1And Job again took up his parable, and said,
1Jobas tęsė savo palyginimą:
2As God liveth, who hath taken away my right, And the Almighty, who hath vexed my soul:
2“Gyvas Dievas, kuris nedaro man teisybės, ir Visagalis, kuris apkartino mano sielą.
3(For my life is yet whole in me, And the spirit of God is in my nostrils);
3Kol aš kvėpuoju ir Dievo kvapas yra mano šnervėse,
4Surely my lips shall not speak unrighteousness, Neither shall my tongue utter deceit.
4mano lūpos nekalbės netiesos ir mano liežuvis neapgaudinės.
5Far be it from me that I should justify you: Till I die I will not put away mine integrity from me.
5Taip nebus, kad aš pateisinčiau jus. Savo nekaltumo neatsisakysiu iki mirties.
6My righteousness I hold fast, and will not let it go: My heart shall not reproach [me] so long as I live.
6Teisumo tvirtai laikausi ir nepaleisiu; mano širdis man nepriekaištaus, kol gyvensiu.
7Let mine enemy be as the wicked, And let him that riseth up against me be as the unrighteous.
7Te mano priešas bus kaip nedorėlis, tas, kuris puola mane, kaip neteisusis.
8For what is the hope of the godless, though he get him gain, When God taketh away his soul?
8Ar yra veidmainiui kokia viltis, nors jis ir daug turi, kai Dievas atima jo sielą?
9Will God hear his cry, When trouble cometh upon him?
9Ar Dievas išklausys jo šauksmą, kai nelaimės užgrius jį?
10Will he delight himself in the Almighty, And call upon God at all times?
10Ar jis linksminsis Visagalyje ir nuolat šauksis Dievo?
11I will teach you concerning the hand of God; That which is with the Almighty will I not conceal.
11Aš jus pamokysiu apie Dievo ranką, Visagalio kelių aš neslėpsiu.
12Behold, all ye yourselves have seen it; Why then are ye become altogether vain?
12Jūs patys tai regėjote; kodėl jūs tad taip tuščiai kalbate?
13This is the portion of a wicked man with God, And the heritage of oppressors, which they receive from the Almighty:
13Štai nedorėlio dalis nuo Dievo ir prispaudėjų paveldėjimas iš Visagalio:
14If his children be multiplied, it is for the sword; And his offspring shall not be satisfied with bread.
14jei jo vaikų padaugėja, jie skirti kardui; jo palikuonys nepasisotina duona.
15Those that remain of him shall be buried in death, And his widows shall make no lamentation.
15Kurie išliks po jo, tuos mirtis nuves į kapą ir našlės jų neapraudos.
16Though he heap up silver as the dust, And prepare raiment as the clay;
16Nors jis turi sidabro kaip smėlio ir drabužių kaip molio,
17He may prepare it, but the just shall put it on, And the innocent shall divide the silver.
17bet jo rūbus teisusis vilkės, o sidabrą padalins nekaltasis.
18He buildeth his house as the moth, And as a booth which the keeper maketh.
18Jis stato namus kaip kandis, kaip sargas būdelę pasidaro.
19He lieth down rich, but he shall not be gathered [to his fathers]; He openeth his eyes, and he is not.
19Jis atsigula turtingas, o pabudęs ir atvėręs akis nieko nebeturi.
20Terrors overtake him like waters; A tempest stealeth him away in the night.
20Išgąstis užklumpa jį kaip vanduo ir audra naktį nuneša jį.
21The east wind carrieth him away, and he departeth; And it sweepeth him out of his place.
21Rytų vėjas jį pakelia ir viesulas išplėšia jį iš jo vietos,
22For [God] shall hurl at him, and not spare: He would fain flee out of his hand.
22svaido be pasigailėjimo, nors jis labai stengiasi pabėgti nuo jo.
23Men shall clap their hands at him, And shall hiss him out of his place.
23Žmonės plos savo rankomis dėl jo ir švilpdami išlydės jį”.