聖經新譯本

Kekchi

2 Kings

19

1希西家向以賽亞求救(賽37:1~5)希西家王聽見了,就把自己的衣服撕裂,披上麻布,來到耶和華的殿。
1Nak quirabi li cßaßru queßxye, li rey Ezequías quixpej li rakß ut quixqßue li kßes ru tßicr chirix retalil lix rahil xchßôl ut cô saß lix templo li Kâcuaß.
2王又派王宮總管以利亞敬、書記舍伯那和祭司中的長老披上麻布,到亞摩斯的兒子以賽亞先知那裡。
2Ut quixtaklaheb laj Eliaquim li na-iloc re li palacio rochben laj Sebna laj tzßîb ut eb li nequeßcßamoc be saß xyânkeb laj tij riqßuin li profeta Isaías, li ralal laj Amoz. Cuan li kßes ru tßicr chirixeb nak queßcôeb.
3他們對他說:“希西家這樣說:‘今天是痛苦、責罰和侮辱的日子,好像嬰兒的產期到了,卻沒有力量生產。
3Queßxye re laj Isaías: —Aßan aßin li naxye laj Ezequías. Chiru li cutan aßin yôco chi cßuluc raylal xban li mâc xkabânu. Yôqueb chikamajecuanquil li xicß nequeßiloc ke ut yôqueb chikahobbal. Chanchano jun li ixk oc re chi qßuirâc, ut mâcßaß chic xmetzßêu.
4或者耶和華你的 神聽到拉伯沙基所說的話(他就是他的主亞述王派來辱罵永活的 神的人),就因著耶和華你的 神所聽見的話責罰他。所以請為這裡餘剩的人獻上禱告。’”
4Lix reyeb laj Asiria quixtakla laj Rabsaces li nim xcuanquil chixhobbal li yoßyôquil Dios. Mâre xrabi ajcuiß li Kâcuaß lâ Dios li hoboc ut tixqßue taxak chixtojbal xmâc li ani xhoboc re. Chattijok chirixeb li katenamit li joß qßuial chic xeßcana.—
5希西家王的臣僕就來到以賽亞那裡。
5Queßxye re laj Isaías li cßaßru quixye laj Ezequías.
6以賽亞安慰的話(賽37:6~7)以賽亞對他們說:“你們要這樣告訴你們的主人:‘耶和華這樣說:不要因你所聽見亞述王的隨從褻瀆我的話而驚怕。
6Laj Isaías quixtakla xyebal re laj Ezequías chi joßcaßin: —Li Kâcuaß naxye âcue nak incßaß tatxucuak xban li cßaßru nequeßxye êre. Matxucuac xban li cßaßru xeßxye re inmajecuanquil eb li nequeßcßanjelac chiru lix reyeb laj Asiria.
7看哪,我要使他的心驚顫(“使他的心驚顫”原文作“放一個靈在他裡面”),他將聽見消息,就退回自己的地方去;我要使他在自己的國土倒在刀下。’”
7Lâin tintakla jun esilal. Nak lix reyeb laj Asiria târabi, tâxucuak ut tâxic cuißchic saß xtenamit. Nak ac cuânk chic aran, tâcamsîk chi chßîchß, chan li Kâcuaß.
8亞述王恐嚇的話(賽37:8~13)拉伯沙基回去,發覺亞述王正在攻打立拿,因為他曾聽說亞述王已拔營離開拉吉。
8Nak quisukßi saß xtenamit laj Rabsaces, quirabi resil nak li rey mâ ani Laquis. Cô ut quixtau li rey nak yô chi pletic riqßuineb laj Libna.
9亞述王聽見有關古實王特哈加的消息說:“看哪,他出來要和你交戰。”於是亞述王再派使者去見希西家說:
9Li rey Senaquerib quirabi resil nak laj Tirhaca lix reyeb laj Etiopía quichal chi pletic. Joßcan nak quixtakla cuißchic lix takl riqßuin laj Ezequías ut quixye reheb:
10“你們要對猶大王希西家說:‘不要讓你所信靠的 神欺騙你說:耶路撒冷不會交在亞述王的手中。
10—Joßcaßin têye re laj Ezequías lix reyeb laj Judá, “Li Dios li cßojcßo cuiß âchßôl quixye âcue nak incßaß textßanekß saß cuukß. Abanan mâqßue âcuib chi balakßîc xban.
