¹[A Psalm] of David. Strive thou, O Jehovah, with them that strive with me: Fight thou against them that fight against me.

¹Viešpatie, apgink mano bylą nuo tų, kurie mane kaltina; kovok su tais, kurie kovoja prieš mane!

²Take hold of shield and buckler, And stand up for my help.

²Paimk mažąjį ir didįjį skydą ir man padėk!

³Draw out also the spear, and stop the way against them that pursue me: Say unto my soul, I am thy salvation.

³Ištrauk ietį ir atsistok prieš mano persekiotojus. Tark mano sielai: “Aš tavo išgelbėjimas”.

⁴Let them be put to shame and brought to dishonor that seek after my soul: Let them be turned back and confounded that devise my hurt.

⁴Tebūna sugėdinti ir pažeminti, kurie kėsinasi į mano gyvybę. Tesitraukia atgal suglumę, kurie nori man pakenkti.

⁵Let them be as chaff before the wind, And the angel of Jehovah driving [them] on.

⁵Tebūna jie kaip pelai prieš vėją, Viešpaties angelui papūtus.

⁶Let their way be dark and slippery, And the angel of Jehovah pursuing them.

⁶Tebūna jų kelias tamsus ir slidus ir Viešpaties angelas juos tepersekioja.

⁷For without cause have they hid for me their net [in] a pit; Without cause have they digged [a pit] for my soul.

⁷Be priežasties jie slaptai man spendė pinkles, iškasė duobę mano sielai.

⁸Let destruction come upon him unawares; And let his net that he hath hid catch himself: With destruction let him fall therein.

⁸Tegul jie netikėtai žūva, tegul jie patys įkliūva į paspęstas pinkles, teįkrinta į pražūtį.

⁹And my soul shall be joyful in Jehovah: It shall rejoice in his salvation.

⁹Mano siela džiaugsis Viešpačiu, džiūgaus dėl Jo pagalbos.

¹⁰All my bones shall say, Jehovah, who is like unto thee, Who deliverest the poor from him that is too strong for him, Yea, the poor and the needy from him that robbeth him?

¹⁰Visi mano kaulai šauks: “Viešpatie, kas yra Tau lygus? Kas išlaisvina silpnąjį iš stipresnio už jį, vargšą iš plėšiko?”

¹¹Unrighteous witnesses rise up; They ask me of things that I know not.

¹¹Pakilo klastingi liudytojai, kaltino mane tuo, kuo aš nenusikaltau.

¹²They reward me evil for good, [To] the bereaving of my soul.

¹²Jie atlygino man piktu už gera, apiplėšdami mano sielą.

¹³But as for me, when they were sick, my clothing was sackcloth: I afflicted my soul with fasting; And my prayer returned into mine own bosom.

¹³Jiems sergant, ašutine vilkėjau; žeminau savo sielą pasninku, palenkęs galvą meldžiausi.

¹⁴I behaved myself as though it had been my friend or my brother: I bowed down mourning, as one that bewaileth his mother.

¹⁴Elgiausi, lyg jie būtų man draugai ar broliai. Vaikščiojau nusiminęs, tartum gedėdamas motinos.

¹⁵But in mine adversity they rejoiced, and gathered themselves together: The abjects gathered themselves together against me, and I knew [it] not; They did tear me, and ceased not:

¹⁵Bet kai aš susvyravau, jie džiaugėsi ir susibūrė prieš mane; puolėjai susibūrė prieš mane man nežinant ir drasko mane be paliovos.

¹⁶Like the profane mockers in feasts, They gnashed upon me with their teeth.

¹⁶Veidmainiškai tyčiojasi iš manęs, griežia dantimis prieš mane.

¹⁷Lord, how long wilt thou look on? Rescue my soul from their destructions, My darling from the lions.

¹⁷Viešpatie, ar ilgai dar žiūrėsi? Išgelbėk mano sielą nuo pražūties, mano vienintelę nuo riaumojančių liūtų.

¹⁸I will give thee thanks in the great assembly: I will praise thee among much people.

¹⁸Tau dėkosiu dideliame susirinkime, girsiu Tave minioje.

¹⁹Let not them that are mine enemies wrongfully rejoice over me; Neither let them wink with the eye that hate me without a cause.

¹⁹Tegul nesidžiaugia be pagrindo mano priešai, tenemirksi akimis tie, kurie nekenčia manęs be priežasties.

²⁰For they speak not peace; But they devise deceitful words against them that are quiet in the land.

²⁰Jie nekalba apie taiką. Jie kuria klastingus planus prieš krašto taikiuosius.

²¹Yea, they opened their mouth wide against me; They said, Aha, aha, our eye hath seen it.

²¹Jie išsižioję rėkia: “Taip, taip, mes matėme tai savo akimis!”

²²Thou hast seen it, O Jehovah; keep not silence: O Lord, be not far from me.

²²Viešpatie, Tu tai matei­netylėk! Viešpatie, nebūk toli nuo manęs!

²³Stir up thyself, and awake to the justice [due] unto me, [Even] unto my cause, my God and my Lord.

²³Sujudėk, pakilk ginti mano bylą, mano Viešpatie ir mano Dieve.

²⁴Judge me, O Jehovah my God, according to thy righteousness; And let them not rejoice over me.

²⁴Viešpatie, mano Dieve, teisk mane, vadovaudamasis savo teisumu, neleisk jiems džiaugtis dėl manęs.

²⁵Let them not say in their heart, Aha, so would we have it: Let them not say, We have swallowed him up.

²⁵Tenemano jie savo širdyje: “O! To mes ir siekėme!” Tenesako: “Mes jį prarijome!”

²⁶Let them be put to shame and confounded together that rejoice at my hurt: Let them be clothed with shame and dishonor that magnify themselves against me.

²⁶Tesusigėsta ir teparausta visi, kurie džiaugiasi mano nelaime. Gėda ir panieka tebūna aprengti tie, kurie didžiuojasi prieš mane.

²⁷Let them shout for joy, and be glad, that favor my righteous cause: Yea, let them say continually, Jehovah be magnified, Who hath pleasure in the prosperity of his servant.

²⁷Tegul šaukia iš džiaugsmo ir linksminasi tie, kurie mane užtaria ir tegul sako: “Tebūna išaukštintas Viešpats, kuriam patinka Jo tarno gerovė!”

²⁸And my tongue shall talk of thy righteousness [And] of thy praise all the day long.

²⁸Mano liežuvis skelbs Tavo teisumą, per visą dieną girs Tave!