¹ "Onid llafur caled sydd i ddyn ar y ddaear, a'i ddyddiau fel dyddiau gwas cyflog?

¹“Ar nėra žmogui skirto laiko žemėje? Ar jo dienos nėra kaip samdinio dienos?

² Fel caethwas yn dyheu am gysgod, a gwas yn disgwyl am ei d�l,

²Kaip vergas trokšta pavėsio ir samdinys laukia algos,

³ felly y daeth misoedd ofer i'm rhan innau, a threfnwyd imi nosweithiau gofidus.

³taip aš gavau tuštybės mėnesius ir vargo naktys skirtos man.

⁴ Pan orweddaf, dywedaf, 'Pa bryd y caf godi?' Y mae'r nos yn hir, a byddaf yn blino yn troi a throsi hyd doriad gwawr.

⁴Kai atsigulu, galvoju: ‘Kada pasibaigs naktis ir aš atsikelsiu?’ Taip aš vargstu ir kenčiu iki aušros.

⁵ Gorchuddiwyd fy nghnawd gan bryfed a budreddi; crawniodd fy nghroen, ac yna torri allan.

⁵Mano kūnas aplipęs kirmėlėmis ir purvais, mano oda sutrūkinėjusi ir susitraukusi.

⁶ Y mae fy nyddiau'n gyflymach na gwennol gwehydd; darfyddant fel edafedd yn dirwyn i ben.

⁶Mano dienos greitesnės už audėjo šaudyklę ir baigiasi neviltimi.

⁷ "Cofia mai awel o wynt yw fy hoedl; ni w�l fy llygaid ddaioni eto.

⁷Atsimink, kad mano gyvenimas tėra vėjas; mano akys neberegės gero.

⁸ Y llygad sy'n edrych arnaf, ni'm gw�l; ar amrantiad ni fyddaf ar gael iti.

⁸Akys to, kuris mane matė, nebematys manęs; Tu žiūrėsi, bet manęs nebebus.

⁹ Fel y cilia'r cwmwl a diflannu, felly'r sawl sy'n mynd i Sheol, ni ddychwel oddi yno;

⁹Kaip debesis nueina ir dingsta, taip nuėjęs į kapą nebesugrįžta.

¹⁰ ni ddaw eto i'w gartref, ac nid edwyn ei le mohono mwy.

¹⁰Jis nebegrįš į savo namus, jo vieta nebepažins jo.

¹¹ "Ond myfi, nid ataliaf fy ngeiriau; llefaraf yng nghyfyngder fy ysbryd, cwynaf yn chwerwder fy enaid.

¹¹Aš neužversiu savo burnos, kalbėsiu dvasios skausme, skųsiuos savo sielos kartume.

¹² Ai'r m�r ydwyf, neu'r ddraig, gan dy fod yn gosod gwyliwr arnaf?

¹²Ar aš esu jūra, ar banginis, kad statai man sargybą?

¹³ "Pan ddywedaf, 'Fy ngwely a rydd gysur imi; fy ngorweddfa a liniara fy nghwyn',

¹³Kai sakau: ‘Mano lova paguos mane, mano guolis palengvins mano skundą’,

¹⁴ yr wyt yn fy nychryn � breuddwydion, ac yn f'arswydo � gweledigaethau.

¹⁴Tu baugini mane sapnais ir gąsdini regėjimais.

¹⁵ Gwell fyddai gennyf fy nhagu, a marw yn hytrach na goddef fy mhoen.

¹⁵Todėl mano siela pasirinktų būti pasmaugta, ir mirtis man geriau už gyvenimą.

¹⁶ Rwy'n ddiobaith; ni ddymunaf fyw am amser maith. Gad lonydd imi, canys y mae fy nyddiau fel anadl.

¹⁶Aš bjauriuosi juo ir nebenoriu gyventi. Palik mane, mano dienos­tuštybė.

¹⁷ Beth yw meidrolyn i ti ei ystyried, ac iti roi cymaint o sylw iddo?

¹⁷Kas yra žmogus, kad jį laikai pagarboje ir kreipi į jį savo dėmesį?

¹⁸ Yr wyt yn ymweld ag ef bob bore, ac yn ei brofi bob eiliad.

¹⁸Aplankai jį kas rytą, kas akimirką jį mėgini.

¹⁹ Pa bryd y peidi ag edrych arnaf, ac y rhoi lonydd imi lyncu fy mhoeri?

¹⁹Kada paliksi mane ir leisi ramiai nuryti seilę?

²⁰ Os pechais, beth a wneuthum i ti, O wyliwr dynolryw? Pam y cymeraist fi'n nod, nes fy mod yn faich i mi fy hun?

²⁰Jei nusidėjau, ką Tau padarysiu, žmonių sarge? Kodėl mane pasirinkai taikiniu, kad būčiau sau našta?

²¹ Pam na faddeui fy nhrosedd a symud fy mai? Yn awr rwy'n gorwedd yn y llwch, ac er i ti chwilio amdanaf, ni fyddaf ar gael."

²¹Kodėl neatleidi mano kaltės ir nepanaikini mano nusikaltimo? Aš gulėsiu dulkėse; Tu ieškosi manęs rytą, tačiau manęs nebebus”.