1 Atebodd Job:
1Jobas atsakydamas tarė:
2 "Gwn yn sicr fod hyn yn wir, na all neb ei gyfiawnhau ei hun gyda Duw.
2“Tikrai žinau, kad taip yra. Bet kaip žmogus gali būti teisus prieš Dievą?
3 Os myn ymryson ag ef, nid etyb ef unwaith mewn mil.
3Jei jis ginčytųsi su Juo, negalėtų Jam atsakyti nė į vieną iš tūkstančio.
4 Y mae'n ddoeth a chryf; pwy a ystyfnigodd yn ei erbyn yn llwyddiannus?
4Jis išmintingas širdyje ir galingas jėga. Kas, užsikietinęs prieš Jį, turėjo sėkmę?
5 Y mae'n symud mynyddoedd heb iddynt wybod, ac yn eu dymchwel yn ei lid.
5Jis perkelia kalnus nepastebimai, rūstaudamas juos sunaikina.
6 Y mae'n ysgwyd y ddaear o'i lle, a chryna'i cholofnau.
6Jis sudrebina žemę ir supurto jos stulpus.
7 Y mae'n gorchymyn i'r haul beidio � chodi, ac yn gosod s�l ar y s�r.
7Jis įsako saulei, ir ji nepateka, ir žvaigždes užantspauduoja.
8 Taenodd y nefoedd ei hunan, a sathrodd grib y m�r.
8Jis vienas ištiesė dangus ir žingsniuoja jūros bangomis.
9 Creodd yr Arth ac Orion, Pleiades a chylch S�r y De.
9Jis padarė Grįžulo ratus, Orioną ir Sietyną bei Pietų skliauto žvaigždynus.
10 Gwna weithredoedd mawr ac anchwiliadwy, a rhyfeddodau dirifedi.
10Jis padaro didelių, mums nesuvokiamų dalykų ir nesuskaičiuojamų stebuklų.
11 "Pan � heibio imi, nis gwelaf, a diflanna heb i mi ddirnad.
11Štai Jis praeina pro mane, bet aš Jo nepastebiu; Jis eina tolyn, o aš Jo nematau.
12 Os cipia, pwy a'i rhwystra? Pwy a ddywed wrtho, 'Beth a wnei?'?
12Jei Jis atims, kas sutrukdys Jam ir paklaus: ‘Ką Tu darai?’
13 Ni thry Duw ei lid ymaith; ymgreinia cynorthwywyr Rahab wrth ei draed.
13Jei Dievas nesulaikys savo rūstybės, išdidūs padėjėjai nusilenks prieš Jį.
14 Pa faint llai yr atebwn i ef, a dadlau gair am air ag ef?
14Kaip tad aš galėčiau Jam pasiteisinti ir parinkti tinkamus žodžius?
15 Hyd yn oed pe byddwn gyfiawn, ni'm hatebid, dim ond ymbil am drugaredd gan fy marnwr.
15Jei aš ir būčiau teisus, negalėčiau atsakyti Jam, bet turėčiau maldauti savo Teisėją.
16 Pe gwysiwn ef ac yntau'n ateb, ni chredwn y gwrandawai arnaf.
16Jei aš šaukčiausi ir Jis atsakytų man, nepatikėčiau, kad Jis manęs klauso.
17 Canys heb reswm y mae'n fy nryllio, ac yn amlhau f'archollion yn ddiachos.
17Jis viesulu palaužia mane ir daugina mano žaizdas be priežasties;
18 Nid yw'n rhoi cyfle imi gymryd fy anadl, ond y mae'n fy llenwi � chwerwder.
18Jis neleidžia man atsikvėpti, bet pripildo mane kartybių.
19 "Os cryfder a geisir, wele ef yn gryf; os barn, pwy a'i geilw i drefn?
19Jei kalbėčiau apie jėgą, Jis stiprus! O jei apie teismą, kas paskirs man laiką bylinėtis?
20 Pe bawn gyfiawn, condemniai fi �'m geiriau fy hun; pe bawn ddi-fai, dangosai imi gyfeiliorni.
20Jei teisinčiau save, mano paties žodžiai pasmerktų mane; jei būčiau nekaltas, jie mane kaltintų.
21 Di-fai wyf, ond nid wyf yn malio amdanaf fy hun; yr wyf yn ffieiddio fy mywyd.
21Aš esu nekaltas. Bet nebenoriu pažinti savo sielos ir niekinu savo gyvybę.
22 Yr un dynged sydd i bawb; am hynny dywedaf ei fod ef yn difetha'r di-fai a'r drygionus.
22Nėra jokio skirtumo. Todėl sakau: ‘Jis sunaikina kaltą ir nekaltą’.
23 Os dinistr a ladd yn ddisymwth, fe chwardd am drallod y diniwed.
23Jei netikėta nelaimė pražudo, Jis juokiasi iš nekaltųjų išmėginimų.
24 Os rhoddir gwlad yng ngafael y drygionus, fe daena orchudd tros wyneb ei barnwyr. Os nad ef, pwy yw?
24Žemė atiduota nedorėliams, Jis uždengia teisėjų veidus. Kas gi visa tai daro, ar ne Jis?
25 "Y mae fy nyddiau'n gyflymach na rhedwr; y maent yn diflannu heb weld daioni.
25Mano dienos greitesnės už pasiuntinį; jos nubėgo, nematę nieko gero.
26 Y maent yn gwibio fel llongau o frwyn, fel eryr yn disgyn ar gelain.
26Jos pralėkė kaip greiti laivai, kaip erelis, puoląs grobį.
27 Os dywedaf, 'Anghofiaf fy nghwyn, newidiaf fy mhryd a byddaf lawen',
27Jei sakyčiau: ‘Aš pamiršiu savo skundą, paliksiu savo sunkumą ir paguosiu save’,
28 eto arswydaf rhag fy holl ofidiau; gwn na'm hystyri'n ddieuog.
28tai bijausi visų savo kančių, žinodamas, kad Tu manęs nelaikysi nekaltu.
29 A bwrw fy mod yn euog, pam y llafuriaf yn ofer?
29Jei aš esu nedorėlis, tai kam veltui stengtis?
30 Os ymolchaf � sebon, a golchi fy nwylo � soda,
30Jei nusiprausčiau sniego vandeniu ir kaip niekada švariai nusiplaučiau rankas,
31 yna tefli fi i'r ffos, a gwna fy nillad fi'n ffiaidd.
31Tu vis tiek įstumtum mane į purvą, ir mano rūbai baisėtųsi manimi.
32 "Nid dyn yw ef fel fi, fel y gallaf ei ateb, ac y gallwn ddod ynghyd i ymgyfreithio.
32Jis nėra žmogus kaip aš, kad Jam galėčiau atsakyti ir abu galėtumėme stoti į teismą.
33 O na fyddai un i dorri'r ddadl rhyngom, ac i osod ei law arnom ein dau,
33Tarp mūsų nėra tarpininko, kuris galėtų uždėti ant mūsų rankas.
34 fel y symudai ei wialen oddi arnaf, ac fel na'm dychrynid gan ei arswyd!
34O kad Jis patrauktų nuo manęs savo lazdą ir manęs nebegąsdintų.
35 Yna llefarwn yn eofn. Ond nid felly y caf fy hun.
35Tada kalbėčiau nebijodamas Jo, bet dabar taip nėra”.