1Y oriyan y sadog Babilonia nae infanmatachong, magajet na manangesjit yanguin injaso Sion.
1Prie Babilono upių sėdėjome ir verkėme, atsimindami Sioną.
2Incana y atpanmame gui trongcon sauses gui entaloña güije.
2Ten ant gluosnių šakų pakabinome savo arfas.
3Sa güije ayo sija y cumonejit, jatagojit na tafanganta: ya ayo sija y lumachaejit, jatagojit na tafanmagof, ilegñija: Cantayejit uno ni y cantan Sion.
3Nes mūsų trėmėjai mums liepė giedoti, kurie mus apiplėšė, ragino džiūgauti: “Pagiedokite mums Siono giesmių!”
4Jaftaemano incanta y cantan Jeova gui ti tanomame?
4Kaip giedosime Viešpaties giesmę svetimoje šalyje?
5Yanguin malefayo nu jago, O Jerusalem! polo ya umalefa y agapa na canaejo ni y tiningoña.
5Jeigu, Jeruzale, tave užmirščiau, mano dešinė tepamiršta mane!
6Yanguin ti jujaso jao, polo ya unacheton y jilajo gui paladatto; yanguin ti juguaeyajao, Jerusalem, mas qui y prinsipat na minagofjo.
6Tepridžiūna prie gomurio mano liežuvis, jei tavęs neatsiminčiau, jeigu tu man brangesnė nebūtum už visus džiaugsmus, Jeruzale!
7Jaso O Jeova contra y famaguon Edom gui jaanin Jerusalem; ni ilegñija: Funas, funas asta y simientoña.
7Viešpatie, atsimink Jeruzalės dieną prieš Edomo žmones. Jie sakė: “Griaukite, griaukite ją iki pamatų!”
8O jagan Babilonia ni y para unmayulang; umagof ayo y para uninapase taegüije ni y unsetbejam.
8O Babilone, tu naikintojau, laimingas bus, kas tau už mums padarytą skriaudą atmokės!
9Umagof ayo, y uquenene na uyinite y famaguonmo contra y acho.
9Laimingas, kas, pagriebęs kūdikius tavo, į kietą uolą sudaužys!