11看哪,你聽過亞述列王怎樣對付列國,把它們完全毀滅,你會得著解救嗎?
11Nacanau cßaßru nequeßxbânu lix reyeb laj Asiria. Nequeßxsach ruheb chi junaj cua chixjunileb li tenamit li nequeßpletic riqßuin. ¿Ma texcolekß ta biß lâex saß rukß aßan?
12我祖先所消滅的民族,就是歌散人、哈蘭人、利色人和在提.拉撒的伊甸人,他們的神可曾解救他們嗎?
12Eb lin xeßtônil yucuaß queßxsach ruheb li tenamit Gozán, Harán, Resef, joß eb ajcuiß li ralal xcßajol laj Edén li queßcuan Telasar. ¿Ma queßcoleß ta biß li tenamit aßan xban lix dioseb?
13哈馬王、亞珥拔王、西法瓦音城的王、希拿王和以瓦王在哪裡呢?’”
13¿Ma cuanqueb ta biß xcuanquil lix reyeb laj Hamat, lix reyeb laj Arfad, lix reyeb laj Sefarvaim, Hena ut Iva?” chan laj Senaquerib.
14希西家向 神禱告(賽37:14~20)希西家從使者手中接過信件,念完了,就上耶和華的殿。希西家把信件在耶和華面前展開。
14Nak ac xcßul li hu riqßuineb lix takl lix reyeb laj Asiria, laj Ezequías quiril xsaß. Chirix aßan cô saß li templo ut quixhel ru li hu chiru li Kâcuaß.
15希西家在耶和華面前禱告,說:“耶和華以色列的 神,坐在二基路伯中間的啊,只有你是地上萬國的 神,天地是你創造的。
15Quitijoc ut quixye: —At Kâcuaß, lâat li kaDios lâo aj Israel. Lâat li cuancat saß xyi li querubines. Caßaj cuiß lâat li Dios. Lâat cuan âcuanquil saß xbêneb li xnînkal ru tenamit li cuanqueb saß ruchichßochß. Lâat catyîban re li choxa ut li ruchichßochß.
16耶和華啊!求你側耳聆聽;耶和華啊!求你睜眼垂顧;聽那派使者來侮辱永活的 神的西拿基立的話。
16Abi, at Kâcuaß, li cßaßru nequeßxye. Ut chacuil taxak li cßaßru nequeßxbânu. Chacuabi li âtin li xtakla xyebal laj Senaquerib re âmajecuanquil, lâat li yoßyôquil Dios.
17耶和華啊!亞述列王真的曾毀壞列國和它們的領土,
17At Kâcuaß, yâl nak eb laj Asiria queßxsach ruheb li tenamit joß ajcuiß lix naßajeb.
18把它們的神丟進火裡,但他們並不是神,不過是人手用木頭、石頭做成的,因此他們可以把他們除掉。
18Queßxcßat lix dioseb xban nak moco tzßakal dioseb ta. Yal pec ut cheß yîbanbil xbaneb li cuînk. Joßcan nak queßsacheß ruheb.
19現在,耶和華我們的 神啊,求你從他的手中把我們拯救出來,地上萬國就可以知道只有你耶和華才是 神。”
19At Kâcuaß, at kaDios, choâcol taxak saß rukß lix reyeb laj Asiria re nak chixjunileb li xnînkal ru tenamit li cuanqueb saß ruchichßochß teßxqßue retal nak caßaj cuiß lâat li Kâcuaß li tzßakal Dios, chan laj Ezequías.
20以賽亞預言亞述必敗(賽37:21~35)於是亞摩斯的兒子以賽亞派人去見希西家,說:“耶和華以色列的 神這樣說:‘你向我禱告有關亞述王西拿基立的事,我已經聽見了。’
20Li profeta Isaías, li ralal laj Amoz, quixtakla xyebal re laj Ezequías: —Aßan aßin li naxye âcue li Kâcuaß li kaDios lâo aj Israel. “Lâin xcuabi li cßaßru xatzßâma chicuu chirix laj Senaquerib lix reyeb laj Asiria.
21下面是耶和華所說關於他的話:‘錫安的居民(“居民”原文作“處女”)藐視你,嗤笑你;耶路撒冷的居民在你背後搖頭。
21Aßan aßin li quixye li Kâcuaß Dios chirix lix reyeb laj Asiria: Li tenamit Jerusalén chanchan jun li tukß ix yô châseßenquil ut yô châtzßektânanquil, at Senaquerib. Li tenamit Jerusalén narecßasi lix jolom châhobbal nak yôcat chi êlelic chiru.
22你辱罵了誰,褻瀆了誰?你揚聲攻擊誰呢?你高舉眼目是向誰傲慢呢?就是攻擊以色列的聖者。
22¿Ani li xahob ut ani li xamajecua? ¿Ani li xataksi âcuâtin saß xbên ut xakßetkßeti âcuib chiru? ¿Ma mâcuaß ta biß chiru li Dios Santo reheb laj Israel?
23你藉著你的使者侮辱了我的主,你說--我要用大批的戰車,攀登眾山的高峰,到達黎巴嫩山的頂端,砍伐高大的香柏樹,佳美的松木;我要進入極遠的峰巒,最茂密的森林。
23Xataklaheb lâ takl chixhobbal li Dios ut xaye: Riqßuin lin qßuila carruaje re pletic xintakeß saß eb li nînki tzûl. Toj saß xbêneb li tzûl re Líbano li najt xteram xintakeß. Xinyocß li nînki cheß chacalteß, li najt rok, ut xintßaneb ajcuiß li ciprés li raro xbaneb. Xincuulac toj saß li qßuicheß li cßajoß xchßinaßusal.
24我掘井飲外地的水,我用腳掌踏乾埃及所有的河道。
24Xinbec xjulel li haß saß jalan tenamit ut xcuucß li haß x-el aran. Riqßuin li cuok xinqßueheb chi chakic li nimaß li cuanqueb Egipto, chancat.
25你沒有聽過嗎?在遠古我已決定,在古時我已籌劃,現在我要實現,就是你使設防城變成亂堆。
25¿Ma incßaß ta biß nacanau nak lâin li Kâcuaß? Lâin quincßoxlan re chixjunil li tâuxmânk. Najter kße cutan lâin quincßûb chak ru chanru tâcßulmânk. Ut anakcuan lâin xatincanab chixsachbal ruheb li tenamit li cauheb rib chi pletic. Tûbtu aj chic xacanabeb nak xapoßeb.
26他們的居民沒有能力,驚惶、羞慚。他們好像田野的嫩草,青綠的蔬菜,和房頂上的草,還未長成就枯萎了。
26Eb li tenamit li cuanqueb aran mâcßaßeb xmetzßêu. Nequeßxucuac ut sachsôqueb xnaßleb. Chanchaneb chic li pim li cuan saß cßalebâl. Chanchaneb li raxi pim. Chanchaneb li pim li namok saß xbêneb li cab ut nachakic nak toj mâjiß nachêcoß.
27你坐下,你出去,你進來,以及你對我所發的烈怒,我都知道。
27Lâin ninnau chanru nak cuancat. Ninnau chixjunil li cßaßru nacabânu. Ut ninnau ajcuiß nak cßajoß lâ joskßil cuiqßuin.
28因為你向我發了烈怒,你狂傲的話進入我的耳中,我要把我的鉤子鉤在你的鼻子上,把嚼環套在你的嘴上,使你在你來的路上轉回去。
28Xban nak ninnau nak yô âjoskßil ut xakßetkßeti âcuib chicuu, joßcan nak lâin tinram lâ be. Chanchan nak tinqßue jun li chßîchß saß lâ cuußuj ut jun li chßîchß saß âcue ut tatinqßue cuißchic chi sukßîc saß li be li xatchal cuiß chak,” chan li Kâcuaß.
29‘這要給你作一個徵兆:這一年要吃自然生長的,第二年也要吃自己長出來的,第三年要撒種、收割,栽種葡萄園,吃它們的果子。
29Ut laj Isaías quixye re laj Ezequías: —Aßan aßin li retalil li cßaßru tâcßulmânk. Saß li chihab aßin ut saß li chihab tâchâlk lâex têtzaca li ru li trigo li namok yal xjunes. Abanan saß li rox chihab lâex tex-âuk ut texkßolok re nak textzacânk. Têrau lê uvas ut têtzaca li ru li naxqßue.
30猶大家逃脫的餘民,必再往下扎根,往上結果;
30Eb li ralal xcßajol laj Judá li incßaß teßcâmk teßtâmk cuißchic. Chanchanakeb li acuîmk li naxchap xxeß ut naxqßue li ru chi nabal.
31因為將有剩餘的人從耶路撒冷出來,將有逃脫的人從錫安山而來,耶和華的熱心必成全這事。
31Cuanqueb li ralal xcßajol laj Judá li teßcanâk aran Jerusalén. Saß li tzûl Sión teßcanâk. Joßcan tâcßulmânk xban nak joßcan naraj li Kâcuaß xban xnimal xrahom.
32因此,耶和華論到亞述王這樣說:他不會來到這城,不會在那裡射箭,也不會拿著盾牌向城進攻,不會築起土堆圍攻它。
32Li Kâcuaß Dios naxye chi joßcaßin chirix lix reyeb laj Asiria, “Li cuînk aßan incßaß tâoc saß li tenamit Jerusalén chi pletic chi moco riqßuin tzimaj, chi moco riqßuin chßîchß, chi moco tixyîb lix taklebâl re tâoc saß li tenamit.
33他必循他來的路回去,他必不能來到這城,這是耶和華的宣告。
33Saß li be li xchal cuiß, aran cuißchic tâsukßîk. Incßaß tâoc saß li tenamit Jerusalén. Lâin li Kâcuaß ninyehoc re aßin.
34為了我和我僕人大衛的緣故,我必保護這城,拯救這城。’”
34Lâin tin-ilok re li tenamit ut lâin ajcuiß tincolok re. Tinbânu aßin saß incßabaß lâin ut saß xcßabaß laj David li quicßanjelac chicuu,” chan li Kâcuaß.—
35 神懲罰亞述王(代下32:20~21;賽37:36~38)那天晚上,耶和華的使者出去,在亞述軍營殺了十八萬五千人。早上,他們起來的時候,看哪,到處都是死屍。
35Saß ajcuiß li kßojyîn aßan jun x-ángel li Dios quicuulac saß xmuhebâleb laj Asiria ut quixcamsi jun ciento riqßuin ôb roxcßâl mil chi soldado aj Asiria. Joß cuulajak chic nak quisakêu ac camenakeb chic chixjunil.
36於是亞述王西拿基立拔營離開,回去住在尼尼微。
36Ut laj Senaquerib lix reyeb laj Asiria, quirisi lix muhebâleb. Quisukßi Nínive saß xnaßaj ut aran quicana.Saß jun li cutan laj Senaquerib yô chixlokßoninquil lix dios Nisroc xcßabaß saß lix templo. Queßcuulac laj Adramelec ut laj Sarezer, li cuib chi ralal. Queßxcamsi chi chßîchß ut queßêlelic. Queßcôeb saß li naßajej Ararat. Ut aß chic laj Esar-hadón li ralal qui-oc chokß rey chokß rêkaj laj Senaquerib.
37一日,他正在他的神亞斯洛的廟中叩拜的時候,亞得米勒和沙利巴用刀刺殺了他,然後逃到亞拉臘地。他的兒子以撒哈頓接續他作王。
37Saß jun li cutan laj Senaquerib yô chixlokßoninquil lix dios Nisroc xcßabaß saß lix templo. Queßcuulac laj Adramelec ut laj Sarezer, li cuib chi ralal. Queßxcamsi chi chßîchß ut queßêlelic. Queßcôeb saß li naßajej Ararat. Ut aß chic laj Esar-hadón li ralal qui-oc chokß rey chokß rêkaj laj Senaquerib.