¹A Psalm of Asaph. The Mighty One, God, Jehovah, hath spoken, And called the earth from the rising of the sun unto the going down thereof.

¹Galingas Dievas, Viešpats, kalbėjo ir šaukė žemei nuo saulėtekio iki saulėlydžio.

²Out of Zion, the perfection of beauty, God hath shined forth.

²Iš Siono, grožio tobulumo, suspindėjo Dievas.

³Our God cometh, and doth not keep silence: A fire devoureth before him, And it is very tempestuous round about him.

³Mūsų Dievas ateis ir netylės: naikinanti ugnis eis pirma Jo, o aplinkui Jį siaus audros.

⁴He calleth to the heavens above, And to the earth, that he may judge his people:

⁴Jis šaukia dangų iš aukštybių ir žemę, kad galėtų teisti savo tautą:

⁵Gather my saints together unto me, Those that have made a covenant with me by sacrifice.

⁵“Surinkite mano šventuosius, padariusius sandorą su manimi per auką”.

⁶And the heavens shall declare his righteousness; For God is judge himself. Selah

⁶Dangus skelbs Jo teisumą, nes pats Dievas yra teisėjas.

⁷Hear, O my people, and I will speak; O Israel, and I will testify unto thee: I am God, [even] thy God.

⁷“Klausyk, mano tauta, Aš kalbėsiu! Izraeli, Aš liudysiu prieš tave! Dievas, tavo Dievas, Aš esu!

⁸I will not reprove thee for thy sacrifices; And thy burnt-offerings are continually before me.

⁸Ne dėl aukų barsiu tave­deginamąsias aukas visada man aukojai.

⁹I will take no bullock out of thy house, Nor he-goats out of thy folds.

⁹Man nereikia veršio iš tavo tvarto, nei ožio iš tavo bandos.

¹⁰For every beast of the forest is mine, And the cattle upon a thousand hills.

¹⁰Mano yra visi miškų žvėrys, gyvuliai ant tūkstančio kalvų.

¹¹I know all the birds of the mountains; And the wild beasts of the field are mine.

¹¹Pažįstu visus kalnų paukščius, ir laukiniai žvėrys yra mano žinioje.

¹²If I were hungry, I would not tell thee; For the world is mine, and the fulness thereof.

¹²Jei alkanas būčiau, nesakyčiau tau, nes mano yra pasaulis ir visa, kas jame.

¹³Will I eat the flesh of bulls, Or drink the blood of goats?

¹³Argi Aš valgysiu jaučių mėsą, argi gersiu ožių kraują?

¹⁴Offer unto God the sacrifice of thanksgiving; And pay thy vows unto the Most High:

¹⁴Aukok Dievui padėką ir ištesėk Aukščiausiajam įžadus.

¹⁵And call upon me in the day of trouble; I will deliver thee, and thou shalt glorify me.

¹⁵Šaukis manęs nelaimės dieną­tai išgelbėsiu tave, o tu šlovinsi mane”.

¹⁶But unto the wicked God saith, What hast thou to do to declare my statutes, And that thou hast taken my covenant in thy mouth,

¹⁶O nedorėliui Dievas sako: “Kodėl tu mano nuostatus skelbi ir savo burna mano sandorą mini?

¹⁷Seeing thou hatest instruction, And castest my words behind thee?

¹⁷Nes tu nekenti pamokymo ir atmeti mano žodžius.

¹⁸When thou sawest a thief, thou consentedst with him, And hast been partaker with adulterers.

¹⁸Pamatęs vagį, susitari su juo ir su svetimautojais draugauji.

¹⁹Thou givest thy mouth to evil, And thy tongue frameth deceit.

¹⁹Tavo burna kalba pikta ir tavo liežuvis sako klastą.

²⁰Thou sittest and speakest against thy brother; Thou slanderest thine own mother's son.

²⁰Tu kalbi prieš savo brolį ir šmeiži savo motinos sūnų.

²¹These things hast thou done, and I kept silence; Thou thoughtest that I was altogether such a one as thyself: [But] I will reprove thee, and set [them] in order before thine eyes.

²¹Tu tai darei, ir Aš tylėjau. Tu manai, kad Aš esu toks, kaip tu. Aš tave barsiu ir tavo darbus statysiu tau prieš akis.

²²Now consider this, ye that forget God, Lest I tear you in pieces, and there be none to deliver:

²²Susipraskite, kurie pamiršote Dievą, kad nesudraskyčiau jūsų, ir tada nebus, kas jus išgelbėtų.

²³Whoso offereth the sacrifice of thanksgiving glorifieth me; And to him that ordereth his way [aright] Will I show the salvation of God.

²³Kas aukoja gyrių, pašlovina mane; o kuris teisingai elgiasi, tam parodysiu Dievo išgelbėjimą”.