1 "Yr wyf wedi alaru ar fy mywyd; rhoddaf ryddid i'm cwyn, llefaraf o chwerwedd fy ysbryd.
1“Mano siela pavargo nuo gyvenimo, tad skųsiuos atvirai, kalbėsiu iš sielos kartėlio.
2 Dywedaf wrth Dduw, 'Paid �'m collfarnu i; dangos imi pam y dadleui � mi.
2Sakysiu Dievui: ‘Nepasmauk manęs, parodyk man, kodėl su manimi kovoji.
3 Ai da yw i ti orthrymu, a throi heibio lafur dy ddwylo, a ffafrio cyngor y drygionus?
3Ar Tau gera prispausti ir paniekinti savo rankų darbą, ir šviesti nedorėlių pasitarime?
4 Ai llygaid o gnawd sydd gennyt, neu a weli di fel y gw�l y meidrol?
4Ar Tavo akys kūniškos, ar matai taip, kaip žmogus?
5 A yw dy ddyddiau fel dyddiau dyn, a'th flynyddoedd fel blynyddoedd gu373?r?
5Ar Tavo dienos kaip žmogaus dienos ir Tavo metai kaip žmonių laikas,
6 Oherwydd yr wyt ti'n ceisio fy nghamwedd, ac yn chwilio am fy mhechod,
6kad ieškai mano kaltės ir teiraujiesi mano nuodėmių,
7 a thithau'n gwybod nad wyf yn euog, ac nad oes a'm gwared o'th law.
7nors žinai, kad nesu nedorėlis? Nėra nė vieno, kuris mane išgelbėtų iš Tavo rankų.
8 "'Dy ddwylo a'm lluniodd ac a'm creodd, ond yn awr yr wyt yn troi i'm difetha.
8Tavo rankos padarė mane, o dabar nori mane sunaikinti.
9 Cofia iti fy llunio fel clai, ac eto i'r pridd y'm dychweli.
9Atsimink, kad mane iš molio padarei ir vėl į dulkes paversi.
10 Oni thywelltaist fi fel llaeth, a'm ceulo fel caws?
10Kaip pieną mane išliejai ir kaip sūrį suspaudei.
11 Rhoist imi groen a chnawd, a phlethaist fi o esgyrn a g�au.
11Tu apvilkai mane kūnu ir oda, kaulais ir gyslomis sutvirtinai mane.
12 Rhoist imi fywyd a daioni, a diogelodd dy ofal fy einioes.
12Gyvybę ir palankumą man suteikei, Tavo aplankymas saugojo mano dvasią.
13 Ond cuddiaist y rhain yn dy galon; gwn mai dyna dy fwriad.
13Visa tai paslėpei savo širdyje; žinau, kad tai yra su Tavimi.
14 Os pechaf, byddi'n sylwi arnaf, ac ni'm rhyddhei o'm camwedd.
14Jeigu nusidedu, Tu pastebi tai ir mano kalčių neatleidi.
15 Os wyf yn euog, gwae fi, ac os wyf yn ddieuog, ni chaf godi fy mhen. Yr wyf yn llawn o warth ac yn llwythog gan flinder.
15Jei aš nedorėlis, vargas man! O jei aš ir teisus, negaliu pakelti galvos, nes esu pilnas gėdos. Pažiūrėk į mano vargą,
16 Os ymffrostiaf, yr wyt fel llew yn fy hela, ac yn parhau dy orchestion yn f'erbyn.
16nes jis didėja. Kaip liūtas mane medžioji ir pasirodai baisingas prieš mane.
17 Yr wyt yn dwyn cyrch ar gyrch arnaf, ac yn cynyddu dy lid ataf, ac yn gosod dy luoedd yn f'erbyn.
17Tu pastatai naujus liudytojus prieš mane ir daugini savo pasipiktinimą; permainos ir karai kyla prieš mane.
18 "'Pam y dygaist fi allan o'r groth? O na fuaswn farw cyn i lygad fy ngweld!
18Kodėl leidai man gimti? O kad būčiau miręs ir niekas nebūtų manęs matęs.
19 O na fyddwn fel un heb fod, yn cael fy nwyn o'r groth i'r bedd!
19Aš būčiau tarsi nebuvęs ir iš įsčių būčiau nuneštas į kapą.
20 Onid prin yw dyddiau fy rhawd? Tro oddi wrthyf, imi gael ychydig lawenydd
20Mano gyvenimo dienų mažai; palik mane, kad nors kiek atsikvėpčiau,
21 cyn imi fynd i'r lle na ddychwelaf ohono, i dir tywyllwch a'r fagddu,
21prieš išeidamas ten, iš kur negrįžta, į tamsos šalį ir mirties šešėlį.
22 tir y tywyllwch dudew, y gwyll a'r fagddu, goleuni fel y tywyllwch.'"
22Į gūdžios tamsos šalį, kur mirties šešėlis, kur nėra skirtumo tarp šviesos ir tamsos’ ”.