1Then Job answered and said,
1Jobas atsakydamas tarė:
2How hast thou helped him that is without power! How hast thou saved the arm that hath no strength!
2“Kaip tu padėjai bejėgiui ir parėmei nusilpusio ranką!
3How hast thou counselled him that hath no wisdom, And plentifully declared sound knowledge!
3Koks geras ir išmintingas buvo tavo patarimas!
4To whom hast thou uttered words? And whose spirit came forth from thee?
4Kam tu kalbėjai šiuos žodžius? Kokia dvasia atėjo iš tavęs?
5They that are deceased tremble Beneath the waters and the inhabitants thereof.
5Prieš Jį dreba mirusieji, vandenys ir jų gyventojai.
6Sheol is naked before [God], And Abaddon hath no covering.
6Mirusiųjų pasaulis yra atviras Jam ir pražūtis neuždengta.
7He stretcheth out the north over empty space, And hangeth the earth upon nothing.
7Jis ištiesia šiaurę ant tuštumos ir žemę pakabina ant nieko.
8He bindeth up the waters in his thick clouds; And the cloud is not rent under them.
8Jis surenka vandenis į tamsius debesis, tačiau debesys neplyšta.
9He incloseth the face of his throne, And spreadeth his cloud upon it.
9Jis uždengia savo sosto veidą ir ištiesia savo debesį ant jo.
10He hath described a boundary upon the face of the waters, Unto the confines of light and darkness.
10Vandens paviršiuje Jis nubrėžė ribą ir atskyrė šviesą nuo tamsos.
11The pillars of heaven tremble And are astonished at his rebuke.
11Dangaus kolonos svyruoja ir dreba, kai Jis grūmoja.
12He stirreth up the sea with his power, And by his understanding he smiteth through Rahab.
12Savo galia Jis sujaudina jūrą, savo išmintimi nutildo jos išdidumą.
13By his Spirit the heavens are garnished; His hand hath pierced the swift serpent.
13Savo dvasia Jis papuošė dangus, Jo ranka padarė gyvatę.
14Lo, these are but the outskirts of his ways: And how small a whisper do we hear of him! But the thunder of his power who can understand?
14Čia tik Jo kelių pašaliai; mes girdime tik Jo šnibždesį. O Jo galybės griaustinį kas supras?”