1 Yna atebodd Bildad y Suhiad:
1Šuachas Bildadas atsakydamas tarė:
2 "Am ba hyd y lleferi fel hyn, a chymaint o ymffrost yn dy eiriau?
2“Ar dar ilgai tu šitaip kalbėsi? Tavo žodžiai yra kaip stiprus vėjas.
3 A yw Duw yn gwyrdroi barn? A yw'r Hollalluog yn gwyro cyfiawnder?
3Argi Dievas neteisingai teisia, ar Visagalis iškreipia teisingumą?
4 Pan bechodd dy feibion yn ei erbyn, fe'u trosglwyddodd i afael eu trosedd.
4Jei tavo sūnūs Jam nusidėjo, Jis juos atidavė jų nusikaltimams.
5 Os ceisi di Dduw yn ddyfal, ac ymbil ar yr Hollalluog,
5Jei tu ieškosi Dievo ir maldausi Visagalį,
6 ac os wyt yn bur ac uniawn, yna fe wylia ef drosot, a'th adfer i'th safle o gyfiawnder.
6būsi tyras ir doras, tai Jis pakils dėl tavęs ir duos klestėjimą tavo teisumo buveinei.
7 Pe byddai dy ddechreuad yn fychan, byddai dy ddiwedd yn fawr.
7Nors tavo pradžia buvo maža, tačiau galiausiai tai labai išaugs.
8 "Yn awr gofyn i'r oes a fu, ac ystyria'r hyn a ganfu'r hynafiaid.
8Patyrinėk ankstesnius laikus ir sužinok, ką patyrė jų tėvai.
9 Canys nid ydym ni ond er doe, ac anwybodus u375?m, a chysgod yw ein dyddiau ar y ddaear.
9Mes gyvename tik nuo vakar dienos ir nieko nežinome, nes mūsų dienos žemėje lyg šešėlis.
10 Oni fyddant hwy'n dy hyfforddi, a mynegi wrthyt, a rhoi atebion deallus?
10Jie tikrai pamokys tave, duos nuoširdžių patarimų.
11 A dyf brwyn lle nad oes cors? A ffynna hesg heb ddu373?r?
11Ar auga papirusas, kur nėra drėgmės, ir nendrės be vandens?
12 Er eu bod yn ir a heb eu torri, eto gwywant yn gynt na'r holl blanhigion.
12Dar žydėdamas ir nenuskintas, jis sudžiūsta pirma visų žolių.
13 Felly y mae tynged yr holl rai sy'n anghofio Duw, ac y derfydd gobaith yr annuwiol.
13Tokie keliai yra visų, kurie pamiršta Dievą; ir veidmainių viltis pražus.
14 Edau frau yw ei hyder, a'i ymffrost fel gwe'r pryf copyn.
14Jų viltis sunyks ir jų pasitikėjimas tik voratinklis.
15 Pwysa ar ei du375?, ond ni saif; cydia ynddo, ond ni ddeil.
15Atsirems į savo namus, bet jie sugrius, įsitvers jų, bet jie neatlaikys.
16 Bydd yn ir yn llygad yr haul, yn estyn ei frigau dros yr ardd;
16Jis žaliuoja saulėje, jo atžalos plečiasi sode.
17 ymbletha'i wraidd dros y pentwr cerrig, a daw i'r golwg rhwng y meini.
17Akmenų krūvą apraizgo jo šaknys, jos laikosi akmenuotoje žemėje.
18 Ond os diwreiddir ef o'i le, fe'i gwedir: 'Ni welais di'.
18Jei Jis išraus jį iš tos vietos, ši išsigins jo: ‘Aš tavęs niekada nemačiau’.
19 Gwywo felly yw ei natur; ac yna tyf un arall o'r pridd.
19Toks yra jo kelių džiaugsmas, o iš žemės auga kiti.
20 "Wele, ni wrthyd Duw yr uniawn, ac ni chydia yn llaw y drygionus.
20Dievas neatmes tobulojo ir nepadės piktadariams.
21 Lleinw eto dy enau � chwerthin, a'th wefusau � gorfoledd.
21Jis pripildys tavo burną juoko ir tavo lūpas džiaugsmo.
22 Gwisgir dy elynion � gwarth, a diflanna pabell y drygionus."
22Tie, kurie tavęs nekenčia, bus aprengti gėda, ir nedorėlio palapinės sunyks”.