1 Atebodd Job:
1Jobas atsakydamas tarė:
2 "Heddiw eto y mae fy nghwyn yn chwerw, a'i law sy'n drwm er gwaethaf f'ochenaid.
2“Mano skundas dar ir šiandien kartus; mano kentėjimai didesni už mano vaitojimą.
3 O na wyddwn ble y cawn ef, a pha fodd i ddod at ei drigfan!
3O kad žinočiau, kur Jį rasti, ir galėčiau ateiti prie Jo sosto!
4 Yna gosodwn fy achos o'i flaen, a llenwi fy ngenau � dadleuon.
4Jam pateikčiau savo bylą ir savo burną pripildyčiau įrodymų.
5 Mynnwn wybod sut yr atebai fi, a deall beth a ddywedai wrthyf.
5Tada išgirsčiau, ką Jis man atsakytų, ir suprasčiau, ką man kalbėtų.
6 Ai gyda'i holl nerth y dadleuai � mi? Na, ond fe roddai sylw imi.
6Ar Jis priešintųsi man savo galinga jėga? Ne! Jis pažvelgtų į mane.
7 Sylwai mai un uniawn a ymresymai ag ef, a chawn fy rhyddhau am byth gan fy marnwr.
7Teisusis galėtų aiškintis su Juo, taip aš būčiau išlaisvintas amžiams nuo savo teisėjo.
8 "Os af i'r dwyrain, nid yw ef yno; ac os i'r gorllewin, ni chanfyddaf ef.
8Jei einu pirmyn, ten Jo nėra, o jei atgal, Jo nerandu.
9 Pan weithreda yn y gogledd, ni sylwaf; os try i'r de, nis gwelaf.
9Jei Jis yra kairėje, aš Jo nematau, o jei pasislėpęs dešinėje, Jo nepastebiu.
10 Ond y mae ef yn deall fy ffordd; wedi iddo fy mhrofi, dof allan fel aur.
10Bet Jis žino mano kelią; jei Jis mane ištirtų, būčiau kaip auksas.
11 Dilyn fy nhroed ei lwybr; cadwaf ei ffordd heb wyro.
11Ėjau Jo pėdomis, iš Jo kelio neiškrypau.
12 Ni chiliaf oddi wrth orchmynion ei enau; cadwaf ei eiriau yn fy mynwes.
12Nuo Jo įsakymų nepasitraukiau, Jo burnos žodžius vertinau labiau negu būtiną maistą.
13 Erys ef yr un, a phwy a'i try? Fe wna beth bynnag a ddymuna.
13Jis vienintelis, kas gali Jį pakeisti? Ko Jo siela geidžia, tą Jis padaro.
14 Yn wir fe ddwg fy nedfryd i ben, fel llawer o rai eraill sydd ganddo.
14Jis įvykdys, kas man skirta; daug panašių dalykų Jis turi.
15 Am hyn yr arswydaf rhagddo; pan ystyriaf, fe'i hofnaf.
15Todėl man baugu Jo akivaizdoje; apie tai galvodamas, bijau Jo.
16 Duw sy'n gwanychu fy nghalon; yr Hollalluog sy'n fy nychryn;
16Dievas susilpnina mano širdį; Visagalis gąsdina mane.
17 nid y tywyllwch sy'n cyfyngu arnaf, na'r fagddu'n fy nghuddio.
17Aš nepražuvau prieš tamsą, Jis nepaslėpė tamsybės nuo mano veido”.