¹Čuj dakle, Jobe, što ću ti kazati, prikloni uho mojim besjedama.

¹“Jobai, klausyk mano žodžių ir juos įsidėmėk.

²Evo, usta sam svoja otvorio, a jezik riječi pod nepcem mi stvara.

²Atvėriau burną, ir mano liežuvis prabilo.

³Iskreno će ti zborit' srce moje, usne će čistu izreći istinu.

³Mano žodžiai eis iš neklastingos širdies; mano lūpos kalbės tyrą pažinimą.

⁴TÓa i mene je duh Božji stvorio, dah Svesilnoga oživio mene.

⁴Dievo Dvasia mane sukūrė, Visagalis įkvėpė man gyvybę.

⁵Ako uzmogneš, ti me opovrgni; spremi se da se suprotstaviš meni!

⁵Atsakyk man, jei gali, parink tinkamus žodžius ir ginkis.

⁶Gle, kao i ti, i ja sam pred Bogom, kao i ti, od gline bjeh načinjen;

⁶Štai pagal tavo norą aš esu vietoje Dievo; padarytas iš molio, kaip ir tu.

⁷zato ja strahom tebe motrit' neću, ruka te moja neće pritisnuti.

⁷Aš tavęs negaliu išgąsdinti ir mano ranka neprislėgs tavęs.

⁸Dakle, na moje uši rekao si - posve sam jasno tvoje čuo riječi:

⁸Ką tu sakei, aš girdėjau, klausiausi tavo žodžių:

⁹'Nedužan sam i bez ikakva grijeha; prav sam i nema krivice na meni.

⁹‘Aš esu tyras, be nuodėmės, esu nenusikaltęs ir nėra manyje neteisybės.

¹⁰Al' On izlike protiv mene traži i za svojeg me drži dušmanina.

¹⁰Jis kaltina mane, laiko mane savo priešu.

¹¹Noge je moje u klade metnuo, nad svakim mojim on pazi korakom.'

¹¹Jis įtvėrė mano kojas į šiekštą, seka visus mano žingsnius’.

¹²Ovdje, kažem ti, u pravu ti nisi, jer s Bogom čovjek mjerit' se ne može.

¹²Štai čia tu klysti, nes Dievas yra didesnis už žmogų.

¹³Pa zašto s njime zamećeš prepirku što ti na svaku riječ ne odgovara?

¹³Kodėl tu ginčijiesi su Juo? Jis neatsiskaito už jokius savo darbus.

¹⁴Bog zbori nama jednom i dva puta, al' čovjek na to pažnju ne obraća.

¹⁴Dievas kalba vienu ar kitu būdu, bet žmogus to nesupranta.

¹⁵U snovima, u viđenjima noćnim, kada san dubok ovlada ljudima i na ležaju dok tvrdo snivaju,

¹⁵Sapne, nakties regėjime, kai žmonės giliai įmigę ar snaudžia ant lovos,

¹⁶tad on govori na uho čovjeku i utvarama plaši ga jezivim

¹⁶Jis atidaro žmonių ausis savo įspėjimams,

¹⁷da ga od djela njegovih odvrati, da u čovjeku obori oholost,

¹⁷norėdamas atitraukti žmogų nuo jo poelgių ir puikybės.

¹⁸da dušu njegovu spasi od jame i život mu od puta u Podzemlje.

¹⁸Jis saugo jo sielą nuo pražūties ir gyvybę nuo mirties.

¹⁹Bolešću on ga kara na ležaju kad mu se kosti tresu bez prestanka,

¹⁹Žmogus baudžiamas skausmais savo lovoje, visi jo kaulai apimti stipraus skausmo.

²⁰kad se kruh gadi njegovu životu i ponajbolje jelo duši njegovoj;

²⁰Mėgstamiausio maisto jis nebegali valgyti,

²¹kada mu tijelo gine naočigled i vide mu se kosti ogoljele,

²¹jo kūnas sunyksta, kad negali jo atpažinti, lieka tik vieni kaulai.

²²kad mu se duša približava jami a život njegov boravištu mrtvih.

²²Jo siela artėja prie kapo, gyvybė­prie mirties.

²³Ako se uza nj nađe tad anđeo, posrednik jedan između tisuću, da čovjeka na dužnost opomene,

²³Jei pas jį ateitų pasiuntinys kaip tarpininkas, vienas iš tūkstančio, ir parodytų žmogui Jo teisingumą,

²⁴pa se sažali nad njim i pomoli: 'Izbavi ga da u jamu ne ide; za život njegov nađoh otkupninu!

²⁴Jis būtų maloningas jam ir sakytų: ‘Išlaisvink jį, kad nenueitų į duobę; Aš suradau išpirką’.

²⁵Neka mu tijelo procvate mladošću, nek' se vrati u dane mladenačke!'

²⁵Jo kūnas atsinaujins ir jis grįš į jaunystės dienas.

²⁶Vapije k Bogu i Bog ga usliša: radosno On ga pogleda u lice; vrati čovjeku pravednost njegovu.

²⁶Jis melsis Dievui, ir Tas bus maloningas jam. Su džiaugsmu jis regės Jo veidą, nes Jis sugrąžins žmogui savo teisumą.

²⁷Tada čovjek pred ljudima zapjeva: 'Griješio sam i pravo izvrtao, ali mi Bog zlom nije uzvratio.

²⁷Jis žiūrės į žmones ir sakys: ‘Buvau nusidėjęs ir nukrypęs nuo tiesos, bet man už tai neatlygino’.

²⁸On mi je dušu spasio od jame i život mi se veseli svjetlosti.'

²⁸Jis išgelbės jo sielą iš duobės ir jis gyvendamas matys šviesą.

²⁹Gle, sve to Bog je spreman učiniti do dva i do tri puta za čovjeka:

²⁹Dievas visa tai kartoja žmogui du ar tris kartus,

³⁰da dušu njegovu spasi od jame i da mu život svjetlošću obasja.

³⁰norėdamas išgelbėti jo sielą, kad jis matytų šviesą ir gyventų.

³¹Pazi dÓe, Jobe, dobro me poslušaj; šuti, jer nisam sve još izrekao.

³¹Jobai, tylėk, klausyk ir įsidėmėk, ką aš sakysiu.

³²Ako riječi još imaš, odvrati mi, zbori - rado bih opravdao tebe.

³²Jei turi ką pasakyti, kalbėk, nes aš trokštu tave pateisinti.

³³Ako li nemaš, poslušaj me samo: pazi, rad bih te poučit' mudrosti."

³³Jei ne, paklausyk manęs, ir aš pamokysiu tave išminties”.