re laj Elías, Tisbe xtenamit:—¿Ma xaqßue retal nak laj Acab xcubsi rib chicuu? Xban nak xcubsi rib, lâin incßaß tintakla li raylal saß xbêneb li ralal xcßajol nak toj yoßyôk. Abanan tinqßue li raylal saß xbêneb li ralal xcßajol nak ac cuan chic li ralal chokß rey, chan.
29“你看見了亞哈在我面前怎樣謙卑自己,因為他在我面前謙卑自己,所以他還在世的日子,我必不降這災禍;到他兒子的日子,我必降這災禍與他的家。”
29—¿Ma xaqßue retal nak laj Acab xcubsi rib chicuu? Xban nak xcubsi rib, lâin incßaß tintakla li raylal saß xbêneb li ralal xcßajol nak toj yoßyôk. Abanan tinqßue li raylal saß xbêneb li ralal xcßajol nak ac cuan chic li ralal chokß rey, chan